LegalizeLietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO
SRITYJE, ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2025-02-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 85-4135, i. k. 1111010ISTA0XI-1491
Nauja redakcija nuo 2019-02-01:
Nr. XIII-1860, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-02, i. k. 2019-00020
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS
2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1491
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja:
1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos;
2) pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos;
3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų viešųjų pirkimų ir pirkimų (toliau – pirkimai) subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.
Įslaptintos informacijos apsaugą atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 4 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų. Sprendimą, ar yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos aplinkybės ir yra būtina netaikyti šio įstatymo nuostatų bei kokią karinę įrangą būtina įsigyti siekiant apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pateiktą pagrindimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2648, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09686
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:
1) karinės įrangos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtinos bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
2) jautrios įrangos, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;
3) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;
4) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;
5) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
3 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, atliekamiems pagal vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį, kai šiuo susitarimu ar sutartimi nustatytos specialios procedūrų taisyklės arba susitarta dėl šiems pirkimams taikytinų procedūrų taisyklių;
2) pirkimams, susijusiems su karinių vienetų dislokavimu ir atliekamiems pagal specialias pirkimo procedūrų taisykles, susijusias su valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimais;
3) pirkimams, atliekamiems tarptautinės organizacijos tikslams pagal jos patvirtintas specialias procedūrų taisykles, ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles;
4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka būtų privaloma pateikti informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą, ar informacijos atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams, priima Vyriausybė, įvertinusi perkančiosios organizacijos pateiktą pagrindimą;
5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba). Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;
6) pirkimams, atliekamiems pagal Lietuvos ir kitų valstybių narių bendradarbiavimo programą, sukurtą remiantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa, kurią įgyvendina bent dvi valstybės narės, siekdamos sukurti naują produktą, ir, jeigu reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jeigu tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir numatomų atlikti pirkimų skaičių;
7) pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų. Šie pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles;
8) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekamiems pirkimams, kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinė ar jautri įranga, darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba jautrūs darbai ir jautrios paslaugos;
10) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;
11) finansinių paslaugų, išskyrus draudimo paslaugas, pirkimams;
12) darbo sutartims;
13) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda tenkinami tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiai ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė.
Jokiomis šiame straipsnyje nustatytomis procedūromis, programomis, sutartimis, susitarimais ar tvarka negali būti naudojamasi siekiant išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – viešuosiuose pirkimuose taikoma prekių, paslaugų ir darbų klasifikacijos sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ).
Centrinė perkančioji organizacija – pagal šį įstatymą veikianti Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija arba kitos valstybės narės perkančioji organizacija, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės perkančioji organizacija ar Europos Sąjungos institucija, pirkimus atliekančios pagal taisykles, suderintas su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB) nuostatomis, kurios:
1) įsigyja prekių ir (arba) paslaugų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, arba
2) sudaro preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis).
Darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra BVPŽ 45 skyriuje išvardytų veiklos rūšių darbai arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, arba statinio statybos darbai ir jo projektavimo paslaugos, arba bet kokiomis priemonėmis pastatytas perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkantis statinys. Statinys yra statybos ir inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją.
Derybos – viešojo pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia pasirinktus tiekėjus ir su atrinktu vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.
Gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kito einantys produkto egzistavimo etapai: moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, su produktu susiję mokymai, bandymai, išėmimas iš apyvartos, sunaikinimas.
Jautri įranga – saugumo tikslais naudojama įranga, atitinkanti bent vieną iš šių sąlygų:
1) įranga ar informacija apie ją yra įslaptinta;
2) įranga yra susijusi su įslaptinta informacija;
3) atliekant įrangos pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
Jautrios paslaugos – saugumo tikslais teikiamos paslaugos, atitinkančios bent vieną iš šių sąlygų:
1) paslaugos ar informacija apie jas yra įslaptinta;
2) paslaugos yra susijusios su įslaptinta informacija;
3) atliekant paslaugų pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
Jautrūs darbai – saugumo tikslais atliekami darbai, atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
1) darbai ar informacija apie juos yra įslaptinta;
2) darbai yra susiję su įslaptinta informacija;
3) atliekant darbų pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
Kandidatas – tiekėjas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge.
Karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams ir skirta naudoti kaip ginklai, įskaitant amuniciją ir karines medžiagas.
Konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus.
Krizė – Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje susidariusi padėtis, dėl kurios atsiranda žala, kuri yra pastebimai didesnė nei įprasta žala ir kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba daro ypač didelį poveikį turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių, siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis, arba kyla neišvengiama tokios žalos grėsmė. Krize šiame įstatyme taip pat laikomas ginkluotas konfliktas ir karas.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – veikla, apimanti fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Eksperimentinė plėtra gali apimti ir sukūrimą demonstravimo įrenginių, skirtų naujai koncepcijai ar naujai technologijai nustatytoje ar į ją panašioje aplinkoje parodyti.
Paraiška – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria reiškiamas pageidavimas dalyvauti pirkime riboto konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu.
Paslaugų subteikimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį teikti paslaugas, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.
Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytos paslaugos (toliau – paslaugos) arba paslaugos ir prekės, jeigu prekių vertė yra mažesnė už kartu perkamų paslaugų vertę, arba paslaugos ir BVPŽ 45 skyriuje nurodytų veiklos rūšių darbai, jeigu į pirkimo sutartį jie įtraukti tik kaip papildantys sutarties dalyke nurodytas paslaugas.
Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai.
Pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą atviram konkursui, ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.
Prekių subtiekimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį tiekti prekes, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.
Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat kartu perkamos įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.
Ribotas konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai.
Subrangos sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.
Susijusi įmonė – įmonė, kuriai laimėjęs pirkimo dalyvis gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą poveikį, arba įmonė, kuri gali daryti lemiamą poveikį laimėjusiam dalyviui arba kuriai, kaip laimėjusiai dalyvei, lemiamą poveikį daro kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba jos veiklos taisyklių. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą poveikį, kai ji kitoje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai:
1) valdo didžiąją kitos įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba
2) gali skirti įmonės vadovą ar daugiau kaip pusę įmonės valdymo arba priežiūros organų narių.
Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-956, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05376
5 straipsnis. Mišrūs pirkimai
Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo, o kitai daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos.
Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai netaikomos nei šio, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, toks pirkimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.
Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų taikymo.
6 straipsnis. Pirkimų principai
Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Perkančioji organizacija turi teisę neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) valstybėje narėje, ar neleisti tiekėjams pasitelkti tokių subrangovų, prekių subtiekėjų, paslaugų subteikėjų (toliau – subrangovai) ar ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi. Ši informacija nurodoma pirkimo dokumentuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-956, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-23, i. k. 2022-05376
7 straipsnis. Tiekėjai
Jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys. Perkant paslaugas, darbus ir prekes, kai kartu su prekėmis perkamos jų montavimo, diegimo ir (arba) kitos jų parengimo naudoti paslaugos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų vardus, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.
Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš šios grupės gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
8 straipsnis. Pirkimo planai. Pasirengimas pirkimui
Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.
Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:
1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;
2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Paskelbto to paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.
Kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkime nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
9 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija
Viešųjų pirkimų tarnyba, kiek tai susiję su pirkimais, atliekamais gynybos ir saugumo srityje, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant nuostatas dėl pirkimo sutarčių vykdymo, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
2) pagal kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
3) tvirtina pirkimų ataskaitų formas ir nustato ataskaitų teikimo reikalavimus, teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;
4) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje kylančias problemas. Šią informaciją, išskyrus įslaptintą ir konfidencialią informaciją, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
5) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų rengia ir už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;
6) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;
7) palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kai sprendžiami pirkimo klausimai;
8) tvirtina supaprastintų viešųjų pirkimų (toliau – supaprastintas pirkimas) skelbimų formas ir nustato skelbimų teikimo reikalavimus;
9) rengia ir teikia Europos Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją;
10) persiunčia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir kitos informacijos persiuntimą;
11) teikia Europos Komisijai šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Sąjungos teisės pažeidimą;
12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolės sistema;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
14) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
15) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:
1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;
2) gauti perkančiosios organizacijos, pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį sustabdyti pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, iki Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
5) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
7) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
8) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimo atvejus, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ar kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnyba atsako už savo neteisėtus sprendimus.
Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajai organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos vadovui ir (ar) darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo apie tai atitinkamai praneša perkančiosios organizacijos vadovą į pareigas paskyrusiam asmeniui ar institucijai ir (ar) perkančiosios organizacijos vadovui.
Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 4 punktu.
10 straipsnis. Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti nustatytas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai jiems privačius interesus deklaruoti neprivaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Pirkimams, kuriuos atliekant naudojama įslaptinta informacija, komisijos pirmininkas ir nariai turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos slaptumo žyma.
Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo, arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė, jeigu komisijos narys ją pateikė. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Komisijos nariai ir komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
Mažos vertės pirkimus gali atlikti komisija arba perkančiosios organizacijos vadovo įgalioti šios organizacijos darbuotojai, kaip nustatyta perkančiosios organizacijos patvirtintose mažos vertės pirkimų taisyklėse. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad mažos vertės pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki, negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai atliekami mažos vertės pirkimai, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, tokius pirkimus atliekantys asmenys turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos slaptumo žyma.
Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 53 ir 54 straipsnių nuostatų išmanymą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
11 straipsnis. Įgaliojimų suteikimas centrinei perkančiajai organizacijai
Perkančioji organizacija gali pirkti prekes, paslaugas ir darbus per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos. Tam ji centrinei perkančiajai organizacijai suteikia reikalingus įgaliojimus. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl įgaliojimų centrinei perkančiajai organizacijai suteikimo priima perkančioji organizacija.
Įgaliojimai dėl pirkimų, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimi, gali būti suteikiami tik Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms, kitos valstybės narės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišalę sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, institucijai ir Europos Sąjungos institucijai. Prieš suteikiant šiuos įgaliojimus, būtina gauti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos leidimą.
Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja:
1) iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų;
2) iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, kuri nėra perkančioji organizacija ir kuri pirkimus atlieka pagal taisykles, suderintas su Direktyvos 2009/81/EB reikalavimais.
Už perkančiosios organizacijos centrinei perkančiajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – centrinė perkančioji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.
12 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatas, telefonu – laikantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų reikalavimų, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.
Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas ir išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų priėmimo terminui.
Bendraujant elektroniniu būdu naudojamos informacinių ir ryšių technologijų priemonės bei jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir suderinamos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis.
Elektroninėms priemonėms, skirtoms pasiūlymams perduoti ir priimti, taip pat paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai:
1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, elektroninės priemonės paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) elektroninis pasiūlymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 273, p. 73) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014), reikalavimus;
3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų priėmimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 34–37, 39 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi.
Siekiant kelti informacinių ir ryšių technologijų priemonių sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos informacinių ir ryšių technologijų priemonių akreditavimo sistemos.
Elektroninės priemonės, skirtos paraiškoms ir pasiūlymams priimti, naudojant papildomas technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad:
1) teikiamos paraiškos ir pasiūlymai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus;
2) būtų galima nustatyti tikslų paraiškų ir pasiūlymų priėmimo laiką ir datą;
3) iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;
4) pažeidus naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą;
5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada būtų galima pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;
6) įvairiais procedūrų etapais visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;
7) tik suderintais ir tuo pačiu metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis;
8) gauti ir laikantis šių reikalavimų peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems susipažinti su tokiais duomenimis;
9) būtų fiksuojamas kiekvienas žingsnis, kad užfiksuota informacija leistų nustatyti asmenis, kurie buvo priėję prie duomenų, priėjimo prie duomenų laiką ir asmenų, kurie buvo priėję prie duomenų, atliktus veiksmus ir kad ši informacija niekada nebūtų keičiama.
Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija leidžia paraiškas pateikti telefonu, jų patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta vėliausia tokio patvirtinimo data.
Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, teikiamos tiekėjo laisvai pasirinktomis priemonėmis. Šio standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimas ar pirkimo sutarties vykdymas yra susijęs su įslaptinta informacija arba jiems valstybės saugumo aspektus reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taikomi specialūs saugumo reikalavimai ir jeigu atitinkamų esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas.
Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.
Jeigu mobilizacijos, karo ir nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių perkančioji organizacija ir tiekėjas negali bendrauti ir keistis informacija naudodamiesi šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.
13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai
Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.
Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:
1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus kainos sudedamąsias dalis;
3) pateiktos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;
4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.
Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija nėra konfidenciali.
Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
14 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga
Perkančioji organizacija, siekdama apsaugoti atliekant pirkimo procedūras tiekėjams perduodamą įslaptintą informaciją, privalo nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Šie reikalavimai pateikiami pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad šie reikalavimai yra privalomi ir numatomiems subrangovams.
15 straipsnis. Numatomos pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės skaičiavimas
Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą ir įvertinamos visos galimos pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybės. Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
Apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti skelbimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną.
Perkančiajai organizacijai neleidžiama skaidyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo numatant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines pirkimo sutartis, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
Darbų pirkimo sutarties atveju perkančioji organizacija į pirkimo vertę įskaičiuoja numatomą darbų atlikimo ir numatomą darbams atlikti reikalingų prekių, kurias perkančioji organizacija patieks rangovui, vertę.
Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys dėl atskirų panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalių, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 (vienas milijonas) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 174 000 (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2534, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07267
Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkančioji organizacija pasinaudoja šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
Kai numatoma prekes įsigyti nuomos, finansinės nuomos būdu arba pirkti išsimokėtinai, pirkimo vertė apskaičiuojama:
1) terminuotos pirkimo sutarties atveju, jeigu sutarties terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – atsižvelgiant į visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – atsižvelgiant į visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;
2) neterminuotos pirkimo sutarties atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma, – atsižvelgiant į pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.
Prekių ar paslaugų pirkimų, kurie pagal savo pobūdį atliekami nuolat, arba prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kurią per tam tikrą laikotarpį planuojama atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:
1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo;
2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.
Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodas, nustatytas šio straipsnio 10 dalyje, negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
Apskaičiuojant paslaugų pirkimo vertę, atsižvelgiama į:
1) draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitas atlygio draudikui formas;
2) su projektavimu susijusių paslaugų pirkimo atveju – atlygį už paslaugas, komisinius, palūkanas ir kitas atlygio formas;
3) sudarant terminuotas sutartis tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, o pirkimo sutarties terminas yra ne ilgesnis kaip 48 mėnesiai arba lygus 48 mėnesiams, – visą pirkimo sutarties vertę per visą sutarties galiojimo laikotarpį;
4) sudarant neterminuotas sutartis arba kai pirkimo sutarties terminas yra ilgesnis kaip 48 mėnesiai, tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.
Preliminariosios sutarties atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
Šiuo įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes.
Numatomo mišraus pirkimo vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes.
16 straipsnis. Pirkimo vertės ribos
Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra Direktyvoje 2009/81/EB nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie jų patikslinimus Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Supaprastintu pirkimu laikomas bet kuris iš šių pirkimų:
1) viešasis pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas;
2) paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priede, viešasis pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę;
3) šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytas viešasis pirkimas.
Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 174 000 (vienas šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2534, 2024-04-11, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07267
17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai
Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
Mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objektas apima šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas paslaugas, sudaroma vadovaujantis šiomis taisyklėmis, jeigu šio įstatymo 1 priede nurodytų paslaugų vertė:
1) yra didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis tarptautiniams pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatomis;
2) yra mažesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatomis.
Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47, 48 straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 dalyse, IV skyriuje nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše. Šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–9 straipsnių, 48 straipsnio, 52 straipsnio 8 dalies nuostatos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
18 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) Neteko galios nuo 2023-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1393, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16120
2) netenka galios 2020-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2430, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16068
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
II SKYRIUS
PIRKIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRKIMO BŪDAI IR JŲ ATLIKIMAS
19 straipsnis. Pirkimo būdai ir jų pasirinkimo sąlygos
Pirkimo būdai:
1) ribotas konkursas;
2) skelbiamos derybos;
3) neskelbiamos derybos;
4) konkurencinis dialogas;
5) atviras konkursas.
Perkančioji organizacija riboto konkurso būdą ar skelbiamų derybų būdą gali pasirinkti be apribojimų, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus. Perkančioji organizacija gali pasirinkti atviro konkurso būdą tik vykdydama supaprastintą pirkimą, kai pirkimo procedūrų metu neatskleidžiama įslaptinta informacija.
Ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą. Pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija:
1) pagal šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus;
2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų.
Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą iš viso nebuvo gauta arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo (atitinkančio keliamus reikalavimus, kurie būtini perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti) pasiūlymo arba paraiškos, jeigu šiuo pagrindu pasirinkus neskelbiamų derybų būdą iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai nesuderinami su šio įstatymo 7, 20 straipsniuose, 21 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 22 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 14 dalyse, 23 straipsnio 2, 3, 4, 5, 10 dalyse, 24 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnyje, 33 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 34, 35, 36, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 50 straipsniuose nustatytais reikalavimais arba juose buvo nurodytos perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į neskelbiamas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;
3) jeigu dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai riboto konkurso ar skelbiamų derybų nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma;
4) jeigu neišvengiamai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma atlikti pirkimo riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju.
Prekių ir paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu taip pat galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas paslaugas;
2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti tiekėjo komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.
Prekių pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai pirkimo sutarties pagrindu su tuo pačiu tiekėju yra sudaroma papildoma pirkimo sutartis, kuria siekiama iš dalies pakeisti pradinėje pirkimo sutartyje numatytų tiekiamų ar įdiegiamų prekių asortimentą arba padidinti jų kiekį, jeigu pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti kitokių techninių savybių turinčių prekių, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių pirkimo sutarčių, kaip ir pasikartojančių papildomų pirkimo sutarčių, trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją;
2) kai prekės kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;
3) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį arba taikomos panašios procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus.
Paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties nesukeliant didelių sunkumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturėtų būti didesnė kaip 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;
2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, jeigu ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro konkurso, riboto konkurso būdu, konkurencinio dialogo būdu ar skelbiamų derybų būdu, kuriuos skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi šie pirkimai yra skirti tam pačiam projektui įgyvendinti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtinius atvejus, nustatytus atsižvelgiant į objekto, įrenginio ar sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją.
Oro ir jūrų transporto paslaugos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje dislokuojamų ar dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų ar saugumo pajėgų reikmėms gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu, kai perkančioji organizacija turi šias paslaugas pirkti iš tiekėjų, kurie nustato tokią trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, kad būtų neįmanoma jų nupirkti riboto konkurso būdu ar skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytus sutrumpintus terminus.
Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija numato paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktus.
Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytame skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį nurodo šio straipsnio 4–8 dalyse nustatytą pirkimo būdo pasirinkimo pagrindą.
20 straipsnis. Atviras konkursas
Atviro konkurso dalyvių skaičius neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių tiekėjų pasiūlymus, pateiktus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Atvirame konkurse draudžiamos perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos.
Pirkimo dokumentuose pateikiama nuoroda, iki kurios datos tiekėjai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais (patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų) (toliau – papildoma informacija). Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) papildomą informaciją teikėjo prašymu pateikia ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
21 straipsnis. Ribotas konkursas
Perkančioji organizacija gali apriboti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių. Mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip trys.
Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir paskelbti skelbimą apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 dalis. Jeigu sustabdžiusi pirkimo procedūrą ir paskelbusi apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą perkančioji organizacija turėtų neracionaliai naudoti lėšas, skirtas prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, perkančioji organizacija gali nutraukti atliekamą ir pradėti naują pirkimo procedūrą.
Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus teikti paraiškas;
2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia teikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse nurodyta informacija;
5) nagrinėja, vertina ir lygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.
Prie kvietimo teikti pasiūlymus pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.
Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms), jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o centrinė perkančioji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, taip pat suma, mokėtina už tokių dokumentų gavimą, ir mokėjimo būdai. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.
Be šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytos informacijos, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti nurodyta:
1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;
2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;
3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti kandidatai;
4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;
5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, nustato sutrumpintus pasiūlymų ribotam konkursui pateikimo terminus, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
Paskelbus ribotą konkursą, derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.
22 straipsnis. Skelbiamos ir neskelbiamos derybos
Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose nurodyta neįslaptinta informacija;
2) patikrina, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ar pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus;
3) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Atlikdama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką, ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymų, skaičių vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. Mažiausias kviečiamų dalyvauti derybose kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip trys.
Dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti skelbiamose derybose visus paraiškas pateikusius ir kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka kvalifikacinių reikalavimų.
Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir paskelbti skelbimą apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir skelbimo apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą.
Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai skelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.
Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms), jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o centrinė perkančioji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.
Be šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti derybose turi būti nurodyta:
1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;
2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;
3) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;
4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris arba šiame įstatyme nustatytais atvejais – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;
5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Vesdama derybas perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) derėtis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį, su dalyviais dėl jų pasiūlymų, siekdama, kad pasiūlymai atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir būtų galima nustatyti laimėjusį pasiūlymą vadovaujantis pirkimo dokumentuose nurodytais vertinimo kriterijais;
2) derybas su kiekvienu dalyviu vesti atskirai;
3) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš dalyvio gautos informacijos be dalyvio sutikimo, taip pat neinformuoti dalyvio apie pasiektus susitarimus su kitais tiekėjais;
4) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų dalyvių naudai;
5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1675, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27266
Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.
Perkančioji organizacija gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokias galimybes ji nurodė skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose.
Perkančioji organizacija gali nustatyti skelbiamų derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).