Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

Šis įstatymas netaikomas kredito ir draudimo organizacijoms, turinčioms fondo pavadinimą, taip pat fondams, kurie steigiami pagal atskirus įstatymus arba tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir kurių veikla reglamentuojama sutartyse.

Labdaros ir paramos fondas (toliau – fondas) – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja jam perduotą ir savo įgytą turtą, tuo turtu disponuoja ir kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros ir (ar) paramos, prireikus kitokios pagalbos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo, švietimo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas (toliau – neliečiamasis kapitalas) – fondo, vadovaujantis šiuo įstatymu, valdomos jam perduotos ir nuo jo kito turto neribotam laikui atskirtos lėšos, iš kurių investavimo gautas pajamas fondas naudoja savo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems veiklos tikslams įgyvendinti, taip pat kitiems šiame įstatyme nustatytiems tikslams, vadovaudamasis neliečiamojo kapitalo atskyrimo, efektyvumo, kapitalo neliečiamumo, visuomenės naudos ir veiklos skaidrumo principais.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo investavimas (toliau – neliečiamojo kapitalo investavimas) – fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, veiksmai, kuriais jis, investuodamas neliečiamąjį kapitalą sudarančias lėšas, įgyja nuosavybės teisę į turtą, kreditoriaus reikalavimo teisę į turtą arba teisę šį turtą valdyti ir kuriuos jis atlieka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – Investicijų įstatymas) nustatyta tvarka, laikydamasis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytų fondų veiklos ribojimų.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo valdymas (toliau – neliečiamojo kapitalo valdymas) – fondo veikla, kuria, vadovaujantis neliečiamojo kapitalo valdymo principais, užtikrinamas pajamų duodančio neliečiamojo kapitalo buvimas, taip pat sprendimų dėl neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo priėmimas ir vykdymas, kita susijusi veikla.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Labdaros ir paramos įstatyme ir kituose įstatymuose.

Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“.

Fondo buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

Fondas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke.

Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Labdaros ir paramos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais ir savo įstatais.

Fondo steigėjai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu. Jeigu fondą steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo steigimo aktą. Šio įstatymo nuostatos dėl steigimo sutarties taikomos ir steigimo aktui.

Fondo steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą negali būti paramos teikėjais.

Fondo steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

Visi fondo steigėjai nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jo dalininkais.

Fondo steigėjai iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre parengia fondo įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame priimami fondo įstatai ir sudaromas bent vienas valdymo organas.

Steigiamo fondo vardu veikia fondo steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

Fondo steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

Fondo steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:

Fondas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.

Fondą registruoti galima, jeigu sudaryta fondo steigimo sutartis, sušauktas fondo steigiamasis susirinkimas, priimti jo įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos fondo steigimo sutartyje nustatytos prievolės.

Fondui įregistruoti Juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami fondo steigimo sutartis, įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre fondas laikomas įsteigtu.

Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomas fondo veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

Fondas turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų).

Fonde gali būti sudaromi kiti organai.

Fondo įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.

Fondo organų struktūra, kompetencija, jų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi fondo įstatuose.

Dalininkų susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausiasis fondo organas. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

Visuotinis dalininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir fondo įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų fondo organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi fondo dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jeigu fondo įstatuose nenustatyta, kad dalininko balsų skaičius proporcingai siejamas su jo įnašo dydžiu. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

Fondo valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra fondo dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

Visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti fondo įstatuose nustatyta tvarka pasibaigus finansiniams metams, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime turinčių fondo dalininkų, jeigu fondo įstatuose nenustatyta didesnė dauguma. Jeigu visuotiniame dalininkų susirinkime nėra kvorumo, fondo įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas ne anksčiau kaip po 5 dienų ir ne vėliau kaip po 21 dienos nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisydamas jame dalyvaujančių dalininkų skaičiaus.

Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių fondo dalininkų balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, kurie balsuodami susilaiko, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis), jeigu fondo įstatuose nenustatyta didesnė dauguma. Šio straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 8 punktuose nurodytiems visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams priimti ir skiriant (renkant) kolegialių valdymo organų narius reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių fondo dalininkų balsų. Šios dalies nuostatos taikomos ir priimant sprendimus pakartotiniame dalininkų susirinkime.

Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas fondo įstatuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi fondo dalininkas ar valdymo organas.

Valdymo organas veikia fondo vardu, kai fondas palaiko santykius su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius fondo vardu.

Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam dalininkų susirinkimui fondo metinį pranešimą, skirsto lėšas labdarai ir paramai, tvirtina turtinių įnašų įvertinimą, analizuoja fondo veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, mokestinių patikrinimų ir auditų, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis, skelbia viešą informaciją ar organizuoja jos paskelbimą, organizuoja savanoriškus darbus Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame įstatyme ir fondo įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu fondo įstatuose nenustatyta kitaip.

Jeigu fondas valdo neliečiamąjį kapitalą, privalo būti sudarytas kolegialus valdymo organas. Kolegialus valdymo organas atsako už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą.

Jeigu fonde sudaromi keli valdymo organai, fondo įstatuose turi būti atskirai nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija.

Už veiklą valdymo organuose jų nariams gali būti atlyginama darbo ar paslaugų sutarties pagrindu.

Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Fondo įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui.

Kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 jo narių.

Fondo valdymo organas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad fondo veikla atitiktų šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

Neliečiamąjį kapitalą valdančiame fonde turi būti sudaroma valdyba – kolegialus valdymo organas, atsakantis už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą.

Neliečiamąjį kapitalą valdančio fondo valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 fiziniai asmenys. Valdybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, asmenys, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje. Valdybos narių skaičius ir konkretūs reikalavimai valdybos nariams nustatomi fondo įstatuose.

Fondas privalo įstatymuose nustatytu periodiškumu atlikti auditą. Fondo auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę ar atestuotą auditorių. Auditas atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principais, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimais.

Fondo valdymo organas privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus dokumentus ir (ar) jų kopijas auditui atlikti ir turi sudaryti sąlygas auditoriui naudotis visa sukaupta informacija.

Apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

Fonde atliekamas mokestinis patikrinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.