Lietuvos Respublikos įstatymas dėl pabėgėlio statuso

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 63-1578

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL PABĖGĖLIO

STATUSO

1995 m. liepos 4

d. Nr. I-1004

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (keistas

įstatymo pavadinimas):

Nr. VIII-1784, 2000 06 29, Žin., 2000, Nr.

56-1651 (2000 07 12), įsigalioja nuo 2000 09 01

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato užsieniečiams, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje,

pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką, pabėgėlių teises, pareigas,

atsakomybę, atvykimo ir išsiuntimo pagrindus, pabėgėlių socialinės integracijos

pagrindus.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

• asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės,

religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių

įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra,

gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už valstybės, kurioje buvo jo

nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į

ją grįžti.

2.

Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą (toliau -

užsienietis) - pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m.

Protokolą dėl pabėgėlių statuso apsaugos Lietuvos Respublikoje siekiantis

užsienietis, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

suteikti pabėgėlio statusą - užsieniečio žodinis arba rašytinis

pareiškimas, kuriuo jis siekia apsaugos Lietuvos Respublikoje prašydamas pagal

šį įstatymą suteikti pabėgėlio statusą.

sulaikymas - užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiame įstatyme

nustatytais pagrindais.

laikinas apgyvendinimas – užsieniečio apgyvendinimas Migracijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos

departamentas) nurodytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

teritorinis prieglobstis - Migracijos departamento sprendimu

suteikta teisė užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje, kol iš esmės

nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

7.

Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti pabėgėlio statusą - toks

užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, kuriame

akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus savo šalyje pagrindimo arba kuris yra

paremtas tyčine apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama pabėgėlio statuso

suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka nė

vieno iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso arba 1967 m. Protokolo dėl

pabėgėlių statuso esminių kriterijų.

nagrinėjimas iš esmės - užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimas, kurio metu, remiantis užsieniečio byloje surinktais duomenimis,

nustatoma, ar užsienietis atitinka šio įstatymo nustatytus pabėgėlio statuso

kriterijus.

nagrinėjimas bendra tvarka - prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimas iš esmės, kai nėra priežasčių jį nagrinėti skubos tvarka.

nagrinėjimas skubos tvarka - prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimas iš esmės, kai nustatomos šiame įstatyme išvardytos priežastys, dėl

kurių prašymas turi būti išnagrinėtas kuo greičiau.

registracijos pažymėjimas - Migracijos departamento išduotas

dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę naudotis laikinu teritoriniu

prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, kol iš esmės nagrinėjamas užsieniečio

prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

kelionės dokumentas - pabėgėlio statusą gavusiam užsieniečiui Migracijos

departamento išduotas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš

Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu.

šalis - valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio

pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, - valstybė,

kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

kilmės šalis - asmens kilmės šalis, kurioje teisės sistema, taikomos teisės

normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės,

religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl

politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama

žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat

nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

trečioji šalis - valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės šalis, tačiau yra

1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl

pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir

politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir,

remdamasi nacionaliniais įstatymais, suteikianti realią galimybę prašyti pabėgėlio

statuso bei nustatyta tvarka jį gauti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

3

straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos

Respublikoje

turi teisę kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje šio

įstatymo nustatyta tvarka.

užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas iš

esmės, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnyje numatytus atvejus.

3 straipsnis.

Užsieniečio teisė kreiptis dėl prieglobsčio ir gauti pabėgėlio statusą

Lietuvos Respublikoje

Užsienietis turi

teisę kreiptis dėl prieglobsčio, juo naudotis Lietuvos Respublikoje, taip pat

pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas bei tvarką gauti pabėgėlio statusą.

4 straipsnis.

Pabėgėlio statuso nesuteikimas

Užsieniečiui,

atitinkančiam šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus,

pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu:

1) jis naudojasi

Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių

Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, pagalba ir gynyba;

2) valstybės,

kurioje jis gyvena, kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta jam teises

ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe;

3) yra rimtas

pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų

nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltas dėl veikų, prieštaraujančių Jungtinių

Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) yra rimtas

pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą žmoniškumui arba karo

nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

ir kituose tarptautinės teisės šaltiniuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

Nr.

IX-1443,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1688 (2003-04-24)

5 straipsnis.

Pabėgėlio statuso panaikinimas

suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis:

1) savo noru

pasinaudojo valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba;

2) savo noru

susigrąžino prarastą pilietybę;

3) įgijo naują

pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba;

4) savo noru vėl

įsikūrė valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas

persekiojimo;

5) negali

atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes jau nėra

aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

6) kaip pilietybės

neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji

vieta, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

7) pabėgėlio

statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo

pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą

suteikti jam pabėgėlio statusą.

straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos pabėgėliui, jeigu jis

nurodo svarbias priežastis, dėl ko bijo būti persekiojamas valstybėje, į kurią

atsisako grįžti ir kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

pabėgėlio statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas.

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl pabėgėlio statuso

panaikinimo pabėgėlis per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti

Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

6

straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos

Respublikoje

Užsieniečiui,

neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją (t. y. atvykusiam ne

per valstybės sienos perėjimo punktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar

laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos

Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas atvyksta į šio įstatymo 8

straipsnyje nurodytas institucijas ir išsamiai paaiškina apie savo neteisėtą

atvykimą į Lietuvos Respubliką bei buvimą joje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

6 straipsnis.

Užsieniečio teisės į pabėgėlio statusą išnykimas

Užsieniečio teisė į

pabėgėlio statusą išnyksta, jeigu jis:

1) savo noru

pasinaudojo šalies, kurios pilietis jis yra, gynyba;

2) savo noru atstatė

prarastą pilietybę;

3) įgijo naują

pilietybę ir naudojasi tos šalies, kurios pilietis dabar jis yra, gynyba;

4) savo noru vėl

sugrįžo į šalį, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas

persekiojimo;

5) negali atsisakyti

naudotis šalies, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes pasikeitė aplinkybės, dėl

kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

6)  kaip pilietybės

neturintis asmuo gali grįžti į šalį, kurioje anksčiau  buvo jo  nuolatinė

gyvenamoji vieta, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas

pabėgėliu;

7) pabėgėlio statusą

Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu.

Šio straipsnio   5  ir

6 punktų nuostatos netaikomos pabėgėliui,  jeigu jis turi pakankamai argumentų

dėl ankstesnio persekiojimo ir atsisako grįžti į šalį, kurioje buvo jo

nuolatinė gyvenamoji vieta.

Šio straipsnio 7

punkto nuostatos netaikomos pabėgėliui, jeigu užsieniečio pateikta apie save

informacija neturi esminės įtakos sprendimui suteikti jam pabėgėlio statusą.

7 straipsnis.

Draudimas užsienietį išsiųsti arba sugrąžinti

pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo numatytais atvejais,

neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir negrąžinamas į valstybę, kurioje jo

gyvybei ar laisvei gresia pavojus.

straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris dėl svarbių

priežasčių laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui arba įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir

kelia pavojų visuomenei.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1443,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1688 (2003-04-24)

ANTRASIS

SKIRSNIS

PABĖGĖLIO

STATUSO SUTEIKIMO TVARKA

8 straipsnis.

Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą padavimas

1.

Motyvuotą prašymą suteikti pabėgėlio statusą užsienietis gali paduoti raštu

arba žodžiu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte Valstybės

sienos apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai, Užsieniečių

registracijos centrui ar kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms bei

įstaigoms. Kai užsienietis prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikia žodžiu,

šių institucijų pareigūnai (valstybės tarnautojai) surašo protokolą.

Informacija apie prašymo padavimą yra konfidenciali, jeigu prašytojas

nepageidauja kitaip, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą

atvejį.

valstybės ar savivaldybių institucijoms bei įstaigoms paduotas užsieniečio

prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir protokolas (kai prašymas suteikti

pabėgėlio statusą buvo pateiktas žodžiu) nedelsiant perduodami Valstybės sienos

apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai ar Užsieniečių registracijos

centrui.

nepilnametį vaiką prašymą gali paduoti jo tėvai arba kiti teisėti atstovai.

Nepilnametis vaikas, kurio nelydi tėvai arba kiti teisėti atstovai, pats gali

paduoti prašymą. Tokiam vaikui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

nustatoma laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko, kurio nelydi tėvai arba kiti

teisėti atstovai, globėjas turi patvirtinti vaiko prašymą ir privalo atstovauti

vaiko teisėtiems interesams jo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.

(sutuoktinio, vaikų ir įvaikių iki 18 metų, jei jie nesudarę santuokos, ir

nedarbingų dėl amžiaus ar invalidumo tėvų) vardu prašymą gali pateikti vienas

iš pilnamečių šeimos narių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2007, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2859 (2000 10 31)

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

9 straipsnis.

Užsieniečio įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją

užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, Valstybės sienos apsaugos

tarnybos, teritorinės policijos įstaigos ar Užsieniečių registracijos centro

pareigūnai apklausia užsienietį, surenka asmens duomenis apie jį bei kartu

atvykusius jo šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, taip pat išsiaiškina

prašymo padavimo motyvus.

2.

Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir protokolas (kai prašymas

suteikti pabėgėlio statusą buvo pateiktas žodžiu) bei surinkti duomenys

nedelsiant perduodami Migracijos departamentui, kuris ne ilgiau kaip per 48

valandas nusprendžia, ar yra pagrindas dėl šio įstatymo 10 straipsnyje numatytų

priežasčių neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją, o tais

atvejais, kai užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, - neleisti

joje būti.

3.

Kai priimamas sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją

arba neleisti joje būti, jis grąžinamas arba išsiunčiamas į valstybę, iš kurios

atvyko arba iš kurios yra kilęs. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos

Respublikos teritoriją arba neleisti joje būti užsienietis per 7 dienas nuo

sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam

teismui. Skundo pateikimas sustabdo tik sprendimo neleisti būti Lietuvos

Respublikoje vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2007, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2859 (2000 10 31)

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

10

straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba

neleidimas

joje

būti

Užsienietis

neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba jam neleidžiama joje būti,

jeigu jis atvyko iš saugios trečiosios šalies. Saugios trečiosios šalies

principas gali būti netaikomas nepilnamečiam vaikui, kurio nelydi tėvai ar kiti

teisėti atstovai.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

11

straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės

tvarkos

nustatymas

kuriam leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba joje būti, šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti nusiunčiamas į Užsieniečių

registracijos centrą. Prireikus užsienietis į Užsieniečių registracijos centrą

vyksta lydimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos pareigūnų.

registracijos centre užsienietis užpildo anketą pabėgėlio statusui gauti, po to

jis apklausiamas, nufotografuojamas bei daktiloskopuojamas. Prireikus atliekama

asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas. Atlikus šiuos veiksmus, sprendžiamas

užsieniečio apgyvendinimo klausimas.

registracijos centras, remdamasis surinktais duomenimis, ne vėliau kaip per

15 dienų atlieka patikrinimą ir surašo išvadą dėl užsieniečio prašymo

nagrinėjimo iš esmės. Prireikus Užsieniečių registracijos centro vadovas gali

pratęsti patikrinimo laiką, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.

departamentas užsieniečiui jo prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš

esmės laikotarpiui išduoda registracijos pažymėjimą, suteikiantį teisę naudotis

laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2007, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2859 (2000 10 31)

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

10 straipsnis.

Priežastys, kliudančios įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją

arba leisti būti joje

Užsienietis

neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba jam neleidžiama joje būti,

kai:

1) jis atvyko iš

saugios trečiosios šalies;

2) prieglobstį

jam jau yra suteikusi kita valstybė;

3)

jis turi kelių valstybių pilietybę ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja bent

vienos iš valstybių, kurios pilietis jis yra, gynyba;

4)

jau anksčiau išnagrinėjus jo prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo

nustatyta tvarka ir pagrindais buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio

statuso, o naujai paduotame prašyme nėra reikšmingos papildomos informacijos;

5)

jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

11

straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės

tvarkos

nustatymas

kuriam leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba joje būti, šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti nusiunčiamas į Užsieniečių

registracijos centrą. Prireikus užsienietis į Užsieniečių registracijos centrą

vyksta lydimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos pareigūnų.

registracijos centre užsienietis užpildo anketą pabėgėlio statusui gauti, po to

jis apklausiamas, nufotografuojamas bei daktiloskopuojamas. Prireikus atliekama

asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas. Atlikus šiuos veiksmus, sprendžiamas

užsieniečio apgyvendinimo klausimas.

registracijos centras, remdamasis surinktais duomenimis, ne vėliau kaip per 30

dienų atlieka patikrinimą ir surašo išvadą dėl užsieniečio prašymo nagrinėjimo

iš esmės. Prireikus Užsieniečių registracijos centro vadovas gali pratęsti

patikrinimo laiką, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.

departamentas užsieniečiui jo prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš

esmės laikotarpiui išduoda registracijos pažymėjimą, suteikiantį teisę naudotis

laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2007, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2859 (2000 10 31)

11 straipsnis.

Užsieniečio prašymas dėl pabėgėlio statuso ir laikino prieglobsčio

suteikimas

Prašymą suteikti

pabėgėlio statusą užsienietis pateikia raštu arba žodžiu Lietuvos Respublikos

pasienio kontrolės punkte. Už nepilnamečius vaikus prašymą paduoda tėvai,

teisėtas globėjas arba vaikų teisių apsaugos institucijos skirtas atstovas.

Žodžiu pateiktas prašymas yra protokoluojamas. Informacija apie prašymo

padavimą laikoma  paslaptyje, jeigu  prašytojas nepageidauja kitaip.

Nustačius, kad  pagal

šio  įstatymo 4  straipsnį nėra priežasčių,  kliudančių  užsieniečiui

naudotis  prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, kol bus nagrinėjamas asmens

prašymas suteikti jam  pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje arba kol jis

negaus leidimo įvažiuoti į kitą šalį, jam suteikiamas laikinas  teritorinis

prieglobstis  ir  išduodamas  tai patvirtinantis dokumentas. Šis dokumentas

užsieniečio prašymu suteikia teisę nemokamai kelionei iki pabėgėlių priėmimo

centro. Kelionės išlaidas apmoka pabėgėlių priėmimo centras.

Užsieniečiui, gavusiam

laikiną teritorinį prieglobstį, gali būti apribota kilnojimosi laisvė pagal

Lietuvos Respublikos įstatymusVyriausybės nustatyta tvarka.

Laikinam prieglobsčiui

steigiami pabėgėlių priėmimo centrai, kuriuose jie apgyvendinami. Pabėgėlių

priėmimo centrus steigia, reorganizuoja ir likviduoja  Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba, pritarus  Vyriausybei, Raudonojo

kryžiaus  draugija.  Pabėgėlių  priėmimo  centrams išlaikyti skiriamos lėšos iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pabėgėlių  priėmimo centrų

steigėjams  suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės parama, taip pat jie

turi teisę naudotis kitų valstybių, tarptautinių organizacijų bei užsienio

privačių asmenų parama.

Teisėtai  atvykęs  ir

esantis  Lietuvos  Respublikos teritorijoje asmuo prašymą suteikti pabėgėlio

statusą pateikia miesto (rajono) policijos komisariatui.

Užsienietis, pateikęs

prašymą suteikti pabėgėlio statusą pasienio kontrolės praleidimo punkte,

privalo nedelsdamas vykti į nurodytą pabėgėlių priėmimo centrą. Ypatingais

atvejais, kai to reikalauja visuomenės interesai, užsienietis į pabėgėlių

priėmimo centrą vyksta su palyda.

12 straipsnis.

Užsieniečio sulaikymo sąlygos ir pagrindai

Lietuvos Respublikoje negali būti sulaikytas, išskyrus šiuos atvejus:

1) kai siekiama

užtikrinti, kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į šalį;

2) kai imamasi

veiksmų užsienietį išsiųsti;

3) kai siekiama

išsiaiškinti priežastis, dėl kurių užsienietis naudojosi suklastotais asmens

dokumentais arba juos sugadino;

4)

kai siekiama užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti;

5) Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

2.

Policija turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Nepilnamečiai

sulaikomi tik išimtiniais atvejais. Ilgesniam kaip 48 valandų laikotarpiui

užsienietis gali būti sulaikytas teismo sprendimu, apgyvendinant jį Užsieniečių

registracijos centre.

12(1) straipsnis.

Alternatyvios sulaikymui priemonės

į užsieniečio asmenybę, jo pažeidžiamumą, pavojingumo visuomenei laipsnį,

tikėtinumą, kad užsienietis padės išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jis

naudojosi suklastotais dokumentais arba juos sugadino, ir kitas aplinkybes,

galinčias turėti reikšmės pabėgėlio statuso suteikimo užsieniečiui procedūrai,

gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir (arba) priimti vieną iš šių

sprendimų:

1) įpareigoti

užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į teritorinę policijos įstaigą;

2) įpareigoti užsienietį

nustatytu laiku ryšio priemonėmis informuoti teritorinę policijos įstaigą apie

savo buvimo vietą;

3) patikėti

prižiūrėti nepilnametį vaiką, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas,

socialinei įstaigai;

4) patikėti

prižiūrėti užsienietį nevyriausybinei organizacijai, jei ši organizacija

įsipareigoja rūpintis užsieniečiu;

5) patikėti

prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje

teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turinčiam giminystės ryšių su užsieniečiu,

kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigoja rūpintis

užsieniečiu.

nevykdomi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti teismo sprendimai, Migracijos

departamentas kreipiasi į teismą su pakartotiniu teikimu sulaikyti užsienietį.

nepilnamečio vaiko, kurio nelydi tėvai arba kiti teisėti atstovai, sulaikymo

klausimas, vaiko interesams teisme atstovauja jam paskirtas globėjas. Skiriant

sulaikymą nepilnamečiam vaikui, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos vaiko

teisių apsaugos pagrindų įstatymo.

priimdamas sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustato priemonės

taikymo terminą. Šis terminas negali viršyti 12 mėnesių nuo pirmo sprendimo

skirti tokią priemonę priėmimo.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

12(2)

straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba

skirti jam

alternatyvią

sulaikymui priemonę, supažindinimas su teismo nutarimu

1.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais su teikimu sulaikyti

užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą

pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi

Valstybės sienos apsaugos tarnybos, teritorinės policijos įstaigos, Užsieniečių

registracijos centro ar Migracijos departamento pareigūnas per 48 valandas nuo

užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečiui nedelsiant pranešama apie

kreipimąsi į teismą su teikimu jį sulaikyti arba skirti jam alternatyvią

sulaikymui priemonę. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas,

teikimo nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę

pagalbą. Užsienietis, kurio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės

skyrimo klausimas sprendžiamas, savo interesus teisme gina pats arba per

atstovą.

straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų

kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

nutarimas dėl teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią

sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama

kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas, arba jam skiriama

alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo nutarimas sulaikyti užsienietį arba

taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento.

Užsieniečiui įteikiama nutarimo kopija.

nutarime dėl užsieniečio sulaikymo turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas,

taip pat sulaikymo terminas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

12(3) straipsnis.

Sprendimo sulaikyti užsienietį apskundimas

1.

Užsienietis turi teisę apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo

sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę apskųsti

Vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas gali būti pateikiamas per

Užsieniečių registracijos centrą.

administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio įstatymo

nustatyta tvarka užsieniečio skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Ne vėliau

kaip per

10 dienų nuo skundo priėmimo dienos ji surengia teismo posėdį ir jame priima

vieną iš šių sprendimų:

1) palikti

apylinkės teismo sprendimą sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią

sulaikymui priemonę;

2) pakeisti

apylinkės teismo sprendimą sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią

sulaikymui priemonę;

3) panaikinti

apylinkės teismo sprendimą sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią

sulaikymui priemonę ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą dėl

užsieniečio apgyvendinimo netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo.

straipsnio 2 dalyje išvardyti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai

įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

12(4) straipsnis.

Sprendimo sulaikyti užsienietį peržiūrėjimas

registracijos centras, nustatęs, kad išnyko užsieniečio sulaikymo pagrindai,

nedelsdamas turi kreiptis su prašymu peržiūrėti sprendimą sulaikyti užsienietį

į apylinkės teismą pagal užsieniečio sulaikymo vietą.

teismas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Užsieniečių registracijos centro

prašymo priėmimo dienos peržiūri sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną

iš šių sprendimų:

1)

palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;

2) pakeisti

sprendimą sulaikyti užsienietį;

3) panaikinti

sprendimą sulaikyti užsienietį ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti

sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo netaikant jam judėjimo laisvės

apribojimo.

straipsnio 2 dalyje išvardyti apylinkės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų

priėmimo dienos.

teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio įstatymo 12(3 )straipsnyje

nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

12(5) straipsnis.

Sulaikymo terminas

1.

Bendras užsieniečio sulaikymo terminas Užsieniečių registracijos centre negali

viršyti

12 mėnesių.

užsieniečio sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo užsieniečio faktinio sulaikymo

dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

12(6) straipsnis.

Sulaikymo pabaiga

1.

Išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis teismo sprendimu paleidžiamas iš

sulaikymo vietos nedelsiant.

pasibaigė užsieniečio sulaikymo terminas ir teismas jo nepratęsė, užsienietis

turi būti paleistas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

13

straipsnis. Užsieniečio apgyvendinimas prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimo

laikotarpiu

dėl užsieniečio apgyvendinimo, kol nagrinėjamas prašymas suteikti pabėgėlio

statusą, priima Migracijos departamentas.

registracijos centre apgyvendinamas užsienietis, pateikęs prašymą suteikti

pabėgėlio statusą, kol Migracijos departamentas priims sprendimą dėl prašymo

suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, ir kai

užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjamas skubos tvarka.

priėmimo centre apgyvendinamas užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio

statusą, jeigu jo prašymas nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka.

vaikas, kurio nelydi tėvai ar kiti teisėti atstovai, pateikęs prašymą suteikti

pabėgėlio statusą, šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu apgyvendinamas Pabėgėlių

priėmimo centre, jeigu paskirtas vaiko globėjas nepageidauja kitaip.

atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją arba teisėtai joje esančiam

užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti pabėgėlio statusą, gali būti

leidžiama gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

registracijos centrą bei Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Užsieniečių registracijos centrui ir Pabėgėlių priėmimo centrui steigti bei

išlaikyti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šie centrai

turi teisę naudotis Lietuvos Respublikos organizacijų, kitų valstybių,

tarptautinių organizacijų bei privačių asmenų parama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

14

straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas iš

esmės

departamentas užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą nagrinėja iš esmės

bendra arba skubos tvarka.

gali būti taikoma, kai:

1) užsienietis

atvyko iš saugios kilmės šalies;

2) užsieniečio

prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas;

3) užsienietis

be pateisinamų priežasčių pateikia žinomą melagingą informaciją apie save bei

atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar buvimo joje aplinkybes;

4) užsienietis

pagrįstai laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai;

5) prieglobstį

užsieniečiui jau yra suteikusi kita valstybė;

6) užsienietis

turi kelių valstybių pilietybes ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja bent

vienos iš valstybių, kurios pilietis jis yra, gynyba;

7) jau anksčiau,

išnagrinėjus užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, teisės aktų

nustatyta tvarka ir pagrindais buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio

statuso, o naujame prašyme nėra reikšmingos papildomos informacijos.

vaikui, kurio nelydi tėvai ar kiti teisėti atstovai, gali būti netaikoma šio

straipsnio 2 dalis, ir jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjamas iš

esmės bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

13 straipsnis.

Užsieniečio teisės ir pareigos prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimo laikotarpiu

Užsieniečio, prašančio

suteikti pabėgėlio statusą, teisės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:

1) yra atleidžiamas

nuo visų įmokų ir mokesčių, susijusių su pabėgėlio statuso suteikimo dokumentų

tvarkymu;

2) nemokamai naudojasi

vertėjo paslaugomis;

3) nemokamai gyvena

pabėgėlių priėmimo centre ir naudojasi jo teikiamais patarnavimais;

4) nemokamai naudojasi

medicinos paslaugomis;

5) kas mėnesį gauna

piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms.

Užsieniečio, prašančio

suteikti pabėgėlio statusą, pareigos prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:

1) gyventi pabėgėlių

priėmimo centre, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų  ir buvimo  pabėgėlių

priėmimo  centre nustatytos tvarkos;

2) leisti  gydytojui

patikrinti  sveikatos būklę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą

formą;

3) aktyviai dalyvauti

tvarkant prašymo suteikti pabėgėlio statusą reikalus.

Šio straipsnio

pirmosios dalies 3 punkte numatytų paslaugų teikimo ir 5 punkte - pašalpų

dydžio skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

14 straipsnis.

Pabėgėlio statuso suteikimas ir asmens dokumentai

Pabėgėlio statusą

suteikia arba atsisako suteikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Užsieniečiui pabėgėlio statusą  patvirtinantį  dokumentą  išduoda  Vidaus

reikalų ministerija.

Pabėgėlio prašymu

kelionėms už Lietuvos Respublikos ribų Vidaus reikalų ministerija išduoda

kelionės dokumentą.

Tais atvejais, kai

pabėgėlio statusą gavusiam užsieniečiui kelionei į užsienį gali kliudyti

svarbios valstybės saugumo ar viešosios tvarkos priežastys, Vidaus reikalų

ministerija Lietuvos Respublikos įstatymų  nustatytais pagrindais  gali

neišduoti pabėgėliui kelionės  dokumento. Kelionės  dokumento išdavimo

pabėgėliui tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vidaus reikalų

ministerija šio įstatymo 6 straipsnio 1-7 punktuose numatytais atvejais priima

sprendimus dėl pabėgėlio statuso išnykimo.

Vidaus reikalų

ministro sprendimus dėl pabėgėlio statuso užsieniečiui suteikimo  ar pabėgėlio

statuso išnykimo gali iš naujo išnagrinėti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodyta

Pabėgėlių reikalų taryba.

15 straipsnis.

Įrodinėjimo priemonių leistinumas

Kai nagrinėjant

užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą iš esmės nustatoma, jog su

pabėgėlio statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant užsieniečio nuoširdžių

pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami

užsieniečio naudai ir prašymas suteikti pabėgėlio statusą laikomas pagrįstu,

jei užsieniečio paaiškinimai iš esmės neprieštaringi ir nuoseklūs bei

neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.

16 straipsnis.

Prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo terminai

1.

Jei taikoma prašymo nagrinėjimo skubos tvarka, užsieniečio prašymas suteikti

pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo

išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo Migracijos departamente dienos.

Jei yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti

negalima, jis nagrinėjamas bendra tvarka ir apie tai raštu pranešama

Užsieniečių registracijos centrui.

2.

Jei taikoma prašymo nagrinėjimo bendra tvarka, užsieniečio prašymas suteikti

pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo

išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo Migracijos departamente dienos.

Jei yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti

negalima, Migracijos departamento vadovas gali nustatyti ilgesnį terminą,

tačiau užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo bendras

terminas negali viršyti 12 mėnesių.

17

straipsnis. Užsieniečio teisės ir pareigos, susijusios su pabėgėlio statuso

suteikimu

teisės, susijusios su pabėgėlio statuso suteikimu:

1) gyventi

Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų

teikiamomis paslaugomis;

2) tvarkyti ir

notariškai įforminti dokumentus;

3) naudotis

valstybės garantuojama teisine pagalba;

4) gauti

kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;

5) naudotis

valstybės teikiamomis nemokamomis vertėjo paslaugomis;

6) naudotis

medicinos paslaugomis Užsieniečių registracijos centre ir Pabėgėlių priėmimo centre

nustatyta tvarka;

7)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

kas mėnesį gauti piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių vaikai turi teisę mokytis bendrojo

lavinimo mokyklose.

pareigos:

1) laikytis

Lietuvos Respublikos įstatymų ir buvimo Užsieniečių registracijos centre bei

Pabėgėlių priėmimo centre nustatytos tvarkos;

2) gyventi

Užsieniečių registracijos centre, jei užsienietis atvyko ar yra Lietuvos Respublikoje

neteisėtai, kol bus nustatyta jo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarka;

3) gyventi

Pabėgėlių priėmimo centre, kol jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjamas iš esmės, jei užsieniečiui nebuvo leista gyventi jo pasirinktoje

gyvenamojoje vietoje;

4) leisti

gydytojui patikrinti sveikatos būklę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatytą tvarką;

5) prašymo

suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus

ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio

statusą motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje

aplinkybių.

straipsnyje nurodyti užsieniečiai turi ir kitų teisių, kurias jiems garantuoja

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

straipsnio 1 dalyje nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos lėšos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704, 2002-01-15,

Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

18

straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo

sustabdymas

arba

nutraukimas

prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas gali būti sustabdytas, jei

užsienietis išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo

centro ir be svarbių priežasčių negrįžta ilgiau kaip 3 dienas arba nėra

galimybės susisiekti su užsieniečiu. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimas atnaujinamas, jeigu užsienietis grįžta į Užsieniečių registracijos

centrą ar Pabėgėlių priėmimo centrą arba atsiranda galimybė susisiekti su

užsieniečiu, jei nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti pabėgėlio statusą

nagrinėjimą nepraėjo 6 mėnesiai.

suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas nutraukiamas:

1) jeigu užsienietis raštu pareiškia

norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;

2) praėjus 6

mėnesiams nuo sprendimo sustabdyti užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio

statusą nagrinėjimą priėmimo dienos;

3) jeigu

užsienietis mirė, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikė prašymą šeimos ar

nepilnamečio vaiko vardu.

nutraukti užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimą priima

Migracijos departamentas. Šis sprendimas per 7 dienas nuo sprendimo gavimo

dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

17 straipsnis.

Pabėgėlio teisės, pareigos ir atsakomybė

Pabėgėlis Lietuvoje

naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir

Lietuvos Respublikos įstatymuose užsieniečiams nustatytomis teisėmis. Pabėgėlis

privalo laikytis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir atsakyti už jų

pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

III.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis.

Pabėgėlių priėmimo kvota

Lietuvos Respublikos

Seimas kasmet tvirtina pabėgėlių priėmimo kvotą pagal Vyriausybės pateiktus

pasiūlymus.

19 straipsnis.

Pabėgėlio statuso suteikimas ir asmens dokumentai

užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, motyvuotą sprendimą suteikti

pabėgėlio statusą arba jo nesuteikti priima Migracijos departamentas.

kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, Migracijos departamentas išduoda leidimą

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

prašymu Migracijos departamentas išduoda pabėgėlio kelionės dokumentą.

20 straipsnis.

Užsieniečio išsiuntimas

Užsienietis,

kuris negali naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu arba kuriam nesuteiktas

pabėgėlio statusas, iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL

PABĖGĖLIO STATUSO

21 straipsnis.

Skundo dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso padavimas

1.

Skundą dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso Vilniaus apygardos

administraciniam teismui gali paduoti asmuo, kuriam pabėgėlio statusas nebuvo

suteiktas, per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo.

pat gali būti perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per

Migracijos departamentą. Migracijos departamentas per 3 dienas nuo skundo

gavimo perduoda skundą kartu su byla Vilniaus apygardos administraciniam

teismui.

sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso, jei sprendimas buvo priimtas

nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą suteikti pabėgėlio statusą, gali

paduoti užsienietis, pateikęs prašymą šeimos vardu, arba bet kuris pilnametis

tos šeimos narys.

nagrinėjimo metu užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

22 straipsnis.

Skundo dėl pabėgėlio statuso nagrinėjimas

pabėgėlio statuso nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

skundą administracinis teismas patikrina atitinkamo sprendimo teisėtumą ir

pagrįstumą.

3.

Administracinis teismas skundą dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso,

priimto nagrinėjant užsieniečio prašymą skubos tvarka, turi išnagrinėti ne

vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo

dienos; skundą dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso, priimto nagrinėjant

užsieniečio prašymą bendra tvarka, turi išnagrinėti ne vėliau kaip per

30 dienų nuo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

23 straipsnis.

Administracinio teismo sprendimas dėl skundo dėl pabėgėlio statuso

Administracinis

teismas, išnagrinėjęs skundą dėl pabėgėlio statuso, priima vieną iš šių

sprendimų:

1)

palikti priimtą sprendimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2)

panaikinti priimtą sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą įvykdyti

teismo patvarkymą.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PABĖGĖLIŲ

SOCIALINĖ INTEGRACIJA IR NATŪRALIZACIJA

24 straipsnis.

Pabėgėlių socialinė integracija ir natūralizacija

1.

Pabėgėlių socialinė integracija ir natūralizacija įgyvendinama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

įstatymų nustatyta tvarka gali naudotis humanitarine ir kita pagalba. Lietuvos

Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys gali steigti

pagalbos pabėgėliams fondus. Fondų veiklą gali remti ir kitos valstybės,

tarptautinės organizacijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys.

25 straipsnis.

Pabėgėlių teisės, pareigos ir atsakomybė

Pabėgėliai

Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir

Lietuvos Respublikos įstatymų užsieniečiams nustatytomis teisėmis. Pabėgėliai

privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir atsako už jų pažeidimus pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus.

26 straipsnis.

Šeimos susijungimas

1.

Pabėgėlis turi teisę pakviesti atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką užsienio

valstybėje likusius sutuoktinį ir vaikus bei įvaikius iki 18 metų, jeigu šie

nesudarę santuokos, taip pat dėl amžiaus arba invalidumo nedarbingus tėvus, su

kuriais pabėgėlis anksčiau tvarkė bendrą ūkį.

18 metų turi teisę pakviesti atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką užsienio

valstybėje likusius tėvus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje pabėgėlio šeimos nariams, nurodytiems

šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, išduodami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl

užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

PENKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

27 straipsnis.

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Respublika, spręsdama pabėgėlių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų

Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdyba, sudaro sąlygas

šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje

laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl

pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikalingą informaciją ir statistinius

duomenis apie užsieniečius ir pabėgėlius, apie Konvencijos bei Protokolo

įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius aktus dėl pabėgėlių.

ir pabėgėliai turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių

reikalų vyriausiojo komisaro valdybos atstovus. Šiems atstovams leidžiama

nedelsiant susisiekti su užsieniečiais ir pabėgėliais, jeigu jie to paprašo.

Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybai

teikiama informacija apie prašymus suteikti pabėgėlio statusą.

28 straipsnis.

Pabėgėlių registras

1.

Užsieniečiai ir pabėgėliai įtraukiami į valstybės registrą - pabėgėlių

registrą.

registrą tvarko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota

valstybės institucija.

29 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jei

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nuostatos.

30 straipsnis. Pavedimai, susiję su šio įstatymo

įgyvendinimu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) patvirtina saugios kilmės šalies

ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo

į jas tvarką;

2) nustato užsieniečių

apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre bei Pabėgėlių priėmimo centre

sąlygas ir tvarką, užsieniečių užimtumo organizavimo bei drausminio poveikio

priemonių taikymo jiems tvarką;

3) nustato pabėgėlio piniginės

pašalpos smulkioms išlaidoms gavimo tvarką;

4) nustato šio

įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išvardytų užsieniečių teisių įgyvendinimo

tvarką;

5)

nustato prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo tvarką bei asmens

dokumentų išdavimo tvarką.

31

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Užsieniečių

prašymai suteikti pabėgėlio statusą, kurie buvo paduoti ir neišnagrinėti iki

šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka.

32 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1224,

96.03.12, Žin., 1996, Nr.29-707 (96.03.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO" 15

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-517,

97.11.18, Žin., 1997, Nr.108-2734 (97.11.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO” 18

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-860,

98.07.16, Žin., 1998, Nr.65-1879 (98.07.22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO” 5 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1784,

2000 06 29, Žin., 2000, Nr. 56-1651 (2000 07 12)

ĮSTATYMO „DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO“

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2007,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2859 (2000 10 31)

ĮSTATYMO „DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO“

8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-704,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-466 (2002-02-06)

ĮSTATYMO

„DĖL PABĖGĖLIO STATUSO“ 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1), 12(2), 12(3),

12(4), 12(5), 12(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1443,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1688 (2003-04-24)

ĮSTATYMO

„DĖL PABĖGĖLIO STATUSO“ 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,

2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin.,

2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m .gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-06)

autrap@lrs.lt