Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos įmonės ir Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų teisę būti išklausytiems, taip pat teisę į darbuotojų informavimą ir konsultavimą.

Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas, jeigu Europos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra Lietuvos Respublikoje.

Darbuotojų atstovai – Europos Sąjungos įmonės ar jos padalinių, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės įmonių ar jų padalinių darbuotojų atstovai; Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Sąjungos įmonės ar jos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės darbuotojų atstovai – kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso 165 straipsnyje; kitoje valstybėje buveinę turinčių Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės, taip pat kitoje valstybėje veikiančių šių įmonių padalinių darbuotojų atstovai – kaip jie apibūdinti pagal tų valstybių teisės aktus ir (arba) nusistovėjusią tvarką. Darbuotojų atstovais laikomi ir Europos darbo taryba, Europos darbo tarybos komitetas, specialusis derybų komitetas, taip pat kiti darbuotojams atstovaujantys asmenys, jeigu nesudaroma Europos darbo taryba, bet parengiama darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka.

Šis įstatymas taip pat taikomas nustatant:

Centrinė vadovybė – Europos Sąjungos įmonės arba Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės valdymo organas. Jeigu Europos Sąjungos įmonės arba Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne valstybėje narėje, centrine vadovybe laikomas jos atstovu paskirto Europos Sąjungos įmonės padalinio vadovas arba atstovu paskirtos Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės valdymo organas, o kai toks atstovas nė vienoje valstybėje narėje nepaskirtas – valstybėje narėje veikiančio įmonės padalinio, turinčio daugiausia darbuotojų, vadovas arba valstybėje narėje buveinę turinčios Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės, turinčios daugiausia darbuotojų, valdymo organas.

Darbuotojų atstovai – Europos Sąjungos įmonės ar jos padalinių, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės įmonių ar jų padalinių darbuotojų atstovai; Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Sąjungos įmonės ar jos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės darbuotojų atstovai – kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekso 19 straipsnyje; kitoje valstybėje buveinę turinčių Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės įmonės, taip pat kitoje valstybėje veikiančių šių įmonių padalinių darbuotojų atstovai – kaip jie apibūdinti pagal tų valstybių teisės aktus ir (arba) nusistovėjusią tvarką. Darbuotojų atstovais laikomi ir Europos darbo taryba, Europos darbo tarybos komitetas, specialusis derybų komitetas, taip pat kiti darbuotojams atstovaujantys asmenys, jeigu nesudaroma Europos darbo taryba, bet parengiama darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka.

Europos darbo taryba – šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta taryba, veikianti Europos Sąjungos įmonių grupės įmonių lygmeniu arba Europos Sąjungos įmonės lygmeniu, jeigu taip nustatyta susitarime tarp specialiojo derybų komiteto ir centrinės vadovybės dėl Europos darbo tarybos sudarymo, kurios paskirtis – informuoti ir konsultuotis su Europos Sąjungos įmonės, taip pat su Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojais.

Europos darbo tarybos komitetas – iš Europos darbo tarybos narių sudarytas komitetas, kuris, vadovaudamasis centrinės vadovybės ir specialiojo derybų komiteto susitarime nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis, atsako už Europos darbo tarybos funkcijų atlikimą tarp Europos darbo tarybos posėdžių.

Įmonė – turintis teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo ar kita organizacija.

Įmonės padalinio vadovas – pagal steigimo dokumentus turintis teisę padalinio vardu veikti asmuo.

Įmonės valdymo organas – pagal įstatymus ar steigimo dokumentus įmonės vardu turintis teisę veikti asmuo arba asmenys.

Įmonių grupė – grupė, kurią sudaro kontroliuojančioji valdančioji įmonė ir kontroliuojamosios įmonės, kaip nustatyta šiame įstatyme.

Informavimas – informacijos (duomenų) tarpvalstybinio lygmens klausimais perdavimas Europos darbo tarybai, Europos darbo tarybos komitetui ir (arba) kitiems darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti juos su reikalo esme ir klausimus išnagrinėti, taip, kad darbuotojų atstovai, remdamiesi pateikta informacija ir nepažeisdami centrinės vadovybės teisių ir pareigų, galėtų atlikti išsamų poveikio vertinimą ir konsultuotis su centrine vadovybe.

Kito lygmens vadovybė – Europos Sąjungos įmonės padalinio vadovas arba Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojamosios įmonės valdymo organas.

Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp Europos darbo tarybos, Europos darbo tarybos komiteto ir (arba) kitų darbuotojų atstovų ir centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės užmezgimas bei plėtojimas tarpvalstybinio lygmens klausimais šiame įstatyme nustatyta tvarka ir (arba) terminais, kad darbuotojų atstovai, remdamiesi pateikta informacija ir nepažeisdami centrinės vadovybės teisių ir pareigų, galėtų pareikšti nuomonę dėl konsultavimo metu aptariamų priemonių, į kurias galėtų atsižvelgti Europos Sąjungos įmonė ar Europos Sąjungos įmonių grupė.

Pripažintos kompetentingomis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos – Europos profesinių sąjungų ir Europos darbdavių organizacijos, su kuriomis Europos Komisija konsultuojasi, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsniu.

Specialusis derybų komitetas – šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytas komitetas deryboms su centrine vadovybe dėl Europos darbo tarybos sudarymo arba darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos parengimo.

Tarpvalstybinio lygmens klausimai – klausimai, susiję arba su visa Europos Sąjungos įmone ar Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, arba ne mažiau kaip su dviem Europos Sąjungos įmonėmis, arba su Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės įmonių padaliniais, esančiais skirtingose valstybėse narėse.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.

Įmonė laikoma kontroliuojančiąja, jeigu ji gali daryti lemiamą įtaką kitos įmonės, kuri yra jos kontroliuojama, veiklai.

Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojančioji įmonė įgyvendina ar gali įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamosios įmonės veiklos, valdymo organų sudėties ar priimamų sprendimų.

Kol neįrodoma kitaip, laikoma, kad įmonė daro lemiamą įtaką kitai įmonei, jeigu ji tiesiogiai ar netiesiogiai:

Laikoma, kad įmonė daro lemiamą įtaką kitai įmonei tiesiogiai, jeigu ji yra kitos įmonės dalyvė ir atitinka bent vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą įtaką kitai įmonei netiesiogiai, jeigu šios įmonės kontroliuojama kita įmonė arba bet kurie kiti asmenys, veikiantys nors ir savo vardu, bet įmonės arba šios įmonės kontroliuojamos kitos įmonės naudai, gali įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas teises.

Jeigu dvi ar daugiau įmonių grupės įmonių atitinka bent vieną šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kontroliuojančiąja laikoma įmonė, kuri atitinka 3 dalies 3 punkto nuostatą, jeigu neįrodoma kitaip.

Lemiama įtaka nelaikytinas teisės priimti sprendimus skirti likviduojamos įmonės likvidatorių ar bankrutuojančios įmonės administratorių įgyvendinimas.

Įmonės, kurioms neturi būti taikomas 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, nelaikytinos kontroliuojančiosiomis.

Nustatant, ar įmonė, kurios buveinė nėra Lietuvos Respublikoje, yra kontroliuojančioji, taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teisė taikytina šiai įmonei. Jeigu įmonei taikytina ne valstybės narės teisė, nustatant, ar ši įmonė yra kontroliuojančioji, taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje yra jos paskirtas atstovas, teisė, o kai toks atstovas nė vienoje valstybėje narėje nepaskirtas – tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra daugiausia darbuotojų turinčios įmonių grupės įmonės centrinė vadovybė, teisė.

Europos Sąjungos įmonės darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičius nustatomas sudedant visų darbo santykiais su ta įmone ir visais Lietuvos Respublikoje veikiančiais tos įmonės padaliniais susijusių asmenų skaičių. Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičius apskaičiuojamas sudedant visų darbo santykiais su Europos Sąjungos įmonių grupės įmone, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir su Lietuvos Respublikoje veikiančiais jos ir kitų grupės įmonių padaliniais susijusių asmenų skaičių.

Jeigu Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų skaičius Lietuvos Respublikoje nustatomas sudedant visų darbo santykiais su Lietuvos Respublikoje veikiančiais tos įmonės padaliniais ar su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčiomis Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis ir Lietuvos Respublikoje veikiančiais šių įmonių padaliniais susijusių asmenų skaičių. Ta pati tvarka taikoma ir nustatant Lietuvos Respublikoje veikiančio Europos Sąjungos įmonės padalinio darbuotojų skaičių.

Nustatant darbuotojų skaičių šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyta tvarka, imamas paskutinių dvejų metų darbuotojų skaičiaus vidurkis, skaičiuojant atitinkamai nuo šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pareiškimo gavimo arba nuo šio įstatymo 12 straipsnyje nurodyto darbuotojų atstovų reikalavimo gavimo. Nustatant darbuotojų skaičių, neatsižvelgiama į jų darbo stažą toje įmonėje ar padalinyje ir į tai, ar darbuotojas dirba visą darbo dieną.

Nustatant darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičių, neįskaitomi darbuotojai, kurie darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną yra išėję vaiko priežiūros atostogų.

Europos Sąjungos įmonės, jos padalinio, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės, jos įmonės ar padalinio darbuotojų skaičius kitoje valstybėje narėje nustatomas pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus ir (arba) nusistovėjusią tvarką.

Bendras Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų valstybėse narėse skaičius gaunamas sudedant darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičių ir darbuotojų kiekvienoje kitoje valstybėje narėje skaičių.

Darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi visuose Europos Sąjungos įmonės padaliniuose, kurie veikia valstybėse narėse, taip pat visose Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėse, kurių buveinė yra valstybių narių teritorijoje, jeigu tik nesusitariama dėl didesnės taikymo srities.

Darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi klausimais, kurie susiję su Europos Sąjungos įmone ar Europos Sąjungos įmonių grupe arba su visose valstybėse narėse veikiančiais Europos Sąjungos įmonės padaliniais ar su visomis Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, turinčiomis buveines skirtingose valstybėse narėse.

Jeigu Europos Sąjungos įmonės arba Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne valstybėje narėje, pagal šį įstatymą darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi tais klausimais, kurie susiję su visais Europos Sąjungos įmonės valstybėse narėse veikiančiais padaliniais ar su visomis valstybėse narėse buveines turinčiomis Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis arba su bent dviejose valstybėse narėse veikiančiais Europos Sąjungos įmonės padaliniais ar su bent dviem Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, turinčiomis buveines skirtingose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojams informuoti ir su jais konsultuotis šio įstatymo nustatyta tvarka sudaroma Europos darbo taryba arba nustatoma darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka.