Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas

Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti patikimą finansų sektoriaus gaivinimo ir pertvarkymo veikimą, siekiant vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų nemokumo prevenciją, o jeigu šie subjektai tampa nemokūs, – sumažinti neigiamas pasekmes išsaugant sistemiškai svarbias jų funkcijas ir apsaugant visuomenės interesus.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo V1 skyrių, taikomas šiems finansų sektoriaus subjektams:

Šio įstatymo V1 ir VI skyrių nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems finansų sektoriaus subjektams, kuriems taip pat suteiktas veiklos leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, taikomos tik šio įstatymo V1, VI ir VII skyrių nuostatos.

Šiame įstatyme reglamentuojamiems santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo V1 skyrių, taikomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

Akcininkai – akcininkai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, arba kitų nuosavybės priemonių savininkai.

Ankstyvosios intervencijos priemonės – Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 7 dalyje nurodyti priežiūros institucijos veiksmai.

Europos Sąjungos patronuojančioji įmonė (toliau – ES patronuojančioji įmonė) – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 29, 31 arba 33 punkte nurodytas subjektas.

Europos Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 bei 109 straipsniais ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį.

Finansinės grupės pertvarkymo institucija (toliau – grupės pertvarkymo institucija) – finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje (toliau – valstybė narė), kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

Finansinės sutartys – sutartys ar susitarimai dėl vertybinio popieriaus, vertybinių popierių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo, biržos prekės, biržos prekių grupės arba indekso pirkimo, pardavimo, skolinimo, numatant biržos prekę pateikti ateityje, pasirinkimo, atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo; išankstiniai sandoriai ir ateities sandoriai, išskyrus biržos prekių sutartis, dėl prekės, kito turto, paslaugos, teisės arba naudos už nustatytą kainą ateityje pirkimo, pardavimo arba perleidimo; apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai, susiję su palūkanų normomis, neatidėliotinais ar kitais užsienio valiutos susitarimais, valiuta, nuosavybės vertybinių popierių indeksu arba nuosavybės vertybiniais popieriais, skolos vertybinių popierių indeksu arba skolos vertybiniais popieriais, biržos prekių indeksais arba biržos prekėmis, oro sąlygomis, išmetamaisiais teršalais, infliacija; apsikeitimo grąžomis, kredito maržų arba kredito apsikeitimo sandoriai; kiti į pirmiau nurodytus apsikeitimo ar pasirinkimo sandorius panašūs susitarimai, kurie reguliariai sudaromi apsikeitimo sandorių arba išvestinių finansinių priemonių rinkose; tarpbankinio skolinimosi susitarimai, kai skolinimosi terminas yra ne ilgesnis negu trys mėnesiai; pagrindiniai susitarimai, susiję su pirmiau nurodytomis sutartimis arba susitarimais.

Finansų įmonė – finansų įmonė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, išskyrus finansų maklerio įmones.

Finansų sektoriaus subjekto pertvarkymas (toliau – pertvarkymas) – pertvarkymo priemonių taikymas ir kitų šiame įstatyme nustatytų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmų atlikimas, siekiant įgyvendinti sprendime dėl pertvarkymo nustatytus tikslus ir atkurti ilgalaikį pertvarkomo finansų sektoriaus subjekto gyvybingumą.

Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija (toliau – pertvarkymo institucija) – Lietuvos bankas arba Bendra pertvarkymo valdyba, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytą funkcijų paskirstymą.

Įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, – įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto įsipareigojimai ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis ir kuriems netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalį.

Įstaiga – bankas, centrinė kredito unija ar finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas (toliau bet kuris iš jų atskirai ar visi kartu – įstaiga).

Ypač svarbios funkcijos – veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos finansų įstaigos arba finansinės grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų ypač svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą.

Jungtinio rezervo reikalavimas ‒ viso bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kuris reikalingas kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui patenkinti, dydis, pridėjus, kai taikoma, priežiūros institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotus:

Kredito įstaiga ‒ Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta kredito įstaiga, išskyrus kredito unijas ir kitų valstybių narių teisės aktuose, perkeliančiuose Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalį, nurodytus subjektus.

Krizių prevencijos priemonė – šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti priežiūros institucijos veiksmai, šio įstatymo 22, 23, 24 straipsniuose nustatyti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiksmai, skirti trūkumams ar kliūtims, trukdantiems finansų sektoriaus subjekto atsigavimui ar pertvarkymui, pašalinti, ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas, laikinojo administratoriaus paskyrimas arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Krizių valdymo priemonė – finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai, specialiojo valdytojo paskyrimas ar asmens, nurodyto šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas.

Likviduojamas subjektas – Europos Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą arba pagal pertvarkymo planą, kai šis juridinis asmuo nepriklauso finansinei grupei, numatoma, kad jis turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą, arba pertvarkytinai finansinei grupei priklausantis subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas ir kuriam pagal finansinės grupės pertvarkymo planą finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucija nenumato pasinaudoti teisėmis pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 5–9 punktų ir 58 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nuosavybės priemonės – akcijos, finansinės priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybės teisė arba kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones, arba kurios suteikia teisę jų įsigyti.

Padengtoji obligacija – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme arba iki 2022 m. liepos 7 d. išleista obligacija, atitinkanti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 80 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas.

Pagrindinės verslo dalys – verslo dalys, įskaitant susijusias paslaugas, kurios yra reikšmingi finansų įstaigos arba finansinės grupės, kuriai ji priklauso, pajamų, pelno ar franšizės vertės šaltiniai.

Papildomo kapitalo reikalavimas – pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15 straipsnį nustatytas kapitalo reikalavimas.

Patronuojamoji įmonė – kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte. Kai šio įstatymo 8, 9, 16, 17, 22, 23‒266, 28, 58‒60 ir 110 straipsnių nuostatos taikomos šio straipsnio 161 dalies 2 punkte nurodytoms pertvarkytinoms grupėms, patronuojamosiomis įmonėmis laikomos kredito įstaigos, kurias kontroliuoja centrinė įstaiga, pati centrinė įstaiga ir jų atitinkamos patronuojamosios įmonės, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu tokios pertvarkytinos grupės laikosi šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Patronuojamoji įstaiga Europos Sąjungoje (toliau – patronuojamoji įstaiga ES) –trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji kredito įstaiga arba patronuojamoji finansų maklerio įmonė.

Pertvarkymo fondas – fondas, kuriame kaupiamos lėšos finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmams finansuoti.

Pertvarkytina grupė:

Pertvarkytinas finansų sektoriaus subjektas (toliau – pertvarkytinas subjektas):

Pertvarkomas finansų sektoriaus subjektas (toliau – pertvarkomas subjektas) – bankas, centrinė kredito unija, finansų maklerio įmonė, finansų įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos kontroliuojančioji bendrovė, kuriems taikomos pertvarkymo priemonės.

Pirmenybinė kreditorių reikalavimų eilė – kreditorių reikalavimų eilė, nurodyta Bankų įstatymo 87 straipsnio 1−4 dalyse ir Centrinių kredito unijų įstatymo 70 straipsnio 1−4 dalyse.

Subordinuotosios tinkamos priemonės – priemonės, atitinkančios visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygas, nurodytas šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse.

Teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti, paankstinti, užbaigti, įskaityti sutarties įsipareigojimus arba vykdyti užskaitos susitarimą arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdomas, keičiamas arba panaikinamas sutarties šalies įsipareigojimas, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų.