Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas

Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas.

Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga) – juridinis asmuo, organizacija ar jų filialas, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

LNSS veiklos užsakovai – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos LNSS ištekliais disponuojančios valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Neteko galios nuo 2016-01-01

Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programas bei medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti sveikatos priežiūros specialistus. Lietuvos Respublikoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Universiteto ligoninės dalininkais gali būti valstybė (Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas) kartu su valstybiniu universitetu, kuriame vykdomos medicinos ir (ar) slaugos ir akušerijos studijų krypčių medicinos ir (ar) slaugos studijų programos.

Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Neteko galios nuo 2016-05-01

Valstybinis medicininis auditas – asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinė priežiūra.

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.

Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.

Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.

Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kurie negali būti atliekami ne stacionaro sąlygomis.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.

LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai (toliau – licencija) turinčios:

Pagal sveikatos priežiūros paslaugų rūšis yra šios įstaigų grupės:

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą yra:

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra:

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).

Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Įstaigų pavadinimai ar jų junginiai privalo atitikti jų klasifikavimo požymius.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, (toliau – pareiškėjas) gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Išduodamos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai yra neterminuotos. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi vieną licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, kurioje nurodomos visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias ji šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.

Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba). Vykdydama šias funkcijas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, siekdama užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą ir pacientų saugą, turi teisę gauti iš pareiškėjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų visą informaciją, įskaitant asmens duomenis (pareiškėjų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, atstovų (fizinių asmenų) vardą ir pavardę, kontaktinius, kvalifikaciją ir atitinkamą asmens sveikatos priežiūros praktiką patvirtinančius duomenis), reikalingą atitikčiai šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimams įvertinti.

Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo panaikinimo, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės.

Pareiškėjas, siekiantis gauti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba kreipdamasis tiesiogiai pateikia prašymą išduoti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar prašymą patikslinti licenciją, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, nustatytus higienos, medicinos priemonių, apsirūpinimo asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių atsargomis, personalo, patalpų ir teisinės formos reikalavimus.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipdamasi tiesiogiai informuoja pareiškėją, siekiantį gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar įgyti teisę teikti naujas licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apie Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje gautus pareiškėjo dokumentus ir, jeigu reikia, apie reikalingumą patikslinti ar pateikti trūkstamus dokumentus. Patikslintų ar trūkstamų dokumentų pateikimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo pareiškėjo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos.

Atsisakoma išduoti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinti licenciją šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju, jeigu:

Pareiškėjui licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju turi būti išduota arba motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoti, gavimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje dienos. Jeigu per šį terminą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pareiškėjui licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslintos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju neišduoda ir nepateikia jam motyvuoto rašytinio atsisakymo, laikoma, kad licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai ar patikslinta licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu atveju yra išduota.

Licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinama įstaigos iniciatyva, kai:

Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai tikslinimo ypatumai:

Neteko galios nuo 2020-01-01

Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdomas:

Asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar jos dalies galiojimas stabdomas tik toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias teikiant nustatyti pažeidimai. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga nevykdo šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytos pareigos Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl naudojimosi ESPBI IS ir (arba) šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 6 ir (arba) 17 punktuose nustatytų pareigų, ir (arba) šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytos pareigos prisijungti prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (toliau – IPR IS), asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimas stabdomas visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.

Sprendimas sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas:

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas sustabdytas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama paraišką, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju – paraišką ir pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas įsitikinus, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų paraiškos ir dokumentų gavimo dienos.

Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas panaikinamas:

Sprendimas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą priimamas:

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informaciją apie licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar galiojimo panaikinimą, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Už licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą ir jos patikslinimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išduodamos ir registruojamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos valdomoje ir tvarkomoje Sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo informacinėje sistemoje šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Įstaigos, turinčios licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį, turi teisę kreiptis dėl akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai.

Įstaigas akredituoja ar jų akreditavimą panaikina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, priimdama sprendimą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintuose Akreditavimo sveikatos priežiūrai nuostatuose nustatyta tvarka.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimas akredituoti įstaigą ar neakredituoti įstaigos turi būti priimtas ne vėliau kaip per šimtą dvidešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų akreditavimui, gavimo dienos. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti įstaigą ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas.

Įstaiga akredituojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Išlaidas, susijusias su akreditavimu, apmoka akreditavimą inicijavusi įstaiga.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sprendimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Akreditavimo reikalavimus rengia aukštosios mokyklos ir mokslo įstaigos kartu su sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis. Akreditavimo reikalavimų rengimą užsako, juos tvirtina ir registruoja Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Įstaigų veiklą nustato:

Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.

Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams.

Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka.

LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir jų išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais:

Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė.

Kitų negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikiančių LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, jeigu tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.

LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Valstybine ligonių kasa.

LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagal šį straipsnį nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo reikalavimai.

Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims ir (arba) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.

Investicijomis sveikatos priežiūrai laikoma lėšų naudojimas paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir kokybei gerinti.

Investicijų sveikatos priežiūrai ekonominio skatinimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainos nustatomos Sveikatos sistemos įstatyme ir Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

LNSS nepriklausančių įstaigų ir įmonių teikiamų paslaugų kainos nustatomos šių įstaigų ir įmonių įstatuose nustatyta tvarka.

LNSS įstaigos privalo teikti fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinę informaciją, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Tos pačios LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Likus šešiems mėnesiams iki LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, jeigu įstaigos vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia viešą konkursą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti. Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu, kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, arba viešosios įstaigos vadovu, kurio kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurio kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pareigoms eiti.

LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Likus šešiems mėnesiams iki įstaigos padalinio ar filialo vadovo kadencijos pabaigos, jeigu padalinio ar filialo vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos vadovas skelbia viešą konkursą viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Jeigu su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės  įstaigos padalinio ar filialo vadovu arba viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovu, kurių kadencija nenustatoma pagal šios dalies nuostatas arba kurių kadencijos terminas nėra pasibaigęs, darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.

LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.

Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai (išskyrus gydytojus rezidentus ir gydytojus odontologus rezidentus) į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.

Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijai, gebėjimams atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektiems veiklos rezultatams įvertinti ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos. Atestacijos organizuojamos šioje dalyje ir universitetų ligoninių vadovų nustatyta tvarka, taikant informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Laikotarpis, kai universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, tėvystės atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti, į atestacijos laikotarpį neįskaitomas. Jeigu per atestaciją universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialistas įvertinamas nepatenkinamai, sudaromas jo veiklos rezultatų gerinimo planas, apimantis ne trumpesnį negu dviejų mėnesių laikotarpį. Pasibaigus šio plano įgyvendinimo laikotarpiui, organizuojama pakartotinė atestacija. Jeigu universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto veiklos rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatai per pakartotinę atestaciją įvertinami nepatenkinamai, jis atleidžiamas iš pareigų. Universiteto ligoninių vadovų sudaromų atestacijų komisijų posėdžiuose stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti vienas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.

LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos LNSS biudžetinėms įstaigoms, kurios turi įstaigos prie ministerijos statusą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnį.

Įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba. Medicinos dokumentai (ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba.

Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija.

LNSS nepriklausančių įstaigų išlaidos už būtinosios medicinos pagalbos pacientams suteikimą atlyginamos iš juridinių ir fizinių asmenų, savo neteisėta veikla padariusių žalą šių pacientų sveikatai, lėšų. Šių išlaidų atlyginimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus ir tvarką reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas.

Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.

LNSS nepriklausančios įstaigos gali naudotis LNSS įstaigų paslaugomis (tyrimais, specialistų konsultacijomis ir kt.) tik pagal sudarytas su šiomis įstaigomis sutartis. Už paslaugas apmokama sutartinėmis kainomis, kurios negali būti mažesnės už nustatytas LNSS įstaigoms.

LNSS nepriklausančios įstaigos pagal savo kompetenciją ir savo lėšomis privalo įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Jeigu LNSS nepriklausančios įstaigos įstatymų nustatyta tvarka gauna lėšų iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Sveikatos apsaugos ministerija turi teisę tikrinti, kaip tos lėšos naudojamos, o Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos turi teisę pagal kompetenciją atlikti šių lėšų naudojimo auditus.

LNSS biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji tai pat gali gauti lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšų.

LNSS biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, savininkė yra valstybė, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis gali būti Vyriausybė ar Sveikatos apsaugos ministerija, specialiųjų įstatymų nustatytais atvejais įsteigtų LNSS biudžetinių įstaigų – Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės valdymo institucijos.

Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, savininkės yra savivaldybės, o jų savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra įstaigos vadovas.

Biudžetinė įstaiga turi teisę sudaryti sveikatos priežiūros sutartis su LNSS veiklos užsakovais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl nemokamų ir mokamų paslaugų teikimo, gauti nebiudžetinių lėšų už mokamų paslaugų teikimą. Visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos turi teisę verstis su jų kompetencija susijusia leidybos veikla ir iš šios veiklos gauti nebiudžetinių lėšų.

LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių valstybės, kaip biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija:

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos gali įgyvendinti valstybės, kaip LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų savininkės, teises ir pareigas.

LNSS savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.

Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Vyriausybė. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.

Neteko galios nuo 2016-05-01

LNSS viešoji įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi.

LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

Neteko galios nuo 2020-10-01

Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

LNSS viešoji įstaiga turi turėti  organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Įstaigos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Įstaigos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato Viešųjų įstaigų įstatymas ir LNSS viešosios įstaigos įstatai.

LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą.

LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) sudaroma penkeriems metams.

Stebėtojų tarybos tikslai yra:

LNSS viešosios įstaigos, kurios savininkė yra valstybė arba savivaldybė, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.

LNSS viešosios įstaigos, kurios dalininkės yra dvi ir daugiau savivaldybių, stebėtojų taryba sudaroma iš LNSS viešosios įstaigos dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių savivaldybių tarybų paskirtų asmenų (po du asmenis iš kiekvienos savivaldybės) ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.

LNSS viešosios įstaigos, kurios dalininkės yra valstybė ir savivaldybė (savivaldybės), stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, LNSS viešosios įstaigos dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių savivaldybių tarybų paskirtų asmenų (po du asmenis iš kiekvienos savivaldybės) ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.

LNSS viešosios įstaigos, kurios dalininkai yra valstybiniai universitetai ar valstybiniai mokslinių tyrimų institutai kartu su valstybe, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, dviejų valstybinio universiteto ar valstybinio mokslinių tyrimų instituto vadovo paskirtų asmenų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinis universitetas, tarybos paskirto asmens arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.

Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Stebėtojų tarybos funkcijos nustatomos LNSS viešosios įstaigos įstatuose.

LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų.

Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.

Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

Gydymo tarybai ar slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.

LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri LNSS viešojoje įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų   tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja,  kaip  LNSS viešojoje įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.

LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

LNSS asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – valstybės turtas) Vyriausybės nustatyta tvarka LNSS asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė (toliau – valstybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, išskyrus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnyje nustatytą išimtį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – savivaldybės turtas) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka LNSS asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių  savininkas (dalininkas) yra savivaldybė (toliau – savivaldybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti savivaldybės turto patikėjimo sutartį. Savivaldybių viešosios įstaigos negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, išskyrus Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnyje nustatytą išimtį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.