Lietuvos Respublikos čekių įstatymas

Šis įstatymas nustato čekių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal čekį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal čekį asmenų santykius.

Šis įstatymas netaikomas pašto čekiams, kelionės čekiams bei čekiams, kurių davėjai yra bankai ar kitos kredito įstaigos, taip pat valstybės iždas ar valstybinio draudimo įstaigos.

Čekis – šio įstatymo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.

Čekio turėtojas – čekio savininkas arba kitas šio įstatymo numatytais atvejais čekį turintis asmuo.

Indosamentas – perduodamasis įrašas čekio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal čekį perdavimą kitam asmeniui.

Indosantas – asmuo, darantis čekio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą.

Neužpildytas indosamentas – indosamentas, kuriame neįrašytas čekį priimančio asmens pavadinimas ar vardas, pavardė.

Čekio pratąsa – čekio pridėtinis lapas perduodamiesiems įrašams, jeigu jie netelpa čekyje.

Protestas – protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku čekis nebuvo apmokėtas.

Čekio suma – čekyje įrašyta suma.

Kliringo namai – finansų institucija, kurios nustatyta tvarka kredito įstaigos apsikeičia čekiais ir už juos atsiskaito.

Bankas – kredito įstaiga, kuriai įstatymas suteikia teisę verstis bankine veikla.

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra čekis, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais.

Jei nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta. Jei šalia mokėtojo pavadinimo nurodytos kelios vietos, tai čekis mokėtinas pirmoje iš nurodytų vietų.

Jei nėra įrašo apie mokėjimo vietą, čekis mokėtinas toje vietoje, kurioje yra mokėtojo pagrindinė buveinė.

Čekis, kuriame nenurodyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.

Čekis gali būti išrašytas mokėti:

Čekis, išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su įrašu „arba pateikėjui“ ar su kitu atitinkamu įrašu, bei čekis, kuriame nenurodytas pinigų gavėjas, laikomas pateikėjo čekiu.

Čekis gali būti išrašytas davėjo įsakymu.

Čekis gali būti išrašytas trečiajam asmeniui.

Čekis negali būti išrašytas pačiam davėjui, išskyrus tą atvejį, kai vienas davėjo padalinys (filialas arba atstovybė) išrašo kitam to paties davėjo padaliniui.

Jeigu čekyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma.

Kai čekyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.

Čekis, išrašytas konkrečiam asmeniui su įrašu „įsakymu“ arba be jo, gali būti perduodamas indosamentu.

Čekis, išrašytas mokėti konkrečiam asmeniui su įrašu „ne įsakymu“ arba kitu atitinkamu įrašu, gali būti perduotas tik teisių perleidimo tvarka.

Perduoti čekį galima taip pat davėjo arba kurio nors kito įsipareigojusio pagal čekį asmens naudai. Šie asmenys čekį gali perduoti toliau.

Indosamentas turi būti besąlyginis. Jokia indosamentą apribojanti sąlyga negalioja.

Dalinis indosamentas negalioja.

Mokėtojo indosamentas taip pat negalioja.

Indosamentas su įrašu „pateikėjui“ turi neužpildyto indosamento galią.

Indosamentas mokėtojui turi tik pakvitavimo galią, išskyrus tą atvejį, kai mokėtojas turi keletą padalinių (filialų arba atstovybių) ir kai indosantas perduota čekį kito padalinio, o ne to, kuriame čekis mokėtinas, naudai.

Indosamentas turi būti įrašytas čekyje arba jo pratąsoje. Indosantas privalo jį pasirašyti.

Indosamente gali būti neįrašytas asmuo, kuriam čekis perduodamas, arba gali būti tik indosanto parašas (neužpildytas indosamentas). Šiuo atveju indosamentas, kad galiotų, įrašomas antrojoje čekio pusėje arba pratąsoje.

Indosamentu perduodamos visos teisės pagal čekį.

Jeigu indosamentas yra neužpildytas, čekio turėtojas gali:

Indosantas atsako už čekio apmokėjimą, jeigu nėra priešingo įrašo.

Indosantas gali uždrausti perduoti čekį toliau. Tokiu atveju jis neatsako tiems asmenims, kuriems šis čekis vėliau perduotas.

Jeigu indosamente yra įrašai „inkasuoti“, „pagal įgaliojimą“ arba kitokie paprastąjį pavedimą nusakantys žodžiai, čekio turėtojas gali naudotis visomis su čekiu susijusiomis teisėmis, bet jį perduoti gali tik pagal savo, kaip įgaliotinio, įgaliojimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju įsipareigoję asmenys gynybai gali čekio turėtojui pareikšti tik tuos prieštaravimus, kuriuos jie galėtų pareikšti indosantui.

Pavedimas indosamente, įformintame pagal įgaliojimą, nenustoja galioti ir pavedimą davusiam asmeniui mirus arba tapus neveiksniu.

Indosamentas, įrašytas po protesto ar po panašių veiksmų, arba pasibaigus čekio pateikimo apmokėti terminui, laikomas tik įprastiniu teisių perleidimu.

Jeigu indosamento data nenurodyta, laikoma, kad čekyje jis įrašytas iki protesto arba panašaus veiksmo, arba iki pasibaigiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytam čekio pateikimo apmokėti terminui, nebent būtų įrodyta priešingai.

Visos čekio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu.

Laiduoti gali trečiasis asmuo, išskyrus mokėtoją, arba pagal čekį įsipareigojęs asmuo.

Laidavimas įrašomas čekyje arba jo pratąsoje.

Laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje čekio pusėje, išskyrus čekio davėjo parašą.

Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už čekio davėją.

Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo.

Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus čekio formos trūkumus.

Laiduotojas, apmokėjęs čekį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal čekį teises į asmenį, už kurį laidavo, ir į tuos, kurie šiam įsipareigoję pagal čekį.

Čekis apmokamas jį pateikus. Jokia kita sąlyga negalioja.

Čekis, pateiktas apmokėti prieš tą dieną, kuri nurodyta kaip jo išrašymo diena, apmokamas pateikimo dieną.

Čekis, išduotas ir mokėtinas toje pačioje valstybėje, turi būti pateiktas apmokėti per aštuonias dienas.

Čekis, mokėtinas kitoje valstybėje negu išduotas, turi būti pateikiamas per dvidešimt dienų, jei jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje, ir per septyniasdešimt dienų, jei išrašymo ir mokėjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse.

Čekiai, išduoti bet kurioje Europos valstybėje ir mokėtini bet kurioje Viduržemio jūros valstybėje arba atvirkščiai, laikomi išduotais ir mokėtinais toje pat pasaulio dalyje.

Čekio i?rašymo data – data, nuo kurios pradedami skaičiuoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai.

Čekio davėjas turi teisę atšaukti čekį tik pasibaigus jo pateikimo apmokėti laikui.

Jei čekis nėra atšauktas, mokėtojas gali jį apmokėti ir pasibaigus pateikimo laikui.

Apmokėjęs čekį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas čekio turėtojo pakvituotas čekis.

Čekio turėtojas negali atsisakyti priimti čekio sumos dalies įmokos.

Sumokėjęs čekio sumos dalį, mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta čekyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas.

Jeigu čekis išrašytas valiuta, kuri mokėjimo vietovėje nėra atsiskaitymo priemonė, o čekis pateiktas apmokėti laiku, jo sumą galima sumokėti valstybės, kurioje mokama, valiuta pagal mokėjimo dieną esantį kursą. Jeigu pateiktas čekis nebuvo apmokėtas laiku, čekio turėtojas savo nuožiūra gali reikalauti, kad būtų sumokėta tos valstybės valiuta pagal pateikimo arba mokėjimo dienos kursą.