Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

Šis įstatymas nustato:

Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.

Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje.

Aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka.

Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą, taip pat asmuo, turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Diplomas – asmens įgytą kvalifikaciją ir mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, vientisąsias studijas, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją.

Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas.

Kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato) ir (arba) profesinė kvalifikacija, suteikiami baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.

Kvalifikacinis laipsnis – laipsnis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, meno licenciato), suteikiamas asmeniui, baigusiam atitinkamos nuosekliųjų studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą) programą.

Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos.

Magistras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam magistrantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.

Meno aspirantūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis, meno projekto rengimas ir gynimas.

Mokslininkas – asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.

Mokslo laipsnis – asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją.

Neuniversitetinės studijos – pagrindinės, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją.

Nenuosekliosios studijos – studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti.

Nuosekliosios studijos – studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.

Pagrindinės studijos – pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos.

Pripažintas menininkas – menininkas, atitinkantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Profesinė kvalifikacija – profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą.

Rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos rengti praktinei veiklai specialistus, įgijusius Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas. Kiekvienos studijų krypties rezidentūros pavadinime turi būti tos studijų krypties pavadinimas.

Specialiosios profesinės studijos – antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę universitetines pagrindines studijas, ir kurios skirtos tam tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai įgyti.

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą.

Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.

Studijų kreditas (toliau – kreditas) – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei.

Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas.

Universitetinės studijos – nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).

Vientisosios studijos – magistro ir (arba) profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Medicinos ir odontologijos studijų krypčių vientisosios studijos apima ir būtiną minimalų praktinį pasirengimą (internatūrą).

Meno licenciatas – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam meno aspirantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis meno licenciato kvalifikacinį laipsnį.

Kiti studijas vykdantys subjektai – Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka yra išduotas leidimas vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų ar konsultacijų vykdymas, taip pat valstybės pripažįstamų išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar kvalifikacinių laipsnių pažymėjimų (atestatų), diplomų išdavimas.

Profesinis bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, baigusiam nuosekliųjų neuniversitetinių studijų programą aukštojoje mokykloje, taip pat asmuo, turintis profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal sugebėjimus ir žinias turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų tvarką nustato Vyriausybė.

Užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

Studijų sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos.

Asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą.

Asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas aukštosios mokyklos nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija), išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, parengia sąrašą kvalifikacijų, suteikiamų baigusiems nuosekliąsias studijas pagal patvirtintas studijų kryptis. Šį sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Kvalifikacijos ir mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos.

Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

Nevalstybinė aukštoji mokykla gali pakeisti tipą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Aukštoji mokykla organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, vykdo mokslinius tyrimus ir (ar) taiko mokslinių tyrimų rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.

Aukštosios mokyklos veikla grindžiama mokslo (meno) ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir aukštosios mokyklos statutas.

Aukštoji mokykla turi turėti studijų krypties reglamento nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti. Šios priemonės turi atitikti aukštosios mokyklos teikiamas kvalifikacijas.

Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius.

Valstybinė aukštoji mokykla, vykdydama savo funkcijas, turi:

Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo. Jo teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.

Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra. Šias funkcijas vykdančiai aukštajai mokyklai gali būti pripažįstamas universiteto statusas net ir tuo atveju, kai jos pavadinime nėra žodžio „universitetas“.

Pagrindiniai universiteto tikslai:

Universitete rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą.

Universitetai gali mokyti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas.

Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime negali būti žodžių „universitetas“ ir „akademija“.

Pagrindiniai kolegijos tikslai:

Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse.

Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas. Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

Neteko galios 2007-01-01.

Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą savo tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.

Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt.

Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas.

Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta:

Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai.

Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus ar papildymus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus ar papildymus – Vyriausybė.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo nustatyta tvarka, o keičiamas – statute nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei aukštųjų mokyklų statutuose.

Aukštosios mokyklos turi šias teises:

Universitetai, be šio straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių, taip pat turi teisę:

Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei aukštosios mokyklos statuto.

Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.

Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, valstybinė aukštoji mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka.

Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka.

Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.

Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

Priimant sprendimą steigti aukštąją mokyklą, būtina turėti Vyriausybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus.

Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto padalinio, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu.

Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl pritarimo išduoti leidimą vykdyti studijas arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.

Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. Ši veikla įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.

Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.

Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus.

Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.

Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai.

Lietuvoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose šalyse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.

Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms paslaugoms teikti.

Kiti juridiniai asmenys, turintys užsienio aukštosios mokyklos įgaliojimą vykdyti studijas Lietuvoje ir tos užsienio šalies aukštojo mokslo sritį reglamentuojančios valstybės institucijos tarpininkavimo raštą, taip pat gali vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka gavo leidimą šioms paslaugoms teikti.

Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūri, kaip vykdomos leidimo sąlygos. Vyriausybė gali nustatyti sąlygas, kurioms esant leidimas gali būti Ministerijos teikimu panaikintas.

Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravimo juridinių asmenų registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama juridinių asmenų registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar pritarti, kad būtų išduotas leidimas vykdyti studijas, yra įvykdytos.

Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios Studijų kokybės vertinimo centras vertina aukštosios mokyklos veiklą.

Jei veikla įvertinama teigiamai:

Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2 metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai, ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė sprendžia šiai mokyklai išduoto leidimo vykdyti studijas panaikinimo klausimą.

Aukštosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė.

Kai priimtas sprendimas reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus.

Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.

Jeigu Studijų kokybės vertinimo centras pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei:

Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto naudojimo.

Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

Nuo nevalstybinės aukštosios mokyklos leidimo vykdyti studijas panaikinimo dienos ta aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.

Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.

Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Ministerija.

Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo taryba.

Ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo klausimais yra biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Šios įstaigos steigėjo funkcijas atlieka Ministerija.

Aukštųjų mokyklų tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), kitos aukštųjų mokyklų ne pelno ir kitokios organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Šios organizacijos pačių prašymu gali gauti valstybės biudžeto finansinę paramą iš bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms skiriamų lėšų.

Aukštosios mokyklos rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai. Ministerija juos derina su aukštosiomis mokyklomis, atsižvelgdama į Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

Ministerija, atsižvelgdama į valstybės prioritetus, finansinius išteklius, aukštųjų mokyklų pateiktus perspektyvinius plėtros planus, parengia 5 metų perspektyvinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros plano projektą ir, išklausiusi Aukštojo mokslo tarybos išvadas, teikia jį tvirtinti Vyriausybei, ir skelbia visuomenei. Plane turi būti numatyta:

Prireikus Ministerija tikslina Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planą, išklausiusi gautas iš Seimo komitetų, ministerijų, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) ir kitų institucijų bei ekspertų pastabas ir siūlymus, ir patikslintą teikia tvirtinti Vyriausybei.

Valstybinio universiteto aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas, valstybinės kolegijos – akademinė taryba.

Valstybinių universitetų visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra universiteto taryba, valstybinės kolegijos – kolegijos taryba.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos savivalda ir valdymo tvarka nustatoma jos statute.

Senatas sudaromas universiteto statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Senato nariais gali būti universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę senato narių. Universiteto rektorius yra senato narys pagal pareigas.

Senato veiklą reglamentuoja universiteto statutas. Rektoriumi ir senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.

Neeilinis senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas senato narys.

Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:

Senatas apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

Akademinė taryba sudaroma kolegijos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių. Statute nustatyta tvarka į akademinę tarybą turi būti renkama ne mažiau kaip 10 procentų narių iš kitų mokslo ir studijų institucijų. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas. Studentų atstovus į akademinę tarybą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Kolegijos direktorius yra akademinės tarybos narys pagal pareigas.

Akademinė taryba veikia statute nustatyta tvarka. Direktoriumi ir akademinės tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo.

Neeilinis akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis akademinės tarybos narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas akademinės tarybos narys.

Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:

Akademinė taryba apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.

Valstybinio universiteto taryba, valstybinės kolegijos taryba (toliau – taryba):

Kolegijos taryba renka kolegijos direktorių.

Taryba turi teisę gauti iš aukštosios mokyklos ir Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Aukštoji mokykla turi suteikti tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.

Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį tarybos narių statuto nustatyta tvarka skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria ministras; likęs trečdalis tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.

Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

Jeigu senatas (akademinė taryba) nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Senatui (akademinei tarybai) privalomas.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas taryboje, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių (kolegijos direktorių) su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.

Apie savo veiklą taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja senatą (akademinę tarybą), akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.

Universiteto rektorius vadovauja universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

Universiteto rektorius:

Statute nustatyta tvarka dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams.

Valstybinio universiteto rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms gali dalyvauti tik mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintys pedagoginio ir administracinio darbo patirties.

Jei visų senato narių balsų dauguma nepatvirtinama valstybinio universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam senato nariui.

Nevalstybinio universiteto rektorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka.

Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

Kolegijos direktorius:

Statute nustatyta tvarka kolegijos direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti direktoriaus pavaduotojams.

Valstybinės kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

Valstybinės kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras.

Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto valstybinės kolegijos direktoriaus, taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus.

Jei visų akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, tarybai pasiūlius, ministras gali atleisti valstybinės kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti tarybą skelbti naujo direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam akademinės tarybos nariui.

Nevalstybinės kolegijos direktorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka.

Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Asmuo, norintis dirbti aukštojoje mokykloje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

Minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, atestavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.Vertinant dėstytojų peratestavimo rezultatus, turi būti atsižvelgiama ir į studentų vertinimus. Kitus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigų reikalavimus nustato aukštosios mokyklos. Šie reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybių reikalavimus.

Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei mokslininkų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.

Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.

Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti docento pareigų reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.

Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai vadovaujasi dėstytojų etikos kodeksu, kurį pagal Ministerijos parengtas rekomendacijas parengia ir tvirtina aukštoji mokykla.

Aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo darbuotojų. Aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra:

Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis šių pareigų reikalavimus ir habilitacijai keliamus reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinių tyrimų kryptims, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.

Visi mokslo darbuotojai universitete turi dirbti pedagoginį darbą universiteto statuto nustatyta tvarka.

Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.

Aukštoji mokykla turi turėti administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų aukštosios mokyklos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

Administraciją sudaro aukštųjų mokyklų darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Aukštųjų mokyklų, jų fakultetų, institutų ir kitų statutuose šiems padaliniams prilygintų akademinių padalinių vadovai ir vadovų pavaduotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti taip pat pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

Kitų (ne administracijos) aukštosios mokyklos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati aukštoji mokykla.

Į aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams.

Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas toje aukštojoje mokykloje, iki jam sueis 65 metai.

Senato (akademinės tarybos) sprendimu gali būti rengiama neeilinė aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti aukštojoje mokykloje, jei senatas (akademinė taryba) pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis senato (akademinės tarybos) sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

Į aukštųjų mokyklų, taip pat jų padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į aukštosios mokyklos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jei tam pritaria aukštosios mokyklos taryba, senatas (akademinė taryba) ir studentų atstovybė. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio 5 dalies reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.

Rektorius (kolegijos direktorius) ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi šio įstatymo 28 straipsnyje atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.

Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla aukštosiose mokyklose turi suteikti studentams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.

Aukštosios mokyklos turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.

Mokslinė veikla universitetuose turi garantuoti mokslo ir studijų vienovę.

Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybiniuose universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms įrengti.

Universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato patys universitetai, atsižvelgdami į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei universiteto turimus finansinius išteklius. Valstybinių universitetų tyrimų kryptys bei terminai nurodomi universiteto plėtros perspektyviniame plane. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė veikla ir su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovų lėšų.

Universitetuose mokslinė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Valstybiniuose universitetuose dideli, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai gali būti vykdomi šių universitetų mokslo institutuose.

Universitetų mokslinius tyrimus koordinuoja Ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijomis) bei Lietuvos mokslų akademija.

Universiteto mokslo institutas (toliau – institutas) yra juridinis asmuo. Institutas pagal sutartis su universitetu suteikia mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši instituto veikla finansuojama iš universiteto išlaidų sąmatoje tam numatomų lėšų.

Institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris senatui ir universiteto tarybai pritarus įtraukiamas į universiteto plėtros perspektyvinį planą.

Institutą bendru Ministerijos bei universiteto teikimu, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

Instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais universiteto mokslo instituto nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru universiteto senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

Du trečdalius instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – senato paskirti nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį instituto mokslininkų išrinktų ir senato paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kokia tvarka į instituto tarybą įtraukiami suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.

Instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija, kurią sudaro po lygiai atstovų iš instituto tarybos ir universiteto senato bei vienas Ministerijos atstovas. Konkurso ir komisijos sudarymo tvarką nustato Ministerija. Su išrinktu direktoriumi rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.

Institutas neatlygintinai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina universiteto senatas, gavęs universiteto tarybos išvadą.

Aukštosiose meno mokyklose, kitų aukštųjų mokyklų meno studijų fakultetuose, be mokslinės veiklos, plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybinių aukštųjų meno mokyklų, kitų aukštųjų mokyklų meno studijų fakultetų meninei veiklai finansuoti, taip pat instrumentams ir įrenginiams įsigyti bei naujoms kūrybinėms studijoms įrengti.

Aukštosiose mokyklose organizuojamos dviejų tipų studijos:

Universitete yra šios nuosekliosios studijos:

Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečias nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų krypties formas nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Studijų formų aprašus tvirtina Ministerija, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, Aukštojo mokslo tarybos ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas.

Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla.

Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms nustato Ministerija.

Bendrąjį universitetinių ir neuniversitetinių studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių tvirtina Vyriausybė.

Naujų studijų krypčių steigimo arba jų panaikinimo aukštosiose mokyklose tvarką tvirtina Ministerija, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Vidutinė vienerių metų trukmės dieninės studijų formos studijų apimtis yra 40 kreditų.

Universitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų ir ne didesnė kaip 180 kreditų, o neuniversitetinių pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 120 kreditų ir ne didesnė kaip 160 kreditų.

Vientisųjų studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180 kreditų (kai suteikiama profesinė kvalifikacija) ar 200 kreditų (kai suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), bet ne didesnė kaip 240 kreditų, išskyrus medicinos studijų krypties studijas, kurių apimtis yra ne didesnė kaip 280 kreditų. Pirmoji studijų dalis (160 kreditų) priskiriama pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusi dalis (20–80 kreditų, medicinos studijų krypties – 80–120 kreditų) priskiriama nuosekliųjų studijų antrajai pakopai.

Specialiųjų profesinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 40 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.

Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 60 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų.

Doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 4 metai.

Meno aspirantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 2 metai.

Rezidentūros studijų apimtį ir trukmę nustato rezidentūros nuostatai. rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Asmenims, baigusiems pagrindines universitetines studijas, suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija, baigusiems neuniversitetines pagrindines studijas, – profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija.

Pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui.

Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinį kvalifikacinį laipsnį arba jungtinę profesinę kvalifikaciją. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Ministerija.

Universitetų studijų programas tvirtina senatas. Kolegijos studijų programas tvirtina Ministerija kolegijos akademinės tarybos teikimu.