Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas

Šis įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo, keliautojų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją turizmo srityje, turizmo informacijos centrų vadovų darbo santykių ypatumus.

Šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai netaikomi:

Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Aikštelė – vieta palapinei, priekabiniam nameliui (karavanui), mobiliajam ar stacionariajam nameliui ir (ar) automobiliniam nameliui (kemperiui) statyti.

Apgyvendinimo paslaugos – ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos ne nuolatinio gyvenimo tikslais tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys apgyvendinimo paslaugas.

Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką.

Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitų objektų ir (ar) vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą dalyvaujant gidui.

Gidas – fizinis asmuo, ekskursijų metu teikiantis informaciją apie gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitus objektus arba vietoves ir turintis gido pažymėjimą.

Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones ir turizmo paslaugų rinkinius gaunamos lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos.

Išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes arba iš užsienio valstybės į kitas užsienio valstybes.

Kambarys (numeris) – patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma nakvynei kaip nedalomas vienetas.

Keliautojas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti arba sudaręs sutartį dėl kelionių organizavimo paslaugų – organizuotos turistinės kelionės ar turizmo paslaugų rinkinio. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, laikomi keliautojais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (ar) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.

Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.

Kelionių organizatoriaus vietinis atstovas – keliautojo atvykimo vietoje esantis kelionių organizatoriaus įgaliotasis fizinis asmuo, teikiantis keliautojams reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu.

Kelionių organizatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotą turistinę kelionę tiesiogiai, per kelionių pardavimo agentą ar kartu su kelionių pardavimo agentu arba perduoda keliautojo duomenis kitam turizmo paslaugų teikėjui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį.

Kelionių pardavimo agentas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones.

Lankytojas – fizinis asmuo, kuris lanko turizmo išteklius, naudojasi jais ir (ar) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta (-omis) turizmo paslauga (-omis), išskyrus apgyvendinimo paslaugas.

Organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų – keleivių vežimo; apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams; automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos; ir bet kokios kitos paslaugos, kuri nėra neatsiejama nuo šioje dalyje nurodytų turizmo paslaugų, – derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas.

Prioritetinės turizmo rinkos – ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintame sąraše nurodytos užsienio valstybės, iš kurių siekiama pritraukti didesnį atvykstančių keliautojų, lankytojų ir turistų skaičių.

Turistas – fizinis asmuo, kuris naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita (-omis) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta (-omis) turizmo paslauga (‑omis).

Turizmo informacijos centras – turizmo informacijos ženklą naudojantis juridinis asmuo, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis informaciją apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą.

Turizmo ištekliai – gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kiti objektai, renginiai, paslaugos ir (ar) vietovės Lietuvos Respublikoje, dominantys keliautojus, lankytojus ir turistus ar skirti jų reikmėms.

Turizmo paslaugos – už užmokestį teikiamos paslaugos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje.

Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, padedantis keliautojui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Turizmo paslaugų rinkinys – šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais.

Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantys šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas.

Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas.

Užsakomasis skrydis – nereguliarusis skrydis, vykdomas užsakomuoju orlaiviu.

Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai).

Vietinio turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones po Lietuvos Respubliką.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.

Kelionių organizavimo paslaugos:

Kitos turizmo paslaugos:

Turizmo paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:

Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal šios dalies 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas:

Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte, nesanti neatsiejama kelionės dalis ir sujungta su viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės sudarančios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos kitos turizmo paslaugos laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi.

Organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia.

Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo valstybine kalba privalo pateikti keliautojui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Informacija teikiama naudojant atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informacijos teikimo formą.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju kelionių organizatorius ir turizmo paslaugų teikėjas, kuriam yra perduoti keliautojo duomenys, iki sutarties sudarymo privalo pateikti keliautojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, naudodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informacijos teikimo formą, tiek, kiek ji yra susijusi su atitinkamomis jo teikiamomis turizmo paslaugomis.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju turizmo paslaugų teikėjas, kuriam perduoti keliautojo duomenys, nedelsdamas informuoja kelionių organizatorių apie organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymą ir pateikia kelionių organizatoriui jo, kaip kelionių organizatoriaus, prievolėms įvykdyti būtiną informaciją. Gavęs šią informaciją, kelionių organizatorius iš karto patvariojoje laikmenoje pateikia keliautojui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje ir 6.749 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir keliautojui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.

Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas atsako už pateiktos informacijos, kuri yra neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalis, teisingumą, išsamumą ir tikslumą.

Organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus veikiančio kelionių organizatoriaus ir keliautojo sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis.

Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.