Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIOJO UGDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato specialiojo ugdymo sistemos sandarą, valdymo bei specialiųjų poreikių asmenų ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomo ugdymo, profesinio ir aukštesniojo mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus.
2 straipsnis. Specialiojo ugdymo teisinis pagrindas
Specialusis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias.
Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka specialiųjų poreikių asmens galimybių.
Specialiųjų poreikių asmenys – vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime.
Specialusis pedagogas – specialistas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo psichologo kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis.
Specialioji pedagoginė pagalba – pedagoginių priemonių sistema, padedanti užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių asmenų ugdymą.
Sutrikimas – patologijos sukeltas žmogaus organo ar jo funkcijos nuokrypis nuo diagnostinės statistinės normos.
Specialiojo ugdymo įstaiga – švietimo įstaiga, kurios pagrindinė veikla – specialiųjų poreikių asmenų ugdymas.
Bendrojo ugdymo įstaigos – visų tipų švietimo įstaigos, išskyrus specialiojo ugdymo įstaigas.
Visiška integracija – specialiųjų poreikių asmenų ugdymas bendrojo ugdymo įstaigos bendrojoje klasėje, grupėje.
Dalinė integracija – specialiųjų poreikių asmenų ugdymo derinimas bendrojo ugdymo įstaigos bendrojoje ir specialiojoje klasėse, grupėse; specialiųjų poreikių asmenų ugdymas bendrojo ugdymo įstaigos specialiojoje klasėje, grupėje; specialiųjų poreikių asmenų ugdymas derinant jų ugdymo procesą specialiojo ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigose.
Modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.
Adaptuota programa – valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.
Specialioji programa – valstybiniams išsilavinimo standartams neprilygstanti bendroji dalyko programa, skirta tam tikrai specialiųjų poreikių asmenų grupei, ar programa, skirta sutrikusiai funkcijai lavinti.
Individualioji programa – programa, skirta asmens individualiems gebėjimams ugdyti ir specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.
Specialioji mokymo priemonė – mokymo priemonė, pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims ugdyti.
Pedagoginė psichologinė tarnyba – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuri sutikus tėvams (ar vaiko globėjams) įvertina asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria specialųjį ugdymą ir teikia pedagoginę bei psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams), švietimo ir vaikų globos įstaigoms.
Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija – grupė specialistų, kurie sprendžia švietimo įstaigos vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę psichologinę tarnybą, ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus.
Ankstyvasis ugdymas – vaikų ugdymas nuo gimimo iki 3 metų.
Reabilitacinis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų ugdymas, padedantis atkurti sutrikusias funkcijas, arba sutrikimą kompensuojančių įgūdžių lavinimas pedagoginėmis priemonėmis.
Reabilitacijos įstaiga – įstaiga, atliekanti medicininę, profesinę ar socialinę specialiųjų poreikių asmenų reabilitaciją.
Neformalusis specialiųjų poreikių suaugusiųjų švietimas – kultūrinis ir reabilitacinis specialiųjų poreikių asmenų ugdymas, skatinantis tobulėti asmenybę ir sudarantis prielaidas veiksmingesnei socialinei adaptacijai, tačiau nesuteikiantis išsilavinimo, atitinkančio valstybinio išsilavinimo standartų reikalavimus.
Specializuotas suaugusiųjų centras – specialiųjų poreikių asmenų užimtumui skirta įstaiga.
Pedagogo padėjėjas – asmuo, pedagoginiame procese vykdantis pedagogo nurodytas ugdymo ir slaugos funkcijas.
Nemokamos paslaugos – specialiųjų poreikių asmenims teikiamos nemokamos paslaugos (apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų).
4 straipsnis. Specialiojo ugdymo principai
Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais Lietuvos švietimo ir šiais atskiraisiais specialiojo ugdymo principais:
1) lygių galimybių – specialiųjų poreikių asmenims sudaromos vienodos ugdymo ir ugdymosi sąlygos kaip ir kitiems vietos bendruomenės nariams;
2) integracijos – specialiųjų poreikių asmenų ugdymasis ir ugdymas kartu su kitais vietos bendruomenės nariais ir lygiateisis dalyvavimas jos gyvenime;
3) decentralizacijos – šeimos, visuomenės bei vietos savivaldos institucijų dalyvavimas ugdant specialiųjų poreikių asmenis;
4) visuotinumo – visų specialiųjų poreikių asmenų ugdymas;
5) tęstinumo – specialiųjų poreikių asmenų ugdymasis ir ugdymas visą gyvenimą;
6) perimamumo ir lankstumo – bendrojo ugdymo ir specialiojo ugdymo įstaigų suderinta veikla, laiduojanti specialiųjų poreikių asmenų ugdymo ir ugdymosi tęstinumą;
7) ugdymo funkcionalumo – specialiųjų poreikių asmenų savarankiškumo ir gebėjimo gyventi vietos bendruomenėje ugdymas.
5 straipsnis. Specialiojo ugdymo uždaviniai
Pagrindiniai specialiojo ugdymo uždaviniai:
1) padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą;
2) rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui vietos bendruomenėje;
3) teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims;
4) užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją;
5) pripažįstant specialiųjų poreikių vaikų ir suaugusiųjų gebėjimus ir galias, sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes;
6) sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.
6 straipsnis. Specialiųjų ugdymosi poreikių grupės
Specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į šias grupes:
1) nedideli;
2) vidutiniai;
3) dideli;
4) labai dideli.
Specialiųjų poreikių asmenų grupės, sutrikimų kategorijos, jų laipsniai nustatomi ir specialiųjų poreikių asmenys priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupei Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendrai nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas
Asmens specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais įvertina švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendrai nustatyta tvarka.
Specialiojo ugdymo komisija veikia ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Ji sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Į švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisiją gali kreiptis vaiko tėvai (ar vaiko globėjai) arba vaiką ugdantys pedagogai, gavę tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimą raštu.
Į pedagoginę psichologinę tarnybą gali kreiptis tėvai (ar vaiko globėjai) arba švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, gavusi vaiko tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimą raštu.
8 straipsnis. Specialiojo ugdymo skyrimas
Specialųjį ugdymą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka skiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba, atsižvelgdamos į asmens pageidavimus ir tėvams (ar vaiko globėjams) sutikus.
ANTRASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO SISTEMOS SANDARA
9 straipsnis. Specialiojo ugdymo sistema
Specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis. Jis apima specialiųjų poreikių asmenų ankstyvąjį, ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį, aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, papildomą ugdymą.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių bei nevalstybinėse visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo įstaigose, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose. Asmenys, negalintys lankyti švietimo įstaigų, ugdomi namuose.
10 straipsnis. Specialiųjų poreikių vaikų ankstyvasis ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikams nuo gimimo iki 3 metų bei jų tėvams (ar vaiko globėjams) specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Specialiųjų poreikių vaikų ikimokyklinis ugdymas
Specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus (nuo 3 iki 6-7 metų) vaikai ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose.
Specialiųjų poreikių vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialiąją grupę ar kitas specialiojo ugdymo įstaigas, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse.
Globos įstaigose gyvenantys specialiųjų poreikių vaikai, išskyrus negalinčius lankyti švietimo įstaigų, nuo 3 metų yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Specialiųjų poreikių vaikams, negalintiems lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ir jų tėvams (ar vaiko globėjams) specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministerijų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų bendrasis lavinimas
Specialiųjų poreikių vaikų bendrasis lavinimas pradedamas nuo 6-7 metų.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose, profesinių mokyklų atitinkamoje pagrindinio profesinio mokymo pakopoje.
Specialiųjų poreikių moksleiviai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiojo ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi mokyklos bendrabutyje.
Globos įstaigose gyvenantys specialiųjų poreikių asmenys, išskyrus negalinčius lankyti švietimo įstaigų, nuo 6-7 metų yra ugdomi įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklose.
Specialiųjų poreikių moksleiviai, negalintys lankyti švietimo įstaigų, mokomi namuose Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministerijų nustatyta tvarka.
Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse gali būti 1-2 metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų klasių moksleivių. Mokymosi trukmę reglamentuoja valstybiniai mokymo planai ir atitinkamo tipo švietimo įstaigos bendrieji nuostatai.
13 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų profesinis, aukštesnysis mokymas ir aukštasis mokslas
Specialiųjų poreikių asmenys profesiją gali įgyti:
1) profesinėse mokyklose;
2) profesinio mokymo centruose ir kursuose;
3) specializuotose profesinio mokymo įstaigose, skirtose specialiųjų poreikių asmenims;
4) specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose;
5) aukštesniosiose mokyklose;
6) aukštosiose mokyklose.
Esant kitoms vienodoms priėmimo sąlygoms, į profesines, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas specialiųjų poreikių asmenys priimami pirmumo tvarka. Profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos gali nustatyti papildomas lengvatines specialiųjų poreikių asmenų priėmimo sąlygas ir tvarką.
Profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos sudaro sąlygas specialiųjų poreikių asmenims, turintiems reikiamą išsilavinimą, pagal jų gebėjimus įgyti išsilavinimą ir profesiją.
14 straipsnis. Specialiųjų poreikių suaugusiųjų neformalusis švietimas
Specialiųjų poreikių suaugusiųjų neformalusis švietimas organizuojamas suaugusiųjų švietimo centruose, mokyklose, specializuotuose suaugusiųjų centruose ir kitose institucijose.
Reabilitacinį ugdymą organizuoja reabilitacijos ir švietimo įstaigos. Jis atliekamas įstaigoje ar (ir) asmens namuose.
15 straipsnis. Papildomas ugdymas
Visų tipų švietimo įstaigos sudaro sąlygas specialiųjų poreikių asmenims plėtoti gebėjimus, tenkinti individualius saviraiškos poreikius.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS
16 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos yra:
1) visiška integracija;
2) dalinė integracija;
3) ugdymas specialiojo ugdymo įstaigoje;
4) ugdymas namuose (10, 11 ir 12 straipsniuose numatytais atvejais).
17 straipsnis. Specialiojo ugdymo įstaigų paskirtis
Specialiojo ugdymo įstaigų paskirtis yra:
1) ugdyti asmenis, turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuos nustato pedagoginės psichologinės tarnybos, ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų;
2) padėti asmeniui, turinčiam didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje;
3) teikti metodinę pagalbą bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, tėvams (ar vaiko globėjams), ugdantiems specialiųjų poreikių asmenis.
18 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų priėmimas į specialiojo ugdymo įstaigą
Į specialiojo ugdymo įstaigą specialiųjų poreikių asmenys priimami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Specialiųjų poreikių asmenų skaičius klasėje, grupėje
Specialiųjų poreikių asmenų skaičius klasėje, grupėje, atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Specialiojo ugdymo turinys ir programos
Specialiųjų poreikių asmenys mokomi bendrųjų ir specialiųjų dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka aprobuotus mokymo planus, bendrąsias ir specialiąsias programas.
Pedagogai rengia specialiąsias programas specialiųjų poreikių asmenų sutrikusioms funkcijoms lavinti, prireikus modifikuoja bendrojo lavinimo ar specialiąsias programas, pedagoginei psichologinei tarnybai rekomendavus, adaptuoja bendrojo lavinimo programas. Specialiųjų poreikių asmenims, turintiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualias programas.
21 straipsnis. Bendrosios egzaminų organizavimo nuostatos
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.