Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas

Fondui leidžiama nuosavybės teise valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti fondo įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant labdaros ir paramos tikslus, nustatytus fondo įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą).

Fondui draudžiama:

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas su fondo dalininku, valdymo ir kolegialių organų nariu ir fonde pagal darbo sutartį dirbančiu asmeniu susijęs asmuo yra:

Fondas pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jeigu tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs paramos teikėjas to reikalauja.

Fondas atsisako priimti iš paramos teikėjo lėšas ar turtą, jeigu tuo naudodamasis paramos teikėjas gali daryti įtaką fondo veiklai savo ar kitų asmenų naudai.

Laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos, fondo administravimo išlaidoms padengti per vienus metus gali būti panaudojama ne daugiau kaip 20 procentų per tuos metus gautų fondo pajamų, įskaitant šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pajamas.

Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

Šis įstatymas netaikomas kredito ir draudimo organizacijoms, turinčioms fondo pavadinimą, taip pat fondams, kurie steigiami pagal atskirus įstatymus arba tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir kurių veikla reglamentuojama sutartyse.

Šio įstatymo nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo, pateikimo ir paskelbimo, reorganizavimo pabaigos finansinės ataskaitos parengimo ir paskelbimo labdaros ir paramos fondams, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamiems prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip.

Labdaros ir paramos fondas (toliau – fondas) – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja jam perduotą ir savo įgytą turtą, tuo turtu disponuoja ir kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros ir (ar) paramos, prireikus kitokios pagalbos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo, švietimo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas (toliau – neliečiamasis kapitalas) – fondo, vadovaujantis šiuo įstatymu, valdomos jam perduotos ir nuo jo kito turto neribotam laikui atskirtos lėšos, iš kurių investavimo gautas pajamas fondas naudoja savo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems veiklos tikslams įgyvendinti, taip pat kitiems šiame įstatyme nustatytiems tikslams, vadovaudamasis neliečiamojo kapitalo atskyrimo, efektyvumo, kapitalo neliečiamumo, visuomenės naudos ir veiklos skaidrumo principais.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo investavimas (toliau – neliečiamojo kapitalo investavimas) – fondo, valdančio neliečiamąjį kapitalą, veiksmai, kuriais jis, investuodamas neliečiamąjį kapitalą sudarančias lėšas, įgyja nuosavybės teisę į turtą, kreditoriaus reikalavimo teisę į turtą arba teisę šį turtą valdyti ir kuriuos jis atlieka Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – Investicijų įstatymas) nustatyta tvarka, laikydamasis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytų fondų veiklos ribojimų.

Labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo valdymas (toliau – neliečiamojo kapitalo valdymas) – fondo veikla, kuria, vadovaujantis neliečiamojo kapitalo valdymo principais, užtikrinamas pajamų duodančio neliečiamojo kapitalo buvimas, taip pat sprendimų dėl neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo priėmimas ir vykdymas, kita susijusi veikla.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Labdaros ir paramos įstatyme ir kituose įstatymuose.

Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“.

Fondo buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

Fondas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke.

Fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Labdaros ir paramos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais ir savo įstatais.

Fondo steigėjai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu. Jeigu fondą steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo steigimo aktą. Šio įstatymo nuostatos dėl steigimo sutarties taikomos ir steigimo aktui.

Fondo steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą negali būti paramos teikėjais.

Fondo steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

Visi fondo steigėjai nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jo dalininkais.

Fondo steigėjai iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre parengia fondo įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame priimami fondo įstatai ir sudaromas bent vienas valdymo organas.

Steigiamo fondo vardu veikia fondo steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

Fondo steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

Fondo steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:

Fondas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.

Fondą registruoti galima, jeigu sudaryta fondo steigimo sutartis, sušauktas fondo steigiamasis susirinkimas, priimti jo įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos fondo steigimo sutartyje nustatytos prievolės.

Fondui įregistruoti Juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami fondo steigimo sutartis, įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre fondas laikomas įsteigtu.

Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomas fondo veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

Fondas turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų).

Fonde gali būti sudaromi kiti organai.

Fondo įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.

Fondo organų struktūra, kompetencija, jų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi fondo įstatuose.

Dalininkų susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausiasis fondo organas. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

Visuotinis dalininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir fondo įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų fondo organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi fondo dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jeigu fondo įstatuose nenustatyta, kad dalininko balsų skaičius proporcingai siejamas su jo įnašo dydžiu. Jeigu fondo dalininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

Fondo valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra fondo dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.