Lietuvos Respublikos kelių įstatymas

Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus.

Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo priede.

Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis.

Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techniniai parametrai – didžiausi transporto priemonės ar jų junginio matmenys, masė, ašies (ašių) apkrova ir kiti techniniai parametrai, leidžiami transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais.

Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą.

Jungiamasis kelias – kelio ruožas, kuris sujungia valstybinės reikšmės kelią su vietinės reikšmės miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiais viešaisiais keliais.

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Kelio apsaugos zona – abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla.

Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija.

Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

Kelio kategorija – rodiklis, kuriuo išreiškiami kelio techniniai parametrai (kelio ir jo statinių matmenys, eismo juostų skaičius, sankryžų tipas, eismo pralaidumas ir kt.).

Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką.

Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis.

Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise.

Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas, ryšių bokštas ir kt.).

Kelio taisymas – statybos rūšis – darbai, kurių tikslas – iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar jo statinių savybes, pablogėjusias dėl šio kelio ar šių statinių naudojimo, arba jas pagerinti.

Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas.

Kelio valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kurie valdo kelią ir disponuoja juo teisėtu pagrindu.

Kelių duomenys – duomenys apie kelius ir kelio elementus, įskaitant duomenis apie technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, kelio dangą, nuovažas, tiltus, viadukus, estakadas ir kt.

Kelių eismo duomenys – praeities ir tikralaikiai kelių eismo charakteristikų (eismo intensyvumo, eismo ribojimo, eismo sutrikimų ir kitų charakteristikų, kurios turi įtakos eismui arba kuriomis aprašomas eismas) duomenys.

Savaeigė žemės ūkio mašina – prie motorinių transporto priemonių nepriskiriama variklio varoma pati važiuojanti žemės ūkio mašina, skirta judėti ne keliais. Prie savaeigių žemės ūkio mašinų priskiriami kombainai, taip pat šienapjovės, smulkintuvai ir augalų purkštuvai.

Sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę.

Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius.

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į:

Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliai ar jų ruožai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus įrašyti kelią ar jo ruožą į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija registruoja valstybinės reikšmės kelius Nekilnojamojo turto registre Lietuvos valstybės nuosavybės ir akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai į apskaitą traukiami atskirai nuo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos nuosavybės teise valdomo turto. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos savo interneto svetainėje paskelbia praėjusių finansinių metų valstybinės reikšmės kelių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta informacija apie valdomus valstybinės reikšmės kelius: bendra vertė, trumpas detalizavimas pagal į apskaitą traukiamo turto rūšis, valstybinės reikšmės kelių būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, kita svarbi informacija, susijusi su valstybinės reikšmės kelių valdymu, naudojimu ir disponavimu jais. Sprendimus dėl valstybinės reikšmės kelių pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka priima akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Į valstybinės reikšmės kelius negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šiuos valstybinės reikšmės kelius valdant, naudojant ir jais disponuojant. Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija valstybinės reikšmės kelių negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, jų išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jų kitiems asmenims naudotis kitu būdu.

Vietinės reikšmės viešieji keliai, rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Nutiestas naujas valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas nuosavybės teise priklauso valstybei ir turi būti įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai ar jų ruožai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar jo ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ekonominė reikšmė. Toks kelias ar jo ruožas teisės aktų nustatyta tvarka Susisiekimo ministerijos teikimu perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis valstybės nuosavybėn ir įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą.

Rajoninių kelių ruožų, priskiriamų vietinės reikšmės rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė.

Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus.

Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas.

Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat: