Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymas

Šis įstatymas nustato tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų (toliau – karių) materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką.

Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams šis įstatymas taikomas mokymų, pratybų ir užduočių vykdymo laikotarpiu.

Neteko galios nuo 2011-09-01

Neteko galios nuo 2011-09-01

Jeigu įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias normas negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Kariai, kurie neteisėta kalta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarė žalą (tiesioginius nuostolius) krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kariai pagal šį įstatymą materialiai atsako:

Kariai gali būti traukiami riboton ar visiškon materialinėn atsakomybėn.

Kario patraukimas materialinėn atsakomybėn neatleidžia jo nuo drausminės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

Kariai netraukiami materialinėn atsakomybėn šiais atvejais:

Nustačius aplinkybes, naikinančias materialinę atsakomybę, vadas (viršininkas) išleidžia įsakymą dėl kario netraukimo materialinėn atsakomybėn.

Profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip 0,2 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).

Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai ir rezervo kariai, pašaukti į tarnybą, pratybas ar mokymus, už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip mėnesinis tarnybą rezerve arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinis atlyginimas.

Kariūnai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi kariūno mėnesinės stipendijos.

Vadai (viršininkai) už žalą, padarytą tuo, kad dėl jų neatsargios veikos buvo per daug išmokėta pinigų, nebuvo paskirti atsakingi asmenys tvarkyti materialinių ar piniginių vertybių apskaitos ar apsaugos, buvo prarastas, sunaikintas ar sugadintas turtas, atsako pusės padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip šeši vado (viršininko) mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei žala buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei karys išlaiko vaikus ar nedarbingus šeimos narius ir jei dėl išskaitymų iš jo tarnybinio atlyginimo, išmokos buitinėms išlaidoms ar stipendijos šeimos pajamos vienam šeimos nariui sumažėtų iki dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų bazinių socialinių išmokų sumos.

Atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į kario kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes ir materialinę kario padėtį, gali sumažinti vadas (viršininkas), Krašto apsaugos ministerijos karių skundų nagrinėjimo komisija (toliau – skundų nagrinėjimo komisija) arba teismas.

Atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas, kai žala padaryta dėl kario didelio neatsargumo, pasireiškusio šiurkščiu bendrųjų saugaus elgesio, saugaus ginklų, amunicijos, technikos ar kitokių didelio pavojaus šaltinių eksploatavimo taisyklių pažeidimu.

Karys gali būti atleidžiamas nuo materialinės atsakomybės, jei žala buvo padaryta šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ir jei pagal veikos aplinkybes buvo pagrindas manyti, kad žalos bus išvengta ar bus padaryta nedidelė žala.

Atleisti nuo materialinės atsakomybės, atsižvelgdami į kario kaltės laipsnį, konkrečias žalos padarymo aplinkybes, gali vadas (viršininkas) arba skundų nagrinėjimo komisija.

Kariai, įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka paskirti nuolat ar laikinai eiti pareigas ar atlikti darbus, susijusius su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu ar tvarkymu, materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, padarytą žalą šiais atvejais:

Kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą neatsižvelgiant į einamas pareigas šiais atvejais:

Sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės yra sudaroma raštu.

Sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės sudaroma su kariu, kurio tarnyba yra nuolat ar laikinai susijusi su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais. Kai dėl kartu atliekamos tarnybos neįmanoma atriboti atskirų karių atsakomybės, gali būti sudaroma sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės su karių grupe.

Sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės su kariu ar karių grupe pasirašo krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja kariai, vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo.

Pareigybių, kurios susijusios su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto saugojimu, apskaita, valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais, sąrašą tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja kariai, vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo.

Sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės, kurioje nustatoma, už kokias materialines vertybes, pinigines lėšas ar kitą turtą karys ar karių grupė prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje tarnauja kariai, užtikrindama sąlygas, kad žala neatsirastų, formą ir sutarties sudarymo tvarką, nustato krašto apsaugos ministras.

Krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, padarytos žalos dydis nustatomas pagal turto ar materialinių vertybių realią vertę, buvusią žalos padarymo dieną.

Žalos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žalos, padarytos dėl kelių karių kaltės, dydis kiekvienam iš jų nustatomas atsižvelgiant į kaltės laipsnį ir materialinės atsakomybės rūšį bei ribas.

Kai žala padaryta esant su karių grupe sudarytai sutarčiai dėl visiškos materialinės atsakomybės, kiekvieno sutartį pasirašiusio kario dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jo atliktos tarnybos laikui, per kurį susidarė žala, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais ir priemokomis.

Kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario ir rezervo kario mėnesiniu tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs nustatytas mėnesinis tarnybą rezerve arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario atlyginimas mokymų, pratybų, gynybos apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu.

Pareiginės algos baziniu dydžiu laikomas žalos padarymo dieną galiojęs pareiginės algos bazinis dydis.

Kariūno stipendija, kurios dydžiu kariūnas materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikoma žalos padarymo dieną galiojusi jam mokama stipendija.