LegalizeLietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 123-5540, i. k. 1021010ISTA0IX-1253
Nauja redakcija nuo 2020-01-01:
Nr. XIII-2312, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12392
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO
ĮSTATYMAS
2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1253
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato vidaus kontrolės ir vidaus audito veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse.
Šis įstatymas taikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra viešojo sektoriaus subjektai (toliau – viešieji juridiniai asmenys).
Viešiesiems juridiniams asmenims, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta pareiga įgyvendinti vidaus kontrolę ir atlikti vidaus auditą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Audituojamas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo administracijos padalinys, viešajam juridiniam asmeniui pavaldus ir (arba) atskaitingas viešasis juridinis asmuo, kurių vidaus auditas atliekamas.
Centralizuoto vidaus audito tarnyba – vidaus audito tarnyba, įsteigta centralizuotam viešojo juridinio asmens ir visų jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Centralizuoto vidaus audito tarnybai šio įstatymo nuostatos taikomos mutatis mutandis kaip ir vidaus audito tarnybai.
Pažangos stebėjimas – vidaus audito tarnybos veikla po atlikto vidaus audito, kurios tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamos vidaus audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.
Vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.
Vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2009, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11587
Vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti.
Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens rizikos valdymui jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.
Vidaus kontrolės politika – viešojo juridinio asmens veiklos sričių vidaus kontrolės tvarkos aprašų, taisyklių ir kitų dokumentų, skirtų vidaus kontrolei viešajame juridiniame asmenyje sukurti ir įgyvendinti, visuma.
Viešojo juridinio asmens rizika (toliau – rizika) – tikimybė, kad dėl viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių viešojo juridinio asmens veiklos tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių.
Viešojo juridinio asmens rizikos valdymas (toliau – rizikos valdymas) – viešojo juridinio asmens rizikos veiksnių nustatymas, analizė ir priemonių, kurios sumažintų arba pašalintų neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai, parinkimas.
Viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai (toliau – rizikos veiksniai) – aplinkybės, galinčios daryti neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2009, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11587
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetencija vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse
Finansų ministerija, formuodama valstybės politiką vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:
1) rengia teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę ir vidaus auditą, atsižvelgdama į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką;
2) atlieka metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse;
3) analizuoja vidaus audito tarnybų veiklą ir teikia rekomendacijas dėl jos tobulinimo;
4) užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka būtų atliekamas išorinis vidaus audito tarnybų veiklos vertinimas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIDAUS KONTROLĖ
4 straipsnis. Vidaus kontrolės tikslai ir įgyvendinimas
Siekiant viešajam juridiniam asmeniui strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai ir kuriama vidaus kontrolė, kurios tikslai – padėti užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo:
1) laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų;
2) saugotų turtą nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ar kitų neteisėtų veikų;
3) vykdytų veiklą laikydamasis patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu;
4) teiktų patikimą, aktualią, išsamią ir teisingą informaciją apie savo finansinę ir kitą veiklą.
Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama:
1) atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens veiklos ypatumus;
2) laikantis vidaus kontrolės principų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnyje;
3) apimant vidaus kontrolės elementus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnyje;
4) integruojant ją į viešojo juridinio asmens veiklą ir pagrindinius valdymo procesus – planavimą, atlikimą ir stebėseną;
5) nustatant vidaus kontrolės dalyvių pareigas ir atsakomybę;
6) nuolat ją tobulinant ir pritaikant prie pasikeitusių viešojo juridinio asmens veiklos sąlygų.
Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama vadovaujantis šiuo įstatymu, laikantis viešojo juridinio asmens vadovo nustatytos vidaus kontrolės politikos. Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarką pagal šio straipsnio nuostatas nustato finansų ministras.
5 straipsnis. Vidaus kontrolės principai
Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama laikantis šių principų:
1) tinkamumo – vidaus kontrolė pirmiausia turi būti įgyvendinama tose viešojo juridinio asmens veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika;
2) efektyvumo – vidaus kontrolės įgyvendinimo sąnaudos neturi viršyti dėl atliekamos vidaus kontrolės gaunamos naudos;
3) rezultatyvumo – turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai;
4) optimalumo – vidaus kontrolė turi būti proporcinga rizikai ir neperteklinė;
5) dinamiškumo – vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama atsižvelgiant į pasikeitusias viešojo juridinio asmens veiklos sąlygas;
6) nenutrūkstamo funkcionavimo – vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama nuolat.
6 straipsnis. Vidaus kontrolės elementai
Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama apimant šiuos vidaus kontrolės elementus:
1) kontrolės aplinką – viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, valdymą, personalo valdymo politiką, vadovų, darbuotojų profesinio elgesio principus ir taisykles, kompetenciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vidaus kontrolės įgyvendinimui ir kokybei;
2) rizikos vertinimą – rizikos veiksnių nustatymą ir analizę;
3) kontrolės veiklą – viešojo juridinio asmens veiklą, kuria siekiama sumažinti neigiamą rizikos veiksnių poveikį viešajam juridiniam asmeniui ir kuri apima įgaliojimų, leidimų suteikimą, funkcijų atskyrimą, prieigos prie turto ir dokumentų kontrolę, veiklos ir rezultatų peržiūrą, veiklos priežiūrą ir kitų viešojo juridinio asmens vadovo nustatytų reikalavimų laikymąsi;
4) informavimą ir komunikaciją – su vidaus kontrole susijusios aktualios, išsamios, patikimos ir teisingos informacijos gavimą ir teikimą laiku vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
5) stebėseną – nuolatinį ir (arba) periodinį stebėjimą ir vertinimą, kai analizuojama, ar vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama pagal viešojo juridinio asmens vadovo nustatytą vidaus kontrolės politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas.
7 straipsnis. Vidaus kontrolės dalyviai ir jų kompetencija
Viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalyviai: viešojo juridinio asmens vadovas, vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekantys darbuotojai ir vidaus auditoriai.
Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje:
1) užtikrina vidaus kontrolės, apimančios šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus elementus ir atitinkančios kitus šiame įstatyme vidaus kontrolei keliamus reikalavimus, sukūrimą viešajame juridiniame asmenyje, jos įgyvendinimą ir tobulinimą;
2) nustato viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės politiką pagal šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;
3) finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis.
Viešojo juridinio asmens darbuotojai, vykdantys reguliarią viešojo juridinio asmens veiklos sričių valdymo ir priežiūros veiklą pagal pavestas funkcijas, prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje ir jos atitiktį viešojo juridinio asmens vadovo nustatytai vidaus kontrolės politikai.
Vidaus auditoriai vertina vidaus kontrolę viešajame juridiniame asmenyje ir teikia viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl vidaus kontrolės tobulinimo, konsultuoja viešojo juridinio asmens vadovą, viešojo juridinio asmens administracijos padalinių ir (ar) viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vadovus vidaus kontrolės klausimais.
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS AUDITAS
8 straipsnis. Vidaus audito tikslas ir pagrindiniai uždaviniai
Vidaus audito tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti viešojo juridinio asmens veiklos tikslus.
Pagrindiniai vidaus audito uždaviniai:
1) tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, atsižvelgiant į:
viešojo juridinio asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi;
viešojo juridinio asmens strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimą;
viešojo juridinio asmens veiklos vykdymą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu;
viešojo juridinio asmens turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
viešojo juridinio asmens teikiamą informaciją apie finansinę ir kitą veiklą;
2) tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens gautų Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimą;
3) teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės tobulinimo;
4) konsultuoti viešojo juridinio asmens vadovą, viešojo juridinio asmens administracijos padalinių ir (ar) viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vadovus viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės klausimais.
Vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus.
9 straipsnis. Vidaus audito tarnybos steigimas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, Nacionalinėje teismų administracijoje, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje, valstybiniuose universitetuose turi būti įsteigtos vidaus audito tarnybos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2924, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10932
Ministerijose turi būti įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos. Atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens organizacinę struktūrą, atliekamų funkcijų apimtį, svarbą, viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių viešųjų juridinių asmenų skaičių ir kitus veiklos ypatumus, ministrui pavestoje valdymo srityje veikiančiame viešajame juridiniame asmenyje ministro sprendimu gali būti įsteigta vidaus audito tarnyba.
Savivaldybėse turi būti įsteigtos centralizuoto vidaus audito tarnybos.
Kitų viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą atlieka juose įsteigta vidaus audito tarnyba arba atitinkamai Seimo arba Vyriausybės paskirta kito viešojo juridinio asmens centralizuoto vidaus audito tarnyba ar vidaus audito tarnyba, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2048, 2023-06-08, paskelbta TAR 2023-06-22, i. k. 2023-12411
Viešojo juridinio asmens, kurį yra įsteigę keli steigėjai, vidaus auditą atlieka steigėjų bendru sprendimu tame viešajame juridiniame asmenyje įsteigta vidaus audito tarnyba ar vieno iš steigėjų vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba.
Viešiesiems juridiniams asmenims, atliekantiems Europos Sąjungos arba tarptautinės finansinės paramos ir kitų lėšų administravimo funkcijas, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų vidaus audito nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Viešojo juridinio asmens vidaus auditui atlikti gali būti įsigyjamos vidaus audito paslaugos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio 4 dalį nėra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba;
2) viešajame juridiniame asmenyje, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditui atlikti pagal šio straipsnio 4 dalį yra paskirta kito viešojo juridinio asmens vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Seimo valdyba arba Vyriausybės įgaliotas subjektas vidaus audito paslaugų įsigijimui pritaria;
3) viešajame juridiniame asmenyje vidaus audito tarnyba arba centralizuoto vidaus audito tarnyba neturi būti įsteigta pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2048, 2023-06-08, paskelbta TAR 2023-06-22, i. k. 2023-12411
10 straipsnis. Vidaus audito tarnybos, vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus veiklos nepriklausomumas
Vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui, taip pat atskaitinga kolegialiam valdymo organui, jeigu kolegialus valdymo organas nurodytas viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose. Viešojo juridinio asmens vadovas užtikrina vidaus auditorių veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir negali šios valdymo funkcijos perduoti kitiems viešojo juridinio asmens darbuotojams.
Vidaus audito tarnybai, vidaus audito tarnybos vadovui, vidaus auditoriui negali būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.