Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2025-06-01
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 21-0; Žin. 1992, Nr.5-78, i. k. 0921010ISTA00I-2237
Nauja redakcija nuo 2015-01-01:
Nr. XII-1297, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-14, i. k. 2014-16874
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ REGISTRO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų registro steigimo ir tvarkymo tvarką, jo objektus, jame tvarkomus duomenis ir šių duomenų naudojimo tvarką, Lietuvos Respublikos gyventojų registro valdytojo ir tvarkytojo (tvarkytojų), duomenų teikėjų ir asmenų, kurių duomenys įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, pagrindines teises ir pareigas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2116, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19704
Asmens dokumentas – Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį.
Asmens kodas – unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka asmeniui identifikuoti, registrų ir valstybės informacinių sistemų sąveikai užtikrinti.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazė – kompiuterinė duomenų bazė, kurioje tvarkomi duomenys apie visus šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytus asmenis.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų gavėjas – juridinis asmuo, jo filialai, atstovybės, fizinis asmuo ar įstatymų nustatytas funkcijas atliekantis valstybės įgaliotas asmuo, kuriems teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys apie asmenį arba duomenų suvestinė šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų suvestinė – apibendrinti grupės asmenų duomenys, iš kurių negalima nustatyti atskiro asmens konkrečių duomenų.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikėjas – Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas juridinis asmuo ar kitas šio įstatymo įgaliotas asmuo, teikiantys duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojui (tvarkytojams) Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų registro steigėjas
Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau – Gyventojų registras) steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
4 straipsnis. Gyventojų registro statusas ir paskirtis
Gyventojų registras yra pagrindinis valstybės registras.
Gyventojų registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti ir saugoti šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis apie šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytus asmenis; teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, viešojo administravimo subjektams, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Gyventojų registro objektai
Gyventojų registro objektai yra šie asmenys, kurių duomenys tvarkomi Gyventojų registre:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2116, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19704
6 straipsnis. Gyventojų registro valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai)
Gyventojų registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra ir Gyventojų registro asmens duomenų valdytoja.
Gyventojų registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai (toliau – Gyventojų registro nuostatai). Gyventojų registro nuostatuose nurodomos konkrečios registro tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
7 straipsnis. Gyventojų registro valdytojo ir tvarkytojo (tvarkytojų) teisės ir pareigos
Gyventojų registro valdytojas turi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teises ir to paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas.
Gyventojų registro tvarkytojas (tvarkytojai) turi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas teises ir to paties straipsnio 6 dalyje nustatytas pareigas.
Gyventojų registro valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai), be šiame straipsnyje nurodytų teisių ir pareigų, taip pat turi teises ir pareigas, nustatytas Gyventojų registro nuostatuose.
8 straipsnis. Asmens kodas
Asmens kodas suteikiamas šio įstatymo 5 straipsnyje išvardytiems asmenims.
Asmens kodo struktūra jo suteikimo metu yra tokia: pirmasis skaitmuo atitinka lytį ir gimimo šimtmetį, antrasis ir trečiasis – gimimo metų du paskutinius skaitmenis, ketvirtasis ir penktasis – gimimo mėnesį, šeštasis ir septintasis – gimimo dieną, aštuntasis, devintasis ir dešimtasis – gimusiųjų tą pačią dieną įrašymo į Gyventojų registrą eilės numerį, vienuoliktasis skaitmuo yra pirmųjų dešimties skaitmenų kontrolinis skaičius.
Asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Asmens dokumentas asmeniui išduodamas tik įrašius asmens kodą į Gyventojų registrą.
9 straipsnis. Gyventojų registre tvarkomi asmens duomenys
Gyventojų registre tvarkomi šie pagrindiniai asmens duomenys:
1) asmens kodas;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
4) lytis;
5) gimimo data;
6) pilietybė (pilietybės), jos (jų) įgijimo ir netekimo data (datos);
7) gimimo vieta;
8) gyvenamoji vieta, atvykimo į gyvenamąją vietą data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data; jeigu asmuo nuolat gyvena užsienyje, – valstybė; jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos ir yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – savivaldybė, kurioje gyvena;
9) šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data;
10) mirties data;
11) tėvų, vaikų ir sutuoktinių asmens kodai; jeigu asmens kodai nesuteikti, – kiti asmens duomenys, pagrįsti dokumentais ir nurodyti Gyventojų registro nuostatuose;
12) tautybė;
13) veido atvaizdas;
14) pirštų atspaudai;
15) parašas;
16) dokumentų duomenys;
17) civilinės būklės aktų įrašų duomenys;
18) duomenys apie asmens neveiksnumą ir veiksnumo apribojimą;
19) asmens kontaktiniai duomenys (Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresas; elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris, kurie naudojami susisiekti su asmenimis teikiant jiems Gyventojų registro duomenis, dokumentus ar informaciją pagal pateiktus prašymus bei šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais, taip pat informuojant asmenis apie jiems išduoto kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato galiojimo sustabdymą ar galiojimo atšaukimą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
Nr. XV-187, 2025-05-08, paskelbta TAR 2025-05-15, i. k. 2025-08683
Šio straipsnio 1 dalies 13, 14 ir 15 punktuose nurodyti duomenys apie asmenis be pilietybės ir kitų valstybių piliečius į Gyventojų registrą įrašomi, jeigu jie pagrįsti Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais.
Duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Gyventojų registro duomenų tvarkymas
Gyventojų registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
Gyventojų registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais. Duomenys apie asmenį renkami, į Gyventojų registrą įrašomi ir atnaujinami Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Visi Gyventojų registre įregistruotų Gyventojų registro objektų duomenys ir jų pakeitimai yra saugomi ir tvarkomi vienoje Gyventojų registro duomenų bazėje.
Gyventojų registro duomenys saugomi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, šiame įstatyme ir Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
11 straipsnis. Gyventojų registro duomenų teikimas ir naudojimas
Gyventojų registro duomenys teikiami ir naudojami vadovaujantis šiuo įstatymu, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
Registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojai, tvarkytojai, kitos Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, viešojo administravimo subjektai, savo funkcijoms atlikti naudojantys šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus asmens duomenis, privalo užtikrinti, kad jie atitiktų Gyventojų registre tvarkomus duomenis.
Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos asmens dokumentus, kuriuose įrašomi asmens duomenys, išduoda pagal Gyventojų registro duomenis. Šių institucijų išduodamų asmens dokumentų duomenys turi atitikti Gyventojų registro duomenis. Už tai atsako konkrečius asmens dokumentus išduodanti institucija.
Gyventojų registro duomenys teikiami už atlyginimą, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus atvejus. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Veido atvaizdas, pirštų atspaudai ir parašas gali būti teikiami teisėtvarkos, žvalgybos ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus išduodančioms institucijoms. Veido atvaizdas ir parašas gali būti teikiami valstybės institucijoms juridinę galią turinčių dokumentų gamybai tik tuo atveju, jeigu yra asmens sutikimas. Veido atvaizdas gali būti teikiamas finansų įstaigoms tik tų asmenų, kuriems ketinama suteikti finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu. Veido atvaizdas teikiamas sveikatos priežiūros įstaigoms nenustatytos asmens tapatybės pacientų asmens tapatybei patvirtinti ir (ar) nustatyti, notarams ir antstoliams – teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kai to reikia kaip papildomos asmens identifikavimo priemonės asmens tapatybei nustatyti, o institucijoms, atliekančioms nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, – tiek, kiek tai būtina asmens tapatybei nustatyti atliekant šią kontrolę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1405, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11466
Informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms – įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų nustatyta tvarka pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Informacija apie giminystės ryšius gali būti teikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teisės aktuose jai nustatytoms funkcijoms atlikti; notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti ir nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta teisė spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, – sprendimams šiais klausimais priimti; konsuliniams pareigūnams – kai to reikia konsulinei veiklai atlikti, taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – kai įregistruojami nekilnojamieji daiktai, įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimams nustatyti; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3411, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24581
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
Nr. XIV-729, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25847
Informacija apie asmens tautybę, neveiksnumą ir veiksnumo apribojimą kitiems asmenims ir institucijoms gali būti teikiama tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytoms tiesioginėms funkcijoms atlikti.
Su okupacijų laikotarpiu žuvusiais, dingusiais be žinios, represuotais, persekiotais, nukentėjusiais Lietuvos gyventojais, pasipriešinimo okupacijoms dalyviais, laisvės kovotojais giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris gali būti teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XV-187, 2025-05-08, paskelbta TAR 2025-05-15, i. k. 2025-08683
12 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
13 straipsnis. Gyventojų registro duomenų teikėjai, jų pagrindinės teisės ir pareigos
Gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus.
Gyventojų registro duomenų teikėjų teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme ir Gyventojų registro nuostatuose.
Gyventojų registro duomenų teikėjai turi teisę reikalauti ištaisyti Gyventojų registre įrašytus neteisingus, netikslius ar neišsamius jų pateiktus duomenis.
Gyventojų registro duomenų teikėjai privalo:
1) teikti duomenis Gyventojų registro tvarkytojui (tvarkytojams) šiame įstatyme, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2975, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12207
2) užtikrinti, kad teikiami duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs, atitiktų dokumentus ir kad būtų nuolat atnaujinami Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka;
3) suderinti su Gyventojų registro tvarkytoju (tvarkytojais) duomenų teikimo Gyventojų registrui tvarką;
4) atsakyti į Gyventojų registro tvarkytojo (tvarkytojų) pateiktus paklausimus, jeigu būtina pagrįsti teikiamų Gyventojų registrui duomenų teisingumą.
14 straipsnis. Gyventojų registro duomenų apsauga
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.