Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų restruktūrizavimą.

Šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

Šis įstatymas taikomas visiems restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis.

Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams.

Restruktūrizavimo metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, įmonės kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

Šis įstatymas skirtas jo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto taikymui užtikrinti.

Finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.

Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – įmonės kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) reikalavimai, kurių įvykdymas užtikrintas pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) pagrindu ir kurių įmonei neįvykdžius įmonės kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus.

Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

Įmonių restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzaminas (toliau – kvalifikacijos egzaminas) – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, žinių patikrinimas pagal Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) patvirtintas programas.

Neteko galios nuo 2015-06-30

Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašas (toliau – Sąrašas) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaromas sąrašas, į kurį įrašomi asmenys, turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonės restruktūrizavimo teisinių santykių.

Privalomosios įmokos – Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai ir įmokos.

Restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos (toliau – einamosios įmokos) – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

Valstybė narė – Lietuvos Respublika ar kita Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir kituose įmonių nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma.

Įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos:

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, pateikiama restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra, nurodoma: kai restruktūrizavimo administratorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo numeris ir išdavimo data, darbo vietos adresas ir ryšių duomenys; kai administratorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, eilės numeris Sąraše, įrašymo į Sąrašą data, buveinės adresas ir ryšių duomenys.

Prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedami:

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali:

Dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo teismas priima nutartį. Teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informaciją apie tai, kad priimta nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą teismas privalo paskelbti specialioje interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimama nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Teismo nustatyta lėšų suma negali būti mažesnė negu suma, reikalinga įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti. Jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos, teismo nutartis nedelsiant siunčiama turto arešto aktų registrui.

Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, nusprendžia skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai toks posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį, teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti priėmimo terminų.

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu:

Nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiti nutartimi dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo priimti nurodymai panaikinami.

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.