Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas

Šis įstatymas nustato geodezinę ir kartografinę veiklą, jos valstybinį valdymą, geodezininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas, geodezinių punktų skirstymą, įrengimą ir jų apsaugą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių teisių apsaugą ir jų naudojimą.

Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, erdvinių duomenų rinkinių naudojimo ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Aerofotografinė nuotrauka – specialia fotokamera iš orlaivio daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.

Atlasas – bendrasis geografinis, teminis, kompleksinis arba specialus sisteminis žemėlapių rinkinys.

Erdviniai duomenys – duomenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai apibūdina konkrečią vietą arba geografinę vietovę, t. y. parodo gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, bei gamtinių, antropogeninių ir socialinių reiškinių padėtį erdvėje, ir yra tinkami atvaizduoti pasirinktu masteliu ir kompleksiškumu.

Erdvinis paviršiaus modelis – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas žemės ar kito paviršiaus erdvinių duomenų rinkinys, iš kurio galima matematiškai apskaičiuoti bet kurio paviršiaus taško erdvines koordinates.

Erdvinių duomenų ir naudojimosi jais paslaugų sąveikumas – galimybė be daugkartinio žmogaus įsikišimo sujungti erdvinių duomenų rinkinius ir tarpusavyje suderinti naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugas taip, kad būtų gautas darnus rezultatas ir padidėtų erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų pridėtinė vertė.

Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų visuma.

Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio tikslinimą, gravitacinio bei geomagnetinio lauko ir erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatymą koordinačių sistemoje, susietoje su Žemės masės centru ir jos sukimosi ašimi.

Geodezininkas – geodezijos ir kartografijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.

Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

Geodezinis punktas – geodezinis ženklas ir jo apsaugos zona.

Geodezinis tinklas – žemės paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas į globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS), planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, GPNS nuolatinių stočių, o pagal užimamą teritoriją – į pasaulinį, žemyninį, valstybinį, savivaldybės ir specialųjį.

Geodezinis ženklas – vietovėje įtvirtintas specialios konstrukcijos įrenginys su žymeniu geodezinio tinklo parametrams fiksuoti.

Geoidas – sunkio lauko ekvipotencialinis paviršius, einantis per geodezinių aukščių sistemos pradžią.

Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

Georeferencinio pagrindo žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai.

globalinė padėties nustatymo sistema (GPNS) – specialiųjų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma erdvinėms geodezinėms koordinatėms nustatyti radionavigaciniu metodu.

Inžinerinis tinklas – iki statinio nutiestas kilnojamasis arba nekilnojamasis vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro arba technologinis vamzdynas, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklas kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Inžinerinių tinklų planas – dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: inžinerinių tinklų ir su jų eksploatacija susijusių požeminių bei antžeminių statinių ir (arba) kitų antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinys, kuriame šie objektai vaizduojami grafiniais elementais ir apibūdinamos jų savybės, ir planas, kuriame šio erdvinių duomenų rinkinio objektai vaizduojami tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais.

Kartografavimas – kartografinių kūrinių sudarymas, gamyba ir leidyba.

Kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, taip pat gamtinių, antropogeninių ir socialinių reiškinių grafinį modeliavimą, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą ir kartografinių kūrinių sudarymą.

Kartografinė projekcija – Žemės elipsoido arba jo dalies paviršiaus vaizdavimo plokštumoje matematinis pagrindas, naudojamas sudarant žemėlapius.

Kartografinis kūrinys – geodezijos ir kartografijos darbų rezultatas, kuriuo vaizduojami gamtiniai, antropogeniniai objektai ir (ar) gamtiniai, antropogeniniai ir socialiniai reiškiniai, jų išsidėstymas erdvėje ir ryšiai.

Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra – erdvinių duomenų rinkinių, jų tvarkymo priemonių, metaduomenų, tinklo paslaugų, technologijų, susitarimų dėl prieigos prie duomenų rinkinių, keitimosi ir naudojimosi jais, taip pat erdvinių duomenų rinkinių informacijos valdymo procesų ir procedūrų, jų koordinavimo ir stebėsenos visuma.

Lietuvos erdvinės informacijos portalas – valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos.

Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas (toliau – LitPOS) – valstybės geodezinių tinklų informacinė sistema pagrindiniams geodeziniams duomenims realiuoju laiku teikti.

Metaduomenys – duomenys, kuriais apibūdinami erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos ir kurie reikalingi šiems dalykams surasti, įvertinti ir naudoti.

Naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugos – naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis arba susijusiais metaduomenimis paslaugos, kurias galima teikti kompiuterinėmis programomis.

Nuotolinis skenavimas – žemės ar kito paviršiaus taškų erdvinių duomenų nustatymas erdvinio skenavimo įranga.

Ortofotografinis žemėlapis – žemėlapis, sudaromas naudojant aerofotografines nuotraukas ir erdvinio paviršiaus modelio duomenis.

Palydovinė nuotrauka – iš dirbtinio Žemės palydovo daroma Žemės paviršiaus nuotrauka erdvinių duomenų rinkiniams arba žemėlapiams gaminti.

Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų savivaldybės teritorijos gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, išskyrus kitų fizinių ir juridinių asmenų valdomus inžinerinius tinklus, valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelių infrastruktūrą, erdvinių duomenų, atitinkančių 1:2 000 ir stambesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus, visuma.

Savivaldybės geodezinis tinklas – savivaldybės teritorijos arba jos dalies geodezinis tinklas, įtvirtintas sutankinant valstybinį geodezinį tinklą.

Specialusis geodezinis tinklas – konkrečių objektų statybai įrengtas geodezinis tinklas.

Teminė kartografija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti teminių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą, teminių žemėlapių ar planų sudarymą.

Teminis žemėlapis – žemėlapis, kuriame vaizduojami tam tikros temos erdviniai objektai ar reiškiniai.

Teminių geodezijos ir kartografijos darbų užsakovas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės, taip pat trečiosios šalies fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, užsakantys teminių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo paslaugas.

Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema - valstybės informacinė sistema, skirta gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, bei suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniams duomenims centralizuotai tvarkyti ir teikti informacinių technologijų priemonėmis, taip pat su šiais duomenimis susijusioms elektroninėms paslaugoms teikti.

Topografinis planas – dokumentas, kurį sudaro dvi dalys: gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, erdvinių duomenų rinkinys, kuriame šie objektai vaizduojami grafiniais elementais ir apibūdinamos jų savybės, ir planas, kuriame šio erdvinių duomenų rinkinio objektai vaizduojami tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais.

Topografinis žemėlapis – žemėlapis, kuriame kartografinėje projekcijoje tam tikru masteliu ir sutartiniais ženklais vaizduojami gamtiniai ir antropogeniniai objektai, esantys Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo.

Valstybinis erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų visuma.

Valstybinis geodezinis pagrindas – valstybinių geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

Vietovardis – oficialus, tarminis arba istorinis Lietuvos geografinio objekto pavadinimas.

Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje (plane) ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.

Žemėlapis – kartografinis kūrinys, kuriame gamtiniai, antropogeniniai objektai ir (ar) gamtiniai, antropogeniniai ir socialiniai reiškiniai vaizduojami nustatytu masteliu ir sutartiniais ženklais kartografinėje projekcijoje.

Žemėlapių nomenklatūra – tarptautinė ar (ir) nacionalinė žemėlapių skaidymo lapais ir indeksavimo sistema.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kai jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.

Geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.

Geodezinė ir kartografinė veikla apima valstybinius, teminius ir savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus.

Valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), geodezinė ir kartografinė veikla vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis ir gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pritarimą (derinimą) numatomai veiklai.

Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai yra šie:

Visos Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metus. Valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai tvarkomi valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programose nustatytu dažnumu.

Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus sukuriama valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija: valstybiniai geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos ir kita geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija (toliau - valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija).

Valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija yra valstybės turtas ir nuosavybės teise priklauso valstybei, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminės ir savivaldybių geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos valdytojai turi suteikti neatlygintiną prieigą prie jų valdomos produkcijos.

Teminiai geodezijos ir kartografijos darbai yra šie: