LegalizeLietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 66-2130; Žin. 1999, Nr.105-0, i. k. 0991010ISTAIII-1316
Nauja redakcija nuo 2024-01-01:
Nr. XIV-1985, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11556
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMAS
1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Aukštesnysis vadovas – įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas valstybės institucijos ar įstaigos vadovas – valstybės pareigūnas.
Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę siekti karjeros valstybės tarnyboje.
Laikinasis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas terminuotam laikui, išskyrus įstaigos vadovą ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.
Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ar karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
Prekybos atstovas – karjeros valstybės tarnautojas, priimtas į prekybos atstovo pareigas Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje ar į šias pareigas perkeltas ir padedantis įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
Valstybės politikas – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero pareigas ar paskirtas į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas.
Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.
4 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų.
Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą institucijoje ir įstaigoje nustatyta tvarka;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui), tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, savo tarnybos laiką naudoti efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, vadovaudamiesi šiame įstatyme nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.
Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialiuosius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 5 straipsnis (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos).
22 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Ministras Pirmininkas arba savivaldybės taryba gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės tarnautojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
1) padėka;
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.
Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.
Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
Apie valstybės tarnautojo paskatinimą ir gautus valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
54 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3136, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15128
69 straipsnis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
Šio įstatymo
šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti
pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,
išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema
taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos
gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra
didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje
nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1
dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):
1) buvęs
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų
(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų
dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;
2) pereinamuoju
laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai
mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį
valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę
(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):
A
= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:
A –
pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;
B
– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,
neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje
numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų;
C
– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
M
– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai
mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio
koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo
administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):
Metai
2001
2002
2003
2004
Pusmečiai
II
I
II
I
II
I
M(viešojo
administravimo)
0,1
0,3
0,5
0,7
0,8
0,9
M (paslaugų)
0
0
0,2
0,4
0,6
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S
– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
3.
Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo
užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6
dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis
pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –
kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį
apskaičiuojant pagal formulę:
A
= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:
A
– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis;
B
– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo
nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2
punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose
numatytų priemokų);
C –
valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
D – valstybės
tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis
buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:
Metai
2001
2002
(II pusmetis)
2003
2004
2005
2006
D
0
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S – šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.
sausio
1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.