← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-11-23

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2006, Nr. 78-3056

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS

ĮSTATYMAS

2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su

vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais,

veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos

veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.

2.

Šis įstatymas nereglamentuoja

su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios

veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.

3.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,

nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Augalinis

vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios)

medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai)

ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių)

augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.

2.

Bendrijos

vaistinių preparatų registras – vaistinių preparatų, dėl kurių Europos

Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos

valstybėse narėse, sąrašas.

3.

Bendrinis

vaistinės medžiagos pavadinimas (toliau – bendrinis

pavadinimas) – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduotas

tarptautinis vaistinės medžiagos įvardijimas arba, jei tokio nėra, įprastinis

bendrinis pavadinimas.

4.

Decentralizuota procedūra – procedūra, kurios metu Europos ekonominės

erdvės (toliau – EEE) valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja tapačias paraiškas

suteikti jose vaistinio preparato rinkodaros teisę, kai tokia teisė dar nesuteikta

nė vienoje EEE valstybėje.

5.

Didmeninis

vaistinių preparatų platinimas – veikla, apimanti vaistinių

preparatų įsigijimą, laikymą, tiekimą ar eksportą, išskyrus atvejus, kai šie

veiksmai atliekami vaistinių preparatų pardavimo ar išdavimo gyventojams ar

pacientams tikslu. Didmeninio platinimo veiksmus didmeninis vaistinių preparatų

platintojas atlieka su vaistinių preparatų gamintojais, importuotojais, kitais

didmeniniais vaistinių preparatų platintojais ir asmenimis, turinčiais teisę

parduoti ar išduoti vaistinius preparatus gyventojams ar pacientams.

6.

Ekstemporalus

vaistinis preparatas – gamybinėje visuomenės vaistinėje pagamintas

kartinis vaistinis preparatas ar aprašinis vaistinis preparatas:

1) kartinis

vaistinis preparatas – pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba)

sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas;

2) aprašinis

vaistinis preparatas – pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis

preparatas.

7.

Europos

farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos

farmakopėjos rengimo.

8.

Europos

vaistų agentūra – agentūra, įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį

Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir

priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (toliau – Reglamentas

(EB) Nr. 726/2004).

81.

Falsifikuotas

vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio neteisingai

nurodyta: 1) tapatybė, įskaitant pakuotę ir pakuotės ženklinimą,

pavadinimą, sudėtį, taip pat atskiras sudėtines medžiagas, įskaitant pagalbines

medžiagas, ir sudėtinių medžiagų kiekį, arba 2)

šaltinis, įskaitant gamintoją, pagaminimo šalį, kilmės šalį ar rinkodaros

teisės turėtoją, arba 3) vaistinio preparato istorija, įskaitant duomenų įrašus

ir dokumentus, susijusius su jį platinusiais subjektais. Ši sąvoka neapima netyčinių

kokybės defektų turinčių vaistinių preparatų, kurių

kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų dokumentuose, kuriais remiantis

yra suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė. Taip pat ši sąvoka netaikoma

nustatant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.

9.

Farmacijos

praktika - vaistininko ir

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika:

1) vaistininko

praktika – vaistininko vykdoma farmacinė veikla;

2) vaistininko

padėjėjo (farmakotechniko) praktika – vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) vykdoma farmacinė veikla.

10.

Farmacijos

produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis preparatas,

veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė medžiaga,

kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai.

11.

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas

(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems

prilygintas asmuo.

12.

Farmacinė

informacija

– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama

informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines

savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir

kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes).

13.

Farmacinė

paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti

gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų

parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą

gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams,

taip pat jų konsultavimą.

14.

Farmacinė

veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla,

apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų

gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; didmeninį vaistinių

preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą, veikliųjų

medžiagų platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų

platinimą; vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams;

farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą.

15.

Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai ir naikintini

veterinariniai vaistai (nekokybiški, pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti,

surinkti iš gyventojų, falsifikuoti).

16.

Neteko

galios nuo 2013-01-01.

161.

Farmakologinio budrumo sistema – rinkodaros teisės turėtojo ir EEE

valstybės naudojama sistema, skirta su farmakologiniu budrumu susijusiems

uždaviniams spręsti ir pareigoms vykdyti, registruotų vaistinių preparatų

saugumui stebėti bei jų naudos ir rizikos santykio pokyčiams nustatyti.

17.

Generinis

vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų

kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio

vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam

preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais.

18.

Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas)

– vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis

žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei

tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio

vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.

19.

Imuninis

vaistinis preparatas (toliau – imuninis preparatas)

– vaistinis preparatas, vartojamas aktyviam ar pasyviam imunitetui sukelti

arba imuniteto būklei nustatyti, pvz.: vakcina, toksinas ir serumas, ar

imuninės reakcijos į alergizuojančią medžiagą specifiniams įgytiems pokyčiams

nustatyti arba sukelti, pvz., alergenas.

20.

Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti

teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.

201.

Inspektorius

– asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos

įgaliotas atlikti veiklą su farmacijos produktais vykdančių subjektų tikrinimą,

t. y. vertinti vykdomos veiklos atitiktį gerai gamybos, platinimo, klinikinei,

farmakologinio budrumo ar vaistinių praktikai. Inspektoriai, atsižvelgiant į

jiems suteiktus įgaliojimus, vadinami geros gamybos praktikos, geros platinimo

praktikos, geros klinikinės praktikos, geros farmakologinio budrumo ar geros

vaistinių praktikos inspektoriais.

21.

Išorinė

pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė.

22.

Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas

biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba

kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį

farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar

kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų

preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant

nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.

23.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie

įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo

išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra

kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

24.

Kraujo

vaistinis preparatas (toliau – kraujo preparatas) – vaistinis

preparatas iš žmogaus kraujo ar plazmos, pagamintas pramoniniu būdu tokią teisę

turinčių juridinių asmenų.

25.

Lietuvos

Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių,

technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir

jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl

kurių išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas.

26.

Neteko galios nuo

2009-07-01.

27.

Naudos ir

rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir

keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant

to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.

271.

Neintervencinis

poregistracinis saugumo tyrimas – poregistracinis saugumo tyrimas, kai

registruotas vaistinis preparatas, su kuriuo atliekamas minėtas tyrimas,

skiriamas vadovaujantis preparato charakteristikų santrauka ir nenumatant jokių

papildomų diagnostikos ar kitokių medicininių procedūrų, palyginti su įprasta

gydymo praktika.

28.

Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į

vaistinį preparatą.

29.

Nepageidaujamas reiškinys – bet kuris nepalankus sveikatai reiškinys, kuris

pasireiškia, kai tyrime dalyvaujantis pacientas ar tiriamasis asmuo vartoja

tiriamąjį vaistinį preparatą, ir kuris nebūtinai turi priežastinį ryšį su jo

vartojimu.

30.

Netikėta

nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis,

padariniai arba jų sunkumas neatitinka nurodytų to vaistinio preparato

informacijoje (pvz., registruoto vaistinio preparato charakteristikų

santraukoje arba neregistruoto tiriamojo vaistinio preparato tyrėjo

brošiūroje).

301.

Pagalbinė

medžiaga – vaistinio preparato sudedamoji medžiaga, kuri nėra

veiklioji medžiaga arba pakuotės medžiaga.

302.

Pagrindinė

farmakologinio budrumo sistemos byla – išsamus rinkodaros teisės turėtojo

naudojamos farmakologinio budrumo sistemos, skirtos vienam ar keliems

registruotiems vaistiniams preparatams, aprašas.

31.

Pakuotės

lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su

vaistiniu preparatu.

32.

Neteko galios nuo

2013-01-01.

33.

Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas

nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį

žalingą poveikį.

34.

Poregistracinis vaistinio preparato saugumo tyrimas (toliau – poregistracinis

saugumo tyrimas) – registruoto vaistinio preparato tyrimas, atliekamas

siekiant nustatyti, apibūdinti ar kiekybiškai įvertinti vaistinio preparato

saugumą, patvirtinti vaistinio preparato saugumo pobūdį arba įvertinti rizikos

valdymo priemonių veiksmingumą. Šiame įstatyme ši sąvoka apima tik

neintervencinius poregistracinius saugumo tyrimus.

35.

Radiofarmacinis vaistinis preparatas (toliau – radiofarmacinis

preparatas) – vaistinis preparatas, kurio sudėtyje, jį paruošus vartoti,

yra vienas ar daugiau radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų), skirtų sveikatos

priežiūrai.

36.

Radionuklidų generatorius – bet kokia sistema, kurioje yra įtvirtintas

pirminis radionuklidas, iš kurio išplovimo ar kitu būdu gaunamas antrinis

radionuklidas, naudojamas radiofarmaciniuose preparatuose.

37.

Radionuklidų

pirmtakas – bet koks radionuklidas, pagamintas kitai medžiagai prieš

vartojimą radioaktyviai pažymėti.

38.

Radionuklidų rinkinys – bet koks ruošinys, kuris (dažniausiai prieš jo

vartojimą) turi būti atskiestas ar sujungtas su radionuklidais galutiniame

radiofarmaciniame preparate.

39.

Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą

šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

arba Europos vaistų agentūra.

40.

Referencinė

valstybė

– EEE valstybė, parengianti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir

klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolą, kurio pagrindu kitos

savitarpio pripažinimo arba decentralizuotoje procedūroje dalyvaujančios EEE

valstybės priima sprendimą dėl to vaistinio preparato rinkodaros teisės

suteikimo.

41.

Referencinis

vaistinis preparatas

– vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos

vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms

skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas

nuostatas.

42.

Savitarpio pripažinimo procedūra – procedūra, kurios metu EEE valstybė arba

valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja paraišką (tapačias paraiškas) pripažinti

kitos EEE valstybės suteiktą vaistinio preparato rinkodaros teisę.

43.

(neteko galios). Nr. XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

44.

Sunkius

padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, dėl

kurios asmenį ištiko mirtis, kilo pavojus jo gyvybei, teko jį hospitalizuoti ar

pailginti jo stacionarinio gydymo trukmę, jam išsivystė ilgalaikis ar

reikšmingas neįgalumas, nedarbingumas arba apsigimimas. Kitos reakcijos

laikomos nesunkius padarinius sukėlusiomis nepageidaujamomis reakcijomis.

45.

Sunkus

nepageidaujamas reiškinys – vartojant bet kokią tiriamojo vaistinio

preparato dozę pasireiškiantis nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio ištinka

mirtis, kyla pavojus gyvybei, tenka hospitalizuoti arba pailginti gydymo

stacionare trukmę, atsiranda ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.

46.

Tyrėjas

– gydytojas ar kitas asmuo, kurio išsilavinimas ir pacientų priežiūros patirtis

atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos

apsaugos ministras) nustatytus klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimus.

Tyrėjas atsako už klinikinį tyrimą, atliekamą tyrimo vietoje. Jei tyrimą

tyrėjas atlieka vienas arba tyrimo atlikimo vietoje vadovauja jį atliekančių

asmenų grupei ir yra atsakingas už šios grupės veiklą, tyrėjas vadinamas

pagrindiniu tyrėju.

47.

Tiriamasis

vaistinis preparatas

– veikliosios medžiagos farmacinė forma arba placebas, kuris klinikinio tyrimo

metu yra tiriamas arba vartojamas kaip palyginamasis preparatas, įskaitant ir

preparatus, kurie įregistruoti, bet vartojami arba gaminami (farmacinė forma

arba pakuotė) kitaip nei registruoti, arba kuris tiriamas norint nustatyti

nepatvirtintą indikaciją ar gauti išsamesnių duomenų apie vaistinį preparatą,

dėl kurio jau suteikta rinkodaros teisė.

48.

Tiriamojo

vaistinio preparato gamyba – pramoninė tiriamojo vaistinio preparato

gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą.

49.

Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis

augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka

sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma

supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra.

50.

Vaistas

(vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir

teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi

savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl

farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar

skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba

diagnozuoti žmogaus ligas.

51.

Vaistinė

– juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų

įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių

paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės

kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.

52.

Vaistinė

medžiaga – bet kuri medžiaga, kurios kilmė gali būti: 1) žmogaus, pvz.:

žmogaus kraujas ir žmogaus kraujo produktai; 2) gyvūninė, pvz.:

mikroorganizmai, gyvūnai, organų dalys, gyvūnų išskyros, toksinai, ištraukos,

kraujo produktai; 3) augalinė, pvz.: mikroorganizmai, augalai, jų dalys, augalų

išskyros, ištraukos; 4) cheminė, pvz.: elementai, natūralios cheminės medžiagos

ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu.

53.

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir

farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.

54.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.

55.

Vaistinio

preparato gamyba

– pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį

gamybos procesą apimantį metodą.

56.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

išduotas dokumentas, kurio turėtojui leidžiama lygiagrečiai importuoti vaistinį

preparatą ir vykdyti jo rinkodarą.

57.

Vaistinio

preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto

vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam

vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos

Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo

platinimo tinklu.

571.

Vaistinio

preparato lygiagretus platinimas – į Bendrijos vaistinių preparatų registrą

įrašyto vaistinio preparato didmeninis platinimas, kai jis įvežamas į Lietuvos

Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo

platinimo tinklu.

58.

Vaistinio

preparato neparduodamas pavyzdys – nemokamas, neskirtas vartoti vaistinio

preparato pavyzdys, skirtas susipažinti su vaistiniu preparatu sveikatos

priežiūros specialistui, turinčiam teisę išrašyti vaistinius preparatus.

59.

Vaistinio

preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu,

kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu

kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklą arba pavadinimą.

60.

Vaistinio

preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas)

– Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos dokumentas,

patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato rinkodaros teisės

suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą

supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo

procedūrą ar specialią homeopatinių preparatų registravimo procedūrą.

61.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimas (toliau – rinkodaros

pažymėjimas) – Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, kuriuo

patvirtinamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėjimas Lietuvos

Respublikoje ir kuris išduodamas pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių

preparatų registravimo procedūras, išskyrus supaprastintą homeopatinių ir

tradicinių augalinių preparatų registravimo bei specialią homeopatinių

preparatų procedūrą.

62.

Vaistinio

preparato rinkodaros

pažymėjimo sąlygos

– vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo ir dokumentų, kuriais remiantis jis

išduotas, duomenų ir informacijos visuma.

63.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas (toliau – rinkodaros

pažymėjimo sąlygų keitimas) – keitimas, kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1234/2008 dėl

žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų

keitimo nagrinėjimo su

paskutiniais pakeitimais (toliau

– Reglamentas (EB) Nr. 1234/2008) 2 straipsnio 1 dalyje (toliau –

reglamentinis rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas, reglamentinis keitimas),

arba prie šio keitimo nepriskiriamas rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas,

nustatytas sveikatos apsaugos ministro.

64.

Vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų papildymas (toliau – rinkodaros

pažymėjimo sąlygų papildymas) – reglamentinis keitimas, kaip

nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2008 2 straipsnio 4 dalyje.

65.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė (toliau – rinkodaros teisė) –

asmens teisė organizuoti vaistinio preparato tiekimą rinkai, reklamą ir

rinkodaros valdymo priemones.

66.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas – juridinis asmuo, kuriam suteikta

vaistinio preparato rinkodaros teisė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

67.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovas – vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo paskirtas atstovas valstybėje narėje.

671.

Vaistinio preparato rizikos valdymo planas (toliau – rizikos valdymo

planas) – išsamus vaistinio preparato rizikos valdymo sistemos aprašas.

672.

Vaistinio preparato rizikos valdymo sistema (toliau – rizikos valdymo

sistema) – farmakologinio budrumo veiklos ir priemonių, skirtų vaistinio

preparato rizikai nustatyti, apibūdinti, sumažinti arba jai išvengti, taip pat

šios veiklos ir priemonių veiksmingumo vertinimo visuma.

68.

Vaistinio

preparato stiprumas – veikliųjų medžiagų kiekis dozuotėje, tūrio arba masės

vienete (atsižvelgiant į farmacinę formą).

69.

Vaistinių

prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras

ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši

sąvoka neapima vaistinių preparatų.

691.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkas – asmuo, užsiimantis vaistinių preparatų

prekybos tarpininkavimu.

692.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkavimas – su vaistinių preparatų pirkimu ar

pardavimu, išskyrus didmeninį jų platinimą, susijusi veikla, kuri neapima

fizinio vaistinių preparatų tvarkymo ir kurią sudaro nepriklausomos ir kito

asmens vardu vykdomos derybos.

70.

Vaistinių

preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams

bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija

apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama

skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:

1) vaistų

reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius

preparatus, pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti

vaistinius preparatus;

2) vaistinių

preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;

3) skatinimą

skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar

žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;

4) reklaminių

renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai,

turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;

5) mokslinių

konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos

specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus, finansavimą,

šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų apmokėjimą;

6) radijo,

televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie

vaistinius preparatus, rėmimą.

71.

Vaistų

reklamuotojas

– fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ir (ar) jo

atstovo įgaliotas vykdyti vaistinių preparatų reklamą.

711.

Validacija

– veiksmai, kuriais pagal geros gamybos praktikos principus įrodomas

procedūros, proceso, įrenginio, medžiagos, veiklos ar sistemos tinkamumas numatytiems

rezultatams gauti.

72.

Vardinis

vaistinis preparatas

– pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į

Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai

šiam gydytojui atsakant.

721.

Veiklioji

medžiaga – vaistinio preparato gamybai skirta medžiaga ar medžiagų

mišinys, kurie gaminant vaistinį preparatą tampa jo veikliąja sudedamąja

medžiaga, darančia farmakologinį, imuninį ar metabolinį poveikį, kuriuo

siekiama atkurti, koreguoti ar modifikuoti fiziologines funkcijas arba

diagnozuoti ligas.

73.

Veterinarijos felčeris

– fizinis asmuo, įgijęs veterinarijos felčerio arba Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka jam prilygintą profesinę kvalifikaciją.

74.

Veterinarijos gydytojas

– aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.

75.

Veterinarijos vaistinė – juridinis asmuo, turintis teisę įsigyti, laikyti,

parduoti (išduoti), gaminti veterinarinius vaistus ir kontroliuoti jų kokybę.

76.

Veterinarinė

farmacija – juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti veterinarinių

vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokybės kontrolę.

77.

Veterinarinės farmacijos įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi

veterinarine farmacija.

78.

Veterinarinės farmacijos

vadovas – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir juridinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos veiklos licenciją, paskirtas

vadovauti veterinarinei farmacijai.

79.

Veterinarinis vaistas –

medžiaga ar medžiagų derinys, pateikiamas kaip turintis gyvūnus gydančių

savybių ar apsaugantis juos nuo ligų arba skiriamas gyvūnams, norint nustatyti

diagnozę arba farmaciniu, imuniniu ar metaboliniu poveikiu atkurti, koreguoti

ar pakeisti fiziologines funkcijas.

80.

Veterinarinių vaistų registras – duomenų apie leidžiamus naudoti Lietuvos

Respublikoje veterinarinius vaistus kaupimo, saugojimo ir tvarkymo sistema.

81.

Vidinė

pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su

vaistiniu preparatu.

82.

Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

Nr. XI-1383, 2011-05-19,

Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

antrasIS skIRSNIS

VAISTININKŲ IR VAISTININKŲ PADĖJĖJŲ (FARMAKOTECHNIKŲ) KVALIFIKACIJOS

PRIPAŽINIMAS, LICENCIJAVIMAS, REGISTRAVIMAS, KOMPETENCIJA IR kvalifikacijos

priežiūra

3

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų)

kvalifikacijos pripažinimas

1.

Lietuvos Respublikoje galioja

Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos

studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir

kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos

Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos

specialistams reikalavimus.

2.

Užsienio

valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta

Vyriausybės įgaliota institucija.

4

straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas

1.

Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje

visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje,

universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko

praktikos licenciją.

2.

Vaistininko

praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.

3.

Vaistininko

praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos

apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo

taisyklėmis.

4.

Asmuo,

norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą

vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus,

nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti

licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi

pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5.

Sprendimas

dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti

pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo.

Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į

sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti,

sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir

galiojimo panaikinimą skelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto

svetainėje.

7.

Už licencijos

išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

8.

Vaistininko

licencija neišduodama, jeigu:

1) pateikti ne

visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose

nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens

veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui

uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

9.

Licencijos

galiojimas panaikinamas:

1) licencijos

turėtojo prašymu;

2) jeigu

licencijos turėtojas pažeidė jam nustatytus farmacinės veiklos

reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens sveikatos

sutrikdymą;

3) licencijai

gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;

4) licencijos

turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) licencijos

turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo

sprendimu;

6) licencijos

turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;

7) licencijos

turėtojui mirus.

10.

Panaikinus

licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir

darbdaviui ir nurodomos priežastys.

11.

Nauja

vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko praktikos

licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik praėjus 6

mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai

licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba apribojus asmens

veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja licencija gali

būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime nurodytam terminui arba

teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6 mėnesių terminas netaikomas,

jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos turėtojo prašymu.

12.

Licencijas

išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

5

straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas

1.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą

dienos.

2.

Į Vaistininko

padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko

padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos

ministro nustatytus dokumentus.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko

padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne

vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo

dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir

sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

4.

Pareiškėjas,

dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų

(farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų

nustatyta tvarka.

5.

Jei su

asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,

sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos,

už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų

nustatyta tvarka atsako darbdavys.

6.

Vaistininko

padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas

5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos

ministro įsakymu nustatyta tvarka.

7.

Pareiškėjas į

sąrašą neįrašomas, jeigu:

1) pateikti ne

visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;

2) dokumentuose

nurodyti klaidingi duomenys;

3) asmens

veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

4) asmeniui

uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu

teismo sprendimu.

8.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų

(farmakotechnikų) sąrašo:

1) paties

prašymu;

2) jeigu

vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

3) jeigu

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu

teismo sprendimu;

4) jeigu

paaiškėja, kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;

5) vaistininko

padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos

pareigos;

6) vaistininko

padėjėjui (farmakotechnikui) mirus;

7) jeigu

vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pažeidė jam nustatytus farmacinės

veiklos reikalavimus, nevykdė savo pareigų ir taip sukėlė sunkų kito asmens

sveikatos sutrikdymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

6

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos

kėlimas

1.

Vaistininkų

ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios

mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.

2.

Keliantys

kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.

7

straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir

pareigos

1.

Vaistininko

ir vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir

atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas

vaistininko ir vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas,

kiti teisės aktai, vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)

pareigybių aprašymai.

2.

Vaistininkas

turi teisę:

1) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;

2) parduoti

(išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;

3) gaminti

ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;

4) gauti

informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su

sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus

ir jų vartojamus vaistinius preparatus;

5) informuoti ir

konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti

sveiką gyvenseną;

6) atsisakyti

parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko

profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti

jo sveikatai;

7) dalyvauti

vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti

teisės aktai;

8) užsiimti kita

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo

įstatyme vaistininko profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui nustatyta

veikla.

3.

Vaistininkas

privalo:

1) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) vaistininko

praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie

profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas

vykdo farmacijos praktiką vaistinėje;

3) laikytis

vaistininko profesinės etikos principų;

4) prižiūrėti

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamas farmacines paslaugas,

atliekamą vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą) ir ekstemporalių vaistinių

preparatų gamybą, jeigu tai nustatyta vaistininko pareigybės aprašyme;

5) atlikti kitas

teisės aktų nustatytas pareigas.

4.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:

1) verstis

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) parduoti

vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas,

prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti)

vaistinius preparatus;

3) prižiūrint

vaistininkui gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus;

4) tvarkyti

vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas;

5) gauti

informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;

6) dalyvauti

vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu

tam neprieštarauja kiti teisės aktai.

5.

Vaistininko

padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:

1) sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;

2) laikytis

profesinės etikos principų;

3) vykdydamas

vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su

vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;

4) atlikti kitas

teisės aktų nustatytas pareigas.

6.

Vaistininkas

ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų

teisės aktų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

TREČIASIS

SKIRSNIS

VAISTINIŲ

PREPARATŲ TIEKIMAS RINKAI

8

straipsnis. Bendrosios nuostatos

1.

Vaistiniai

preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu,

gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių

preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše

(toliau – registruoti vaistiniai preparatai).

2.

Registravimo

reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų

rinkiniams, radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir

pramoniniu būdu pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.

3.

Sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos

rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai

preparatai:

1) būtinieji

vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE

valstybėje;

2) vardiniai

vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam

pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.

4.

Įvežti iš

kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš

trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali

tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo

licenciją.

5.

Sveikatos

apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai

neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar

nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba

jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.

6.

Nepažeidžiant

sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo

tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos

priežiūros specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų

vaistinių preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo

nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos

apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių

ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus

gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.

7.

Šiuo įstatymu

nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo,

reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:

1) tarpiniams

produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio

įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;

2)

užplombuotiems radionuklidams;

3) neskirstytam

į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus

pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.

8.

Registravimo

reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo

nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar

radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga,

turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją,

vartojimui toje įstaigoje.

81.

Lietuvos

Respublikos rinkai tiekiamų vaistinių preparatų pakuotės turi būti paženklintos

ir pakuotės lapeliai parengti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Registruotų vaistinių

preparatų, išskyrus radiofarmacinius preparatus, pakuotės turi būti su apsaugos

priemonėmis, kuriomis būtų galima patikrinti vaistinio preparato autentiškumą,

identifikuoti atskiras pakuotes ir nustatyti, ar nebuvo pažeista išorinė pakuotė,

šiais atvejais:

1) jeigu

vaistinis preparatas yra receptinis vaistinis preparatas, išskyrus įrašytus į

Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti

receptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems netaikomas reikalavimas,

kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis;

2) jeigu

vaistinis preparatas yra nereceptinis vaistinis preparatas, kuris įrašytas į

Europos Komisijos vaistinių preparatų ir jų grupių sąrašą, kuriame nurodyti

nereceptiniai vaistiniai preparatai ar grupės, kuriems taikomas reikalavimas,

kad pakuotės turi būti su apsaugos priemonėmis.

9.

Juridiniai

asmenys, turintys asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik

iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o

kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie

juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

10.

Juridiniai

asmenys, neturintys asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla,

vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.

11.

Vaistinių

preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo)

gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

12.

Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems

pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.

13.

Fizinis

asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką

ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

14.

Lietuvos

Respublikos muitinės įstaigos, vadovaudamosi Europos Sąjungos teisės aktais,

turi imtis priemonių, kad dėl muitinės prižiūrimų vaistinių preparatų, kurie

įvežti į Europos Sąjungą, bet neskirti jos rinkai, nebūtų forminami 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos

muitinės kodeksą (OL 2004 m., specialusis leidimas, 2 skyrius,

4 tomas, p. 307), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006) 4 straipsnio 15 dalies c

punkte ir (ar) 16 dalies b punkte nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai ir

(ar) muitinės procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie

vaistiniai preparatai yra falsifikuoti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos muitinei turi suteikti ekspertinę

pagalbą dėl įtariamų falsifikuotų vaistinių preparatų nustatymo.

15.

Sveikatos apsaugos ministerija arba

jos įgaliota institucija:

1) organizuoja ir koordinuoja

Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis

bei organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą

kokybiškų, saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies

vaistines;

2) griežtai

stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo

pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus,

užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais;

3) organizuoja

ir (ar) dalyvauja susitikimuose, pasitarimuose ar kituose renginiuose su

pacientų ir vartotojų organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis

institucijomis, kuriuose informuoja apie veiksmus ir priemones, kurių imamasi

siekiant užkirsti kelią vaistinių preparatų falsifikavimui.

16.

Sveikatos

apsaugos ministerija gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai

registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis užsienio kalba ir su pakuotės

lapeliais, parengtais užsienio kalba, jeigu vaistinio preparato gamintojas dėl

objektyvių priežasčių, susijusių su vaistinio preparato gamybos, tiekimo

sutrikimais arba padidėjusiu vaistinio preparato poreikiu, negali užtikrinti

tinkamo ir reikiamo dažnumo vaistinio preparato lietuviškomis pakuotėmis tiekimo,

atitinkančio pacientų poreikį, ir nėra galimybės šio vaistinio preparato

pakeisti kitais registruotais vaistiniais preparatais lietuviškomis pakuotėmis,

kurių yra pakankamai rinkoje. Leidimas išduodamas per 10 darbo dienų ir tik

įsitikinus, kad vaistinis preparatas atitinka vaistinio preparato registracijos

dokumentų duomenis ir informaciją, išskyrus pakuotės ženklinimą ir pakuotės

lapelį lietuvių kalba, ir nustačius būtinas visuomenės sveikatai apsaugoti

priemones, kad vaistinis preparatas būtų teisingai identifikuojamas ir tinkamai

skiriamas bei vartojamas. Leidimas galioja tol, kol tęsiasi priežastys, dėl

kurių jis buvo išduotas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo leidimo išdavimo

datos. Leidimo galiojimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas, bet ne

ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina šioje

dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, priežasčių objektyvumo

vertinimo kriterijus ir būtinų visuomenės sveikatai apsaugoti priemonių sąrašą

ir jų taikymo sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1735,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 16 dalimi)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

9

straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimas

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisę EEE valstybėje suteikia tos valstybės įgaliota

institucija, iš karto visose Europos Sąjungos valstybėse (toliau – Bendrijoje)

– Europos Komisija.

2.

Lietuvos

Respublikoje vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus

išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja, pažymėjimų sąlygų keitimus

nagrinėja ir tvirtina, pažymėjimų galiojimą sustabdo, pažymėjimų galiojimo

sustabdymą ar pažymėjimų galiojimą panaikina ir Lietuvos Respublikos vaistinių

preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tvarko

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Reglamentiniai rinkodaros pažymėjimo

sąlygų keitimai nagrinėjami ir tvirtinami Reglamento (EB) Nr. 1234/2008

nustatyta tvarka.

3.

Rinkodaros

teisė išduodant atskirą vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimą suteikiama

tam tikro stiprumo ir farmacinės formos vaistiniam preparatui. Rinkodaros teisė, pirmąjį kartą suteikta dėl vaistinio

preparato, ir rinkodaros teisė, suteikta dėl kitų šio vaistinio preparato

stiprumų, farmacinių formų, vartojimo būdų, pateikčių (pvz., dozuočių skaičius

pakuotėje ir pakuotės dizainas), rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimų

priskiriamos tai pačiai bendrajai rinkodaros teisei. Šio įstatymo 11

straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti duomenų ir rinkos išskirtinumo periodai skaičiuojami

nuo pirmosios rinkodaros teisės suteikimo dienos (toliau – pradinė rinkodaros

teisė).

4.

Vaistinių

preparatų rinkodaros teisė gali būti suteikiama asmenims, kurie įsteigti EEE

valstybėje ir atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės įgijimas neatleidžia vaistinio preparato gamintojo

ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo nuo teisės aktuose nustatytos

atsakomybės.

6.

Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti

laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato

reikalavimai.

7.

Rinkodaros

teisė perleidžiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

8.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, suteikdama vaistinių preparatų rinkodaros teisę, juos

klasifikuoja į receptinius ir nereceptinius, vadovaudamasi šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytais kriterijais. Klasifikavimo grupė gali būti keičiama

perregistruojant vaistinį preparatą arba keičiant klasifikaciją vadovaujantis

šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir Europos Komisijos žmonėms skirtų

vaistinių preparatų klasifikavimo keitimo rekomendacijomis.

9.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvirtina ir skelbia receptinių

vaistinių preparatų sąrašą, taip pat kiekvienais metais jį tikslina ir apie šio

sąrašo pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19,

Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

10

straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai

1.

Vaistiniai

preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.

2.

Receptiniams

vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių

kriterijų:

1) vartojami be

gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar

netiesioginį pavojų sveikatai;

2) dažnai ir

labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar

netiesioginį pavojų sveikatai;

3) jų sudėtyje

yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas

reikia tirti toliau;

4) paprastai

skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;

5) dėl

farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini

gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;

6) skirti gydyti

ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje

atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali

būti stebimas kitomis sąlygomis);

7) skirti

ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkius padarinius sukėlusią

nepageidaujamą reakciją, dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti

gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti

specialiai gydytojo prižiūrimas.

3.

Receptinių

vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų blankuose išrašomų

preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai, atitinkantys nors

vieną iš šių kriterijų:

1) jų sudėtyje

yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų

sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti

medicinos tikslams);

2) netinkamai

vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę

arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;

3) jų sudėtyje

yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo dėlei galima

priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.

4.

Vaistiniai

preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies kriterijų,

priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

11

straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas

1.

Asmuo, kuris

nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto

keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri

pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.

2.

Asmuo, kuris

nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE

valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę

pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą

vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais

papildymais.

3.

Asmuo, kuris

nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai

kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi

pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio

preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.

4.

Kartu su

paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir

informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar

mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir

klinikinių tyrimų rezultatai.

5.

Nepažeidžiant

pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir

klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas

registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam

yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba

Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis

laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų

išimtinumo laikotarpis.

6.

Generinį

vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5

dalį, galima tiekti

rinkai

praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės

rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po

duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio

preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne

ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų

rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines

indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos

teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.

8.

Taikant šio

straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai,

eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia

veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir

(ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos

informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar

darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto

atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio

įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis vaistinis

preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių gairių

nustatytus kriterijus.

9.

Šio

straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių

registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki

numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių

apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti

įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio

preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų

arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į

tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis

preparatas.

10.

Jei

vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba

biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio

įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga (medžiagos),

terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo būdas

(palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti atitinkamų

ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.

11.

Jei

biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą,

neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų

skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų

duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir

klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų,

kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje,

rezultatų pateikti nereikia.

12.

Papildomas

nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto

medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos

atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.

13.

Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką

registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10

ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr.

726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir

su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar

papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos

patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės

nuosavybės apsaugą.

14.

Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir

komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų

galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato

veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra

pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro

nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių

tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir

priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų

rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.

15.

Jei teikiamo

registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau

įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais

nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų

rezultatai. Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą

pateikti nereikia.

16.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto

preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir

klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią

pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą,

registravimo paraiškoms nagrinėti.

17.

Asmuo

privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato

klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros

duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima

priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros

pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.

18.

Už pateiktos

informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros

teisės turėtojas.

12 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę nagrinėjimas ir rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

išdavimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros

teisę:

1) įvertina su

paraiška pateiktus dokumentus ir informaciją, padaro išvadą, ar jie atitinka

nustatytus reikalavimus rinkodaros teisei suteikti;

2) gali pateikti

vaistinį preparatą, jo pradines medžiagas, prireikus tarpinius produktus ar

kitas sudedamąsias medžiagas tirti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų

kontrolės laboratorijai, siekdama įsitikinti, kad gamintojo taikomi kontrolės

metodai ir su paraiška pateikti jų aprašymai yra tinkami;

3) gali

pareikalauti pareiškėją papildyti su paraiška pateiktus dokumentus ir

informaciją;

4) įsitikina,

kad gamintojas ir (ar) importuotojas turi sąlygas gaminti ir (ar) kontroliuoti

vaistinį preparatą pagal metodus, aprašytus kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę pateiktuose dokumentuose; pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali leisti, kad tam tikros stadijos gamyba

ir (ar) kontrolė būtų atliekama trečiųjų asmenų, kurie atitinka šiuos

reikalavimus.

2.

Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimas išduodamas arba

motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo

paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,

per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus

žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

3.

Priėmusi

sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba:

1) išduoda

pareiškėjui rinkodaros ar registracijos pažymėjimą ir informuoja jį apie

patvirtintą vaistinio preparato charakteristikų santrauką;

2) įrašo

vaistinį preparatą į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą;

3) priskiria

preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams preparatams vadovaudamasi šio

įstatymo nustatytais vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijais;

4) viešai visuomenės informavimo priemonėse praneša apie vaistinio

preparato įregistravimą ir paskelbia jo charakteristikų santrauką, ženklinimą

ir pakuotės lapelį, papildomas rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas

(toliau – registracijos sąlygos), jeigu tokios nustatytos vadovaujantis šio

straipsnio 8 dalimi ir šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi, ir šių sąlygų

įvykdymo terminus;

5) parengia

vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų,

rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio budrumo sistemos vertinimo protokolą,

kuriame pateikia minėtų dokumentų, rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio

budrumo sistemos vertinimą. Vertinimo protokolas atnaujinamas gavus naujos

informacijos apie preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą;

6) nedelsdama

suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu ir jame

pateikto vertinimo motyvais, išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio

informaciją. Viešinamame vertinimo protokole turi būti pagrįstas sprendimas

suteikti rinkodaros teisę, atskirai aptarta kiekviena indikacija ir protokolo

pabaigoje pateikta santrauka, kurioje turi būti nurodytos vaistinio preparato

vartojimo sąlygos. Santraukos tekstas turi būti suprantamas vartotojui.

4.

Už paraiškos

suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, kartu pateiktų dokumentų ir

informacijos ekspertizę, taip pat už rinkodaros pažymėjimo išdavimą mokama

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

5.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato

rinkodaros teisę, taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą

procedūrą (nacionalinę procedūrą), nustato, kad paraiška gauti to paties

vaistinio preparato rinkodaros teisę nagrinėjama kitoje EEE valstybėje,

paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti decentralizuotai

procedūrai.

6.

Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti

vaistinio preparato rinkodaros teisę, taikydama nacionalinę procedūrą nustato,

kad to paties vaistinio preparato rinkodaros teisė yra suteikta kitoje EEE

valstybėje, paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti pagal

savitarpio pripažinimo procedūrą.

7.

Informacija apie pateiktas paraiškas gauti vaistinio

preparato rinkodaros teisę arba pakeisti vaistinio preparato rinkodaros

pažymėjimo sąlygas tol, kol nepriimtas sprendimas, yra konfidenciali ir

neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba Europos

Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją atskleisti.

8.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, priimdama sprendimą suteikti vaistinio preparato

rinkodaros teisę, turi teisę nustatyti registracijos sąlygas (nurodydama, jeigu

reikia, jų vykdymo terminus):

1) imtis

priemonių saugiam vaistinio preparato vartojimui užtikrinti, kurios turi būti

įtrauktos į rizikos valdymo sistemą;

2) atlikti

poregistracinius saugumo tyrimus;

3) atsižvelgdama

į vaistinio preparato keliamą riziką, taikyti papildomus įtariamų

nepageidaujamų reakcijų registracijos ar pranešimo apie jas reikalavimus,

susijusius su trumpesniais jų pateikimo terminais ir papildomos informacijos

pateikimu;

4) taikyti kitas

sąlygas ar apribojimus, susijusius su saugiu ir veiksmingu vaistinio preparato

vartojimu;

5) imtis priemonių,

kad būtų taikoma šio įstatymo reikalavimus atitinkanti farmakologinio budrumo

sistema, atsižvelgiant į konkretų vaistinį preparatą;

6) atlikti

poregistracinius veiksmingumo tyrimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 8 dalimi)

13

straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos

paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių

pagrindų:

1) nepalankus

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;

2) pareiškėjas

nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;

3) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

4) su paraiška

pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytų reikalavimų;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

14 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

galiojimas, rinkodaros teisės atnaujinimas ir įpareigojimai atlikti

poregistracinius tyrimus

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisė suteikiama 5 metų laikotarpiui.

2.

Paraišką

atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti

likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.

3.

Kartu su

paraiška atnaujinti rinkodaros teisę jos turėtojas sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka turi pateikti konsoliduotą bylą, apimančią vaistinio preparato

kokybę, saugumą ir veiksmingumą.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba atnaujina vaistinio preparato rinkodaros teisę, jeigu

jo naudos ir rizikos santykis vėl įvertinamas teigiamai.

5.

Šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinta vaistinio preparato rinkodaros

teisė galioja neribotą laiką, išskyrus atvejį, kai dėl pagrįstų priežasčių,

susijusių su farmakologiniu budrumu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

nusprendžia, kad po kito 5 metų laikotarpio ją būtina dar kartą atnaujinti.

6.

Jei suteikus

rinkodaros teisę vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei

rinkoje 3 metus iš eilės nėra vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas

rinkai, tai rinkodaros pažymėjimo galiojimas panaikinamas.

7.

Išimtiniais

atvejais visuomenės sveikatos interesais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

gali nepanaikinti vaistinio preparato, kuris pagal šio straipsnio 6 dalį

netiektas rinkai, rinkodaros pažymėjimo galiojimo.

8.

Už paraiškos

ekspertizę atnaujinant vaistinio preparato rinkodaros teisę, vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimą remiantis vaistinio

preparato periodiškai atnaujinamu saugumo protokolu bei kitais dokumentais

ir informacija (išskyrus atvejus, kai protokolai pateikiami nedelsiant,

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu) vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojas moka nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi teisę įpareigoti vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtoją atlikti:

1) registruoto

vaistinio preparato poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu yra duomenų apie

įregistruoto vaistinio preparato keliamą riziką;

2) registruoto

vaistinio preparato poregistracinį veiksmingumo tyrimą, kai pagal turimas

žinias apie ligą arba taikomus klinikinio gydymo metodus nusprendžiama, kad

ankstesni veiksmingumo vertinimai turi būti iš esmės persvarstyti.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie savo sprendimą įpareigoti vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtoją atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo

tyrimą praneša jam raštu, nurodydama tyrimo motyvus, tikslus ir atlikimo

terminus.

11.

Jei

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas nori pateikti savo rašytines

pastabas dėl įpareigojimo atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo

tyrimą, apie tai jis turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą per 30

dienų nuo rašytinio pranešimo apie nustatytą įpareigojimą gavimo. Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba, gavusi tokią informaciją, turi nustatyti laikotarpį, bet ne

ilgesnį kaip 30 dienų, per kurį rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti

rašytines pastabas.

12.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo pateiktas rašytines pastabas, panaikina arba patvirtina įpareigojimą

atlikti poregistracinį saugumo ar veiksmingumo tyrimą. Jeigu įpareigojimas

patvirtinamas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti

pakeistos įtraukiant į jas šį įpareigojimą kaip registracijos sąlygą, o rizikos

valdymo sistema atitinkamai atnaujinta

13.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gauna duomenų apie kelių įregistruotų

vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga, keliamą

riziką, ji turi pateikti šią informaciją Europos vaistų agentūros

Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetui (toliau – FBRV komitetas)

ir, atsižvelgusi į jo išvadas, rekomenduoti atitinkamiems rinkodaros teisės

turėtojams atlikti bendrą poregistracinį saugumo tyrimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2376, 2012-11-06,

Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)(papildyta 9-13 dalimis)

15 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo pareigos ir atsakomybė

1.

Suteikus

vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir

technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato

gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas

visuotinai pripažintais moksliniais metodais.

2.

Vaistinio

preparato gamybos ir tyrimo metodų keitimus turi patvirtinti Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

21.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi į rizikos valdymo sistemą

įtraukti visas registracijos sąlygas, nustatytas pagal šio įstatymo 12

straipsnio 8 dalį ar 14 straipsnio 9 dalį.

3.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad informacija,

teikiama vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, atitiktų

patvirtintąją suteikus rinkodaros teisę ir vėliau.

4.

Jeigu

vaistinio preparato gamintojas nėra rinkodaros teisės turėtojas, Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu jis turi pateikti įrodymus apie vaistinio

preparato ir (ar) jo sudedamųjų dalių, taip pat gamybos tarpinių etapų

kontrolę, atliktą pagal informaciją, pateiktą kartu su paraiška gauti

rinkodaros teisę.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi nedelsdamas pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai visą naują informaciją, dėl kurios gali tekti

papildyti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo sąlygas, ženklinimą, pakuotės lapelį arba kitus su paraiška gauti

rinkodaros teisę pateiktus dokumentus ir informaciją, taip pat informaciją apie

apribojimus ar draudimus, susijusius su vaistiniu preparatu, kuriuos nustatė

bet kurios kitos valstybės įgaliota institucija, ir pateikti visą naują

informaciją, galinčią turėti įtakos vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio

vertinimui. Informacija turi apimti teigiamus ir neigiamus klinikinių ir kitų

tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų grupėmis,

įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

sąlygose, rezultatus ir duomenis apie vaistinio preparato vartojimą, kuris

nenumatytas rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygose.

51.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad

informacija apie vaistinį preparatą atitiktų šiuolaikines mokslo žinias,

įskaitant vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų

dokumentų, rizikos valdymo sistemos ir farmakologinio budrumo sistemos

vertinimo protokolo išvadas ir vaistinio preparato vartojimo rekomendacijas,

viešai paskelbtas Europos vaistų interneto svetainėje, įkurtoje pagal

Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26 straipsnį.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba bet kada gali raštu pareikalauti vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo pateikti įrodymus, kad vaistinio preparato naudos ir

rizikos santykis išlieka palankus, jeigu turi duomenų, kad jis gali būti

pasikeitęs. Gavęs tokį prašymą, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas

turi ne vėliau kaip per Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodytą, bet ne

trumpesnį negu 10 darbo dienų terminą pateikti išsamią informaciją apie

vaistinį preparatą.

61.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi duomenų apie vaistinio preparato

keliamą riziką pacientų sveikatai, sveikatos apsaugos ministro nustatytais

atvejais turi teisę pareikalauti vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo

pateikti pagrindinės farmakologinio budrumo sistemos bylos kopiją. Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas ją turi pateikti ne vėliau kaip per 7

dienas nuo prašymo gavimo. Jeigu kyla grėsmė visuomenės sveikatai, pagrindinės

farmakologinio budrumo sistemos bylos kopija turi būti pateikta nedelsiant, bet

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

7.

Suteikus

vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas per šešis mėnesius privalo

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio preparato pirmojo patiekimo

Lietuvos Respublikos rinkai datą ir, bendradarbiaudamas su platintojais,

užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį.

8.

Likus ne

mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio

preparato tiekimo Lietuvos Respublikos

rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Redakcija nuo 2013-12-01:

8.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai apie laikiną arba visišką vaistinio preparato tiekimo

Lietuvos Respublikos rinkai nutraukimą, nurodydamas nutraukimo priežastis,

įskaitant ir šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ir 67 straipsnio 1 dalyje

nurodytus pagrindus. Pranešimas turi būti pateikiamas likus ne mažiau kaip

dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba visiško vaistinio preparato tiekimo

nutraukimo, išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl objektyvių

priežasčių, susijusių su nenumatytais gamybos sutrikimais, veikliųjų medžiagų

trūkumu, vaistinio preparato saugumu ar kokybe. Tokiu atveju vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti pranešimą Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai nedelsdamas po to, kai tampa žinoma numatomo

vaistinio preparato tiekimo nutraukimo data.

9.

Rinkodaros

teisės turėtojas, prieš tiekdamas rinkai imunologinių ir (ar) kraujo preparatų

serijas, kiekvienos serijos bandinius turi pateikti ištirti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai, išskyrus atvejus, kai serijos kontrolė atlikta kitos EEE

valstybės oficialioje vaistų kontrolės laboratorijoje ar įgaliotoje tokius

tyrimus atlikti laboratorijoje, kuri patvirtina, kad serija atitinka kokybės

kontrolės dokumentus, pateiktus kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę. Šiuo

atveju Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikiama EEE oficialios

kontrolės institucijos serijos išleidimo pažymėjimo kopija.

10.

Rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai

atlikta kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų validacija, gamybos

serijos vienodos ir, kiek tai leidžia šiuolaikinių technologijų galimybės, kad

kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių užkratų. Jis turi pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie metodus, naudojamus patogeniniams

virusams, kurie gali būti perduoti su kraujo preparatais, sunaikinti, ir jos

prašymu pateikti nesupakuoto produkto ir (ar) vaistinio preparato bandinius.

11.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu, ypač jei tai būtina dėl priežasčių,

susijusių su farmakologiniu budrumu, rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti

jai visus duomenis apie tai, kiek vaistinio preparato realizuota, ir turimus

duomenis apie tai, kiek jo buvo išrašyta.

12.

Jei pagal

šio įstatymo 66 straipsnį sustabdomas vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo

galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas turi apie tai pranešti didmeninio

platinimo įmonėms, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms

šio preparato.

13.

Jei pagal šio įstatymo 66 straipsnį panaikinamas vaistinio

preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas,

bendradarbiaudamas su didmeninio platinimo įmonėmis, nedelsdamas turi atšaukti

vaistinį preparatą iš rinkos.

14.

Už vaistinio

preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas

neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo

atsakomybės.

Papildoma nauja 14 dalimi, buvusi 14

dalis laikoma 15 dalimi nuo 2013-12-01:

14.

Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai ir kitų EEE valstybių, kuriose registruotas vaistinis

preparatas, įgaliotoms institucijoms apie veiksmus, kurių jis ėmėsi, kad būtų

laikinai ar visiškai nutrauktas vaistinio preparato tiekimas ar inicijuotas

vaistinio preparato atšaukimas iš rinkos, kad būtų panaikintas rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo galiojimas, kad nebūtų atnaujinta rinkodaros teisė,

nurodydamas šių veiksmų priežastis. Jeigu šie veiksmai atliekami vadovaujantis

šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ar 67 straipsnio 1 dalyje

nurodytais pagrindais, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas apie tai

turi informuoti ir Europos vaistų agentūrą. Vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojas turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitų

EEE valstybių, kuriose registruotas vaistinis preparatas, įgaliotoms

institucijoms

apie minėtus veiksmus ir tais atvejais, kai jie atliekami

trečiojoje šalyje vadovaujantis šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ar

67 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Pranešimai turi būti

pateikiami nedelsiant, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui priėmus

sprendimą atlikti minėtus veiksmus.

15.

Už vaistinio

preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas

neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo atsakomybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

Nr. XII-590,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

16 straipsnis. Homeopatinių ir tradicinių augalinių

preparatų tiekimo rinkai

ypatumai

1.

Homeopatiniai

preparatai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus,

registruojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą supaprastintą

homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūrą. Šiems preparatams

netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos homeopatijos

tradicijas ir sveikatos priežiūros poreikius, homeopatiniams preparatams,

išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali patvirtinti specialią

registravimo procedūrą, nustatydamas specifinius ikiklinikinių ir klinikinių

tyrimų reikalavimus. Jei tokia procedūra patvirtinama, apie tai informuojama

Europos Komisija.

3.

Homeopatiniai

vaistiniai preparatai, nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, registruojami

šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.

4.

Tradiciniams

augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus

kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo

procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal šio įstatymo 11

straipsnį kriterijus.

5.

Jei tradicinis augalinis preparatas atitinka sveikatos apsaugos

ministro nustatytus homeopatinių preparatų, kurie gali būti registruojami pagal

supaprastintą homeopatinių preparatų registravimo procedūrą, kriterijus, jis

registruojamas taikant šią procedūrą.

6.

Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai priėmus sprendimą registruoti šiame straipsnyje

nurodytus preparatus, jie įrašomi į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų

registrą ir išduodamas registracijos pažymėjimas.

21 straipsnis. Informacijos ir duomenų pakeitimai

licencijos turėtojo pateiktuose dokumentuose licencijai gauti

1.

Jei

licencijos turėtojas nori pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dokumentuose,

pateiktuose jo licencijai gauti (toliau – licencijos informacija ir duomenys),

jis turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos

ministro nustatytos formos paraišką ir dokumentus, patvirtinančius keičiamus

licencijos informaciją ir duomenis.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką, turi teisę nuvykti į deklaruojamą

vietą ir patikrinti, ar juridinis asmuo pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą

naujomis sąlygomis.

3.

Sprendimas

dėl keičiamų licencijos informacijos ir duomenų priimamas ne vėliau kaip per 30

dienų nuo paraiškos ir dokumentų pateikimo, išskyrus atvejus, numatytus šio

įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu

susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas turi pateikti informaciją ne

vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią

informaciją, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį.

22 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją, įrašyti

pasikeitusius licencijos duomenis ir informaciją

Licencija

neišduodama ar atsisakoma įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir

informaciją, jeigu:

1) pateikti

paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų

reikalavimų;

2) pareiškėjas

per nustatytą terminą nepateikė prašytos papildomos informacijos;

3) pareiškėjas

ar jo vykdoma farmacinė veikla neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytų reikalavimų;

4) pareiškėjui

iškelta bankroto byla;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

6) juridiniam

asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo

panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai (ši nuostata netaikoma, kai licencijos

turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą).

23 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas,

licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas ar licencijos galiojimo

panaikinimas

1.

Licencijos

galiojimas sustabdomas, jeigu:

1) vykdoma

veikla neatitinka licencijos informacijos ir duomenų, nesilaikoma

licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) licencijos

turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia prašymą sustabdyti

licencijos galiojimą.

2.

Licencijos

galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai:

1) Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi licencijos turėtojo raštišką pranešimą apie

pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad pareiškėjas

iš tikrųjų pašalino nurodytus pažeidimus;

2) licencijos

galiojimas buvo sustabdytas licencijos turėtojo prašymu ir kai Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gauna licencijos turėtojo prašymą panaikinti

licencijos galiojimo sustabdymą.

3.

Licencijos

galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) licencijos

turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

2) licencijos

turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą

nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;

3) Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba nustato, kad sustabdžius licencijos galiojimą juridinis asmuo

ar jo filialas toliau verčiasi licencijuojama farmacine veikla;

4) juridinis

asmuo pasibaigė;

5) pateikti

klaidinantys duomenys licencijai gauti;

6) licencijos

turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos

galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė pažeidimą, dėl kurio būtų stabdomas jo

licencijos galiojimas.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina licencijos galiojimą visai

veiklai ar daliai veiklos, jei licencijos turėtojas pažeidžia šio įstatymo,

Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus.

5.

Jeigu dėl šio

įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti įdarbinto kvalifikuoto

asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis atitinka šio įstatymo 28 straipsnio

reikalavimus (toliau – kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)

importą), ar farmacinės veiklos vadovo padarytų farmacinės veiklos pažeidimų

iškeliama baudžiamoji ar administracinė byla arba pradedamas tyrimas dėl darbo

tvarkos pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sustabdo jo įgaliojimus

bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

ŠEŠTASIS skIRSNIS

GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ

24

straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai

1.

Juridinis asmuo gali verstis

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų

šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.

2.

Juridinis

asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir

daline gamyba ir (ar) vykdyti operacijas, susijusias su fasavimu, pakavimu,

ženklinimu, pateiktimi, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis taip

pat turi turėti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius preparatus

gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos licencija

suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus vaistinius

preparatus.

3.

Gamybos licencijos nereikalaujama:

1)

ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;

2) pramoniniu

būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių

preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, pateikčiai keisti, jeigu šią

veiklą atlieka vaistinės ar filialai ir šie vaistiniai preparatai skirti tik

tos vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams asmenims;

3)

radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų

radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš

vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;

4) tiriamiesiems

vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka

klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti

asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;

5) vardinių

vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.

4.

Vaistiniai,

tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų

šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir

tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų, Europos

Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos institucijų

nurodymų (toliau – gera gamybos praktika).

5.

Iš trečiųjų

šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti

pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos

praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.

6.

Vaistinių

preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias

medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnyje nustatytus

reikalavimus.

7.

Gamybos

licencijos turėtojas, perpakuojantis vaistinius preparatus, nurodytus šio

įstatymo 8 straipsnio 81 dalyje, gali visiškai ar iš dalies

pašalinti arba uždengti pakuočių apsaugos priemones, jeigu jas pakeičia kitomis

sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus atitinkančiomis

ekvivalentiškomis apsaugos priemonėmis.

8.

Gamybos

licencijos turėtojai, įskaitant šio straipsnio 7 dalyje nurodytuosius, laikomi

vaistinio preparato gamintojais ir atsako už žalą, atsiradusią dėl netinkamos

kokybės vaistinių preparatų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9.

Šio skirsnio

nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.

10.

Kraujo

preparatai gali būti gaminami tik iš žmogaus kraujo ir plazmos, kurie

surinkti ir ištirti pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

25 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,

norinčiam gauti gamybos licenciją

Juridinis asmuo,

norintis gauti gamybos licenciją, privalo:

1) nurodyti

paraiškoje numatomus gaminti ar importuoti vaistinius preparatus ir jų

farmacines formas, tiriamųjų vaistinių preparatų grupes ir farmacines formas,

taip pat vietą, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma jų kontrolė;

2) nurodytų

vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai arba importui turėti

pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie

atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos

apsaugos ministro nustatytus preparatų gamybos, kontrolės ir jų laikymo

reikalavimus, užtikrintų vaistinių preparatų gamybos ir tyrimų metodų, aprašytų

dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato rinkodaros teisei įgyti, taikymą;

3) sudaryti

darbo sutartį bent su vienu asmeniu kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir

(ar) importą, pareigoms vykdyti;

4) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo

taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

26

straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai

1.

Gamybos

licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje

pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis

formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas

gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo (asmenys).

2.

Gamybos licencija

išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 90

dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.

3.

Jei šios

licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į

dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas

juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos

pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

27

straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

Gamybos

licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti

pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai

farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

2) vykdyti

veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais

preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos

valstybės teisės aktus;

3) iš anksto

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar

duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose;

4) nedelsdamas

pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei paskiriamas arba

įdarbinamas kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą;

jeigu licencijoje nurodytas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)

importą, dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo

pareigų, jo funkcijas pavesti tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam

kvalifikuotam asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba

įdarbinti kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą. Jeigu

kitas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, paskiriamas

arba įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui, licencijos

informacijos ir duomenų keisti nereikia;

5) leisti

tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus

pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio

perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku –

įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų

pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos

vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės

aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų patvirtintas kopijas,

išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms

atlikti;

6) suteikti

kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus

vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir

nepertraukiamą atlikimą;

7) laikytis

geros gamybos praktikos;

8) kaip pradines

medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo

24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;

9) gaminamų vaistinių preparatų gamybai naudoti tik tas

pagalbines medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo 241 straipsnio 7

dalies nuostatas;

10) nedelsdamas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės

tarnybai ir rinkodaros teisės turėtojui, jeigu sužino, kad vaistiniai

preparatai, kuriuos gaminti jam suteikia teisę įgyta gamybos licencija, yra

falsifikuojami, arba įtaria, kad jie gali būti falsifikuojami, nepriklausomai

nuo to, ar tie vaistiniai preparatai yra platinami per teisėtą platinimo

tinklą, ar neteisėtomis priemonėmis, įskaitant jų pardavimą gyventojams naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis

(toliau – nuotolinis būdas);

11) prieš įsigydamas veikliųjų medžiagų, patikrinti, ar jų

gamintojas, importuotojas ir (ar) platintojas yra įregistravęs savo veiklą EEE

valstybės, kurioje jis įsisteigęs, įgaliotoje institucijoje;

12) patikrinti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų

autentiškumą ir kokybę;

13) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti

laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;

14) turėti

vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės

tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš

rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;

15) vykdyti

kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Vykdydamas

šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos

turėtojas pats ar kitas jo vardu veikiantis asmuo

turi atlikti auditus veikliųjų medžiagų gamintojo gamybos ir platintojo

platinimo vietose, kad būtų nustatyta, ar yra laikomasi veikliųjų

medžiagų geros gamybos ar geros platinimo praktikos.

Gamybos licencijos turėtojas atsako už audito atlikimą ir jo rezultatus ir tais

atvejais, kai auditą atlieka kitas jo vardu veikiantis asmuo pagal sutartį.

3.

Vykdydamas

šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pareigą, gamybos licencijos

turėtojas turi nustatyti, kokia gera atitinkamų

produktų gamybos praktika yra tinkama jam reikalingoms pagalbinėms medžiagoms

gaminti. Toks nustatymas atliekamas remiantis gamybos licencijos turėtojo

patvirtintomis rizikos vertinimo procedūromis, kurios turi būti parengtos

atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl rizikos vertinimo.

Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į kitų atitinkamų produktų kokybės

sistemų reikalavimus, pagalbinių medžiagų kilmę ir paskirtį, buvusius kokybės

defektus. Gamybos licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinių preparatų

gamybai naudojamos pagalbinės medžiagos būtų pagamintos pagal nustatytą gerą

atitinkamų produktų gamybos praktiką, ir dokumentais pagrįsti visas priemones,

kurių jis ėmėsi įgyvendindamas šios dalies nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

28 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už

gamybą ir (ar) importą, kvalifikacijos reikalavimai

Kvalifikacijos

ir patirties reikalavimus kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir

(ar) importą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

29 straipsnis. Pagrindinės kvalifikuoto asmens,

atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigos

1.

Kvalifikuotas

asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, privalo vykdyti šiame įstatyme,

kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose

nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:

1) kiekviena

vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal šio įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus ir atitiktų dokumentus, pateiktus rinkodaros

teisei įgyti;

2) Lietuvoje ar kitoje EEE

valstybėje būtų atlikta vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies,

nepaisant to, kur jis buvo pagamintas (trečiojoje ar EEE valstybėje),

kiekvienos serijos visa kokybinė, visų veikliųjų medžiagų kiekybinė analizė ir

visi kiti tyrimai ar patikrinimai, būtini vaistinio preparato kokybei

užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus rinkodaros teisei įgyti;

3) kiekviena

tiriamojo vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal gerą

gamybos praktiką, preparato specifikacijos bylą ir užsakovo dokumentus, pateiktus

prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;

4) kiekviena

tiriamojo vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies, serija būtų

pagaminta ir patikrinta pagal geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius

bent Europos Sąjungos nustatytuosius, preparato specifikacijos bylą ir kad

kiekviena preparato serija būtų patikrinta pagal dokumentus, pateiktus prašant

leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;

5) jei

tiriamasis vaistinis preparatas yra palyginamasis preparatas iš trečiosios

šalies, kuriam suteikta rinkodaros teisė, tačiau nėra galimybės gauti

dokumentų, patvirtinančių, kad kiekviena šio preparato serija pagaminta pagal

geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius bent Europos Sąjungos

nustatytuosius, būtų atliktos analizės, visi kiti tyrimai ir patikrinimai,

būtini šio preparato serijos kokybei užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus

prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;

6) vaistinių

preparatų, kurie atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 81 dalies

nuostatas ir yra skirti Europos Sąjungos rinkai, pakuotės būtų su apsaugos

priemonėmis.

2.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje numatyti serijų tyrimai jau yra atlikti kitoje EEE

valstybėje, jų tirti pakartotinai nebūtina, jeigu šios serijos yra tiekiamos

rinkai kartu su kokybės kontrolės dokumentais, pasirašytais tos valstybės

kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą.

3.

Jei

vaistiniai preparatai importuojami iš šalies, su kuria Europos Bendrija yra

pasirašiusi abipusio pripažinimo sutartį, užtikrinančią, kad gamintojas taiko

geros gamybos praktikos standartus, lygiaverčius Bendrijos nustatytiesiems, ir

kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti tyrimai yra atlikti

eksportuojančioje šalyje, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)

importą, gali šių tyrimų neatlikti.

4.

Visais

atvejais kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, vaistinių,

tiriamųjų vaistinių preparatų serijų registravimo žurnale ar tam skirtame

atitinkamame dokumente turi parašu patvirtinti, kad kiekviena pagaminta serija

atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šis

žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti nuolat pildomas atsižvelgiant

į gamybą ir (ar) importą iš trečiųjų šalių ir pateikiamas Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos reikalavimu. Užpildytas vaistinių preparatų serijų

registravimo žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti saugomas 5 metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

31 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,

norinčiam gauti didmeninio  platinimo licenciją

Juridinis asmuo,

norintis gauti didmeninio platinimo licenciją, privalo:

1) nurodyti

paraiškoje numatomas vykdyti didmeninio vaistinių preparatų platinimo

operacijas, numatomas platinti vaistinių preparatų grupes ir patalpas, kuriose

bus vykdoma didmeninio platinimo veikla;

2) atsižvelgiant

į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas, turėti pakankamai tinkamų patalpų ir įrengimų, kad

būtų užtikrintas vaistinių preparatų laikymas (saugojimas) gamintojo

nustatytomis sąlygomis ir tinkamas platinimas;

3) sudaryti

darbo sutartį bent su vienu asmeniu, kurio kvalifikacija atitiktų šio įstatymo

34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, farmacinės veiklos vadovo pareigoms

vykdyti;

4) atitikti

kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;

5) įsipareigoti

vykdyti visas šio įstatymo 33 straipsniu nustatytas pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

32

straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas

1.

Didmeninio

platinimo licencija išduodama tik juridinio asmens paraiškoje nurodytoms

didmeninio platinimo operacijoms su nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis

vykdyti toje pačioje paraiškoje nurodytose Lietuvos Respublikos teritorijoje

esančiose patalpose, dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas pagal šio įstatymo

20 straipsnio 3 dalį.

2.

Didmeninio

platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas

atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus

reikalavimus, gavimo.

3.

Jei

licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir

duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne

vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus

reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu

sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.

4.

Didmeninio

platinimo licencija suteikia teisę vykdyti tik joje nurodytas didmeninio

platinimo operacijas su joje nurodytomis vaistinių preparatų grupėmis ir tik

joje nurodytoje veiklos vietoje ar vietose. Didmeninio platinimo operacijos

gali būti vykdomos tik tose veiklos vietos patalpose, kurios nurodytos

paraiškoje gauti šią didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu yra, paraiškoje

pakeisti didmeninio platinimo licencijos informaciją ir duomenis. Farmacinės

veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją įrašytas (įrašyti) asmuo

(asmenys).

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

33

straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos

1.

Didmeninio

platinimo licencijos turėtojas privalo:

1) taikyti

kokybės sistemą, atitinkančią gerą platinimo praktiką;

2) įdarbinti

pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai

farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;

3) leisti

tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą pateikusiems Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos inspektoriams, turintiems administravimo įgaliojimus

pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio

perspėjimo didmeninio platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu

laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos

institucijų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose

veiklos vietose, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų

norminių teisės aktų reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų

patvirtintas kopijas, išrašus), daiktus, reikalingus Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;

4) pateikti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti

vaistinių preparatų platinimą;

5) įsigyti

vaistinius preparatus tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio

platinimo licenciją, išduotą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba

asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE

valstybės įgaliotos institucijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus

atvejus;

6) vadovaudamasis

atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais tikrinti vaistinių preparatų

pakuočių apsaugos priemones, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai

nėra falsifikuoti;

7) platinti tik

tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose,

atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;

8) tiekti Lietuvos

Respublikos rinkai registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo

8 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytais atvejais neregistruotus vaistinius

preparatus;

9) tiekti

vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės

veiklos ir (ar) asmens

sveikatos priežiūros veiklos licencijas, arba kitos EEE valstybės asmenims

pagal tos valstybės teisės aktus;

10)

bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais,

užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms

ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;

11) įtarus ar

nustačius, kad gauti ar siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai yra falsifikuoti,

nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie tai informuoti

Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir vaistinio preparato, kuris yra

falsifikuojamas arba įtariama, kad jis yra falsifikuojamas, rinkodaros teisės

turėtoją;

12) turėti

neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio

preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar

rinkodaros teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;

13) tvarkyti

vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių

preparatų, įskaitant vaistinius preparatus, įsigytus naudojantis vaistinių

preparatų prekybos tarpininko paslaugomis, gavimo ir išsiuntimo operacijas,

nurodant šią informaciją: datą, vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto

ar parduoto vaistinio preparato kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą,

taip pat, jeigu reikia, vaistinių preparatų prekybos tarpininko pavadinimą;

14) tiekti

vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų nurodyta:

dokumento data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija,

kiekis, tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;

15) Lietuvos

vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka 5 metus saugoti šio straipsnio 1 dalies

13 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus pateikti juos Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos prašymu;

16) vykdyti

didmeninį vaistinių preparatų platinimą pagal vaistinių preparatų geros

platinimo praktikos reikalavimus;

17) suteikti

farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas

ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;

18) jeigu

licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos, atostogų ar kitų

objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo funkcijas pavesti tik

kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui keliamus reikalavimus,

nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jeigu farmacinės veiklos vadovas

paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės laikotarpiui,

licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;

19) naudotis tik

tų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į

Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų prekybos tarpininkų

sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) arba kurie yra įregistruoti kitos EEE

valstybės įgaliotos institucijos;

20) norėdamas

vykdyti vaistinio preparato lygiagretų platinimą, Europos vaistų agentūros

centralizuotai registruotų vaistinių preparatų lygiagretaus platinimo notifikavimo

procedūros nustatyta tvarka pateikti Europos vaistų agentūrai pranešimą ir

nustatytus dokumentus bei sumokėti mokesčius už dokumentų ekspertizę.

Lygiagretus platinimas gali būti vykdomas tik turint Europos vaistų agentūros

pranešimą, patvirtinantį, kad pateikti dokumentai atitinka Europos Sąjungos

teisės aktų, reglamentuojančių vaistinius preparatus, reikalavimus ir pranešime

nurodyto vaistinio preparato registracijos sąlygas. Didmeninio platinimo

licencijos turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai platinti vaistinį preparatą ne

vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo tiekimo turi pranešti

raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai, o apie atliktą lygiagrečiai platinamo vaistinio preparato

perpakavimą turi pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui

arba jo teisių perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo

pirmojo perpakuoto vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo

teisių perėmėjo prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį

susipažinti;

21) vykdyti kitų

teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Didmeninio

platinimo licencijos turėtojas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalies

5 punkte nustatytą pareigą, turi:

1) jeigu

tiekėjas yra kitas didmeninis platintojas, įsitikinti, kad jis atitinka geros

platinimo praktikos reikalavimus. Tuo tikslu didmeninio platinimo licencijos

turėtojas patikrina, ar tiekėjas turi didmeninio platinimo licenciją, ir, jeigu

reikia, atlieka kitus patikrinimus;

2) jeigu

tiekėjas yra gamintojas ar importuotojas, patikrinti, ar jis turi gamybos

licenciją ir ar ji suteikia teisę gaminti ar importuoti numatomus įsigyti

vaistinius preparatus.

3.

Jeigu

didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaistinius preparatus, skirtus tik

eksportuoti, gauna tiesiogiai iš trečiosios šalies, tačiau jų neimportuoja,

arba importuoja vardinius ar pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį leistus

neregistruotus vaistinius preparatus, šio straipsnio 1 dalies 5 ir

6 punktų nuostatos netaikomos. Šiuo atveju didmeninio platinimo licencijos

turėtojas turi užtikrinti, kad vaistinius preparatus gauna iš asmenų, kurie

turi teisę tiekti vaistinius preparatus pagal tos šalies teisės aktus.

Eksportuojant vaistinius preparatus į trečiąją šalį, netaikomos šio įstatymo

17 straipsnio 11 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 9 ir 20 punktų

nuostatos, tačiau didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi užtikrinti,

kad vaistiniai preparatai būtų tiekiami asmenims, kurie turi teisę gauti

vaistinius preparatus didmeninio platinimo tikslu arba juos išduoti (parduoti)

gyventojams pagal tos šalies teisės aktus. Jeigu vaistiniai preparatai tiekiami

trečiosios šalies asmeniui, kuris turi teisę pagal tos šalies teisės aktus

išduoti (parduoti) vaistinius preparatus gyventojams, šio straipsnio 1 dalies

14 punkte nurodyta pareiga turi būti vykdoma. Vaistiniams preparatams, kurie

skirti tik eksportuoti, netaikomos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies

nuostatos.

4.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas šio įstatymo 35 straipsnio

8 dalyje nustatytu atveju turi teisę tiekti asmenims, turintiems vaistinės

veiklos licenciją, neregistruotus vaistinius preparatus, kuriems kitoje EEE

valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

34 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo

už didmeninį platinimą,  kvalifikacijos ir patirties reikalavimai

ir pagrindinės pareigos

1.

Farmacinės

veiklos vadovu, atsakingu už didmeninį platinimą, gali būti vaistininkas,

turintis vaistininko praktikos licenciją ir dvejų metų darbo patirtį, įgytą

didmeninio platinimo įmonėje per paskutinius 10 metų.

2.

Farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose

teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas

pareigas. Jis atsako, kad:

1) farmacinė

veikla būtų vykdoma pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką;

2) juridinio

asmens vadovai būtų informuoti apie tai, ar veikla atitinka šio įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;

3) būtų

platinami tik šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus

atitinkantys vaistiniai preparatai;

4) būtų

reaguojama į pirkėjų skundus ar pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar)

paslaugų kokybę;

5) būtų įdiegta

ir tinkamai veiktų vaistinių preparatų atšaukimo iš rinkos sistema.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

40 straipsnis. Vaistinės farmacinės veiklos vadovo

kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos

1.

Farmacinės

veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos

licenciją.

2.

Farmacinės

veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir

licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako,

kad:

1) farmacinė

veikla būtų vykdoma pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus

reikalavimus;

2) vaistinė įsigytų,

saugotų ir parduotų (išduotų) registruotus, taip pat kitais teisės aktais leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius preparatus arba Lietuvos

Respublikoje neregistruotus vaistinius preparatus, jeigu juos siūlo parduoti

kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, kuriems toje EEE valstybėje suteikta

vaistinio preparato rinkodaros teisė;

3) būtų tinkamai

ir operatyviai reaguota į gaunamus iš vaistinių preparatų vartotojų skundus ar

pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę;

4) būtų tinkamai

ir operatyviai dalyvaujama atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos ir

surenkant iš gyventojų naikintinus ar nereikalingus vaistinius preparatus;

5) būtų

užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas, teikiami siūlymai administracijos

vadovams dėl vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)

kvalifikacijos kėlimo;

6) būtų užtikrinta ekstemporalių

vaistinių preparatų gamybos kontrolė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

41

straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais

1.

Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos

apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali

taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti

kaimo vietovėse esančias vaistines.

2.

Kaimo

vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais

preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas

Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros

įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.

DEVINTASIS skIRSNIS

farmacinių atliekų tvarkymAS

44 straipsnis. Neteko galios

nuo 2012 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

45 straipsnis. Neteko galios

nuo 2012 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

46 straipsnis. Neteko galios

nuo 2012 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

47 straipsnis. Neteko galios

nuo 2012 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

INFORMACIJA APIE

VAISTINIUS PREPARATUS

48

straipsnis.

Farmacinė informacija

1.

Farmacinė

informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta,

objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.

2.

Farmacinė

informacija apie registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio

preparato charakteristikų santrauką.

3.

Teikiant

farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti

nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.

4.

Farmacinę

informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas

yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos

specialistams.

5.

Teikiant

farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius preparatus per radiją ir

televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik bendrinius vaistinių preparatų

pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra rengiama ir

skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio nuostatų

reikalavimus.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams,

nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos

instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse

duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose,

metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.

7.

Farmacinę

informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas

biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos

ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra

rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio

nuostatų reikalavimus.

8.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti

mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius

preparatus.

9.

Skleisti

farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją

dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka,

juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.

10.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius

preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.

49

straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos

1.

Lietuvos Respublikoje gali

būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.

2.

Vaistinių

preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje

vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką,

objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo

vartojimą.

3.

Vaistiniai

preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra

reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.

4.

Vaistų

reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių

lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį

preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės

turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų

kvalifikacijos kėlimu.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų

juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros

stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir

(ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).

6.

Receptinius

vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją

ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51

straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.

Reklamuoti

vaistinius preparatus neturi teisės:

1) valstybės bei

savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;

2) sveikatos

priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar

farmacines paslaugas.

8.

Kitus

reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir

sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų

neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės

turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių

kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

50

straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams

1.

Gyventojams

skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus

pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir

nuorodas.

2.

Gyventojams

skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:

1) vaistinius

preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų,

įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir

psichotropinių medžiagų sąrašus;

2) receptinius

vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai,

gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;

3) vaistinius

preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai

įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų kainyną.

3.

Homeopatinių

preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje

gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant

pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos

nuorodos.

4.

Reklamuojant

vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:

1) teigti, kad

vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros

specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami

įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;

2) pateikti

konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems

klaidingai diagnozuoti ligą;

3) klaidinančiu

būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;

4) vartoti

klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno

organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas

vaistinis preparatas;

5) pateikti

medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;

6) sudaryti

prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač

nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis

informavimo priemonėmis;

7) nurodyti, kad

vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra

nepageidaujamų reakcijų;

8) nurodyti, kad

reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas

vaistinis preparatas ar gydymo būdas;

9) nurodyti, kad

vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;

10) nurodyti,

kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti

neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;

11) nurodyti,

kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai

vartojama priemonė;

12) nurodyti,

kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;

13) veikti

gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose,

kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai

moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.

5.

Draudžiama

tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.

6.

Parduodant

(išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai

įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.

51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams

1.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti receptinius

ir nereceptinius vaistinius preparatus.

2.

Receptinius vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti tik sveikatos priežiūros

ir farmacijos specialistams skirtuose leidiniuose ir specializuotose interneto

svetainėse. Tokios interneto svetainės gyventojams neprieinamos. Tokių leidinių

ir interneto svetainių sąrašus ir įtraukimo į juos kriterijus tvirtina

sveikatos apsaugos ministras.

3.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama

sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą.

4.

Vaistų

reklamuotojai gali teikti informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančiuose reklaminiuose renginiuose,

kurie turi būti organizuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo

nustatyta tvarka. Vaistų reklamuotojo vizitas į asmens sveikatos priežiūros

įstaigą, siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu,

turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, ir suteikti jam informaciją apie

reklamuojamą vaistinį preparatą, sveikatos priežiūros specialisto darbo laiku,

skirtu pacientams priimti, draudžiamas.

5.

Reklamuodami vaistinius

preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti

vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų

neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi

atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo

vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas

pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos

priežiūros specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei

vartoti sveikatos priežiūros tikslais draudžiama.

6.

Skatinant

sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti

(išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o

šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti.

7.

Vaistinių

preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio

pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos

priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių

specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.

8.

Profesiniuose

(moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės,

kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros

ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės,

apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį.

9.

Rinkodaros

teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją

apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir

juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir

šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1235,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7800 (2010-12-28)

Nr. XI-1459,

2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3799 (2011-06-30)

Nauja vienuoliktojo

skirsnio redakcija:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

FARMAKOLOGINIS

BUDRUMAS

53 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo farmakologinio budrumo sistema ir veikla

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi turėti farmakologinio budrumo

sistemą, kuri turi apimti priemones, kurias naudojant būtų užtikrintas vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo farmakologinio budrumo uždavinių vykdymas.

2.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:

1) nuolat ir

nepertraukiamai turėti kvalifikuotą asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą,

ir jo vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis pateikti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai ir Europos vaistų agentūrai;

2) Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu prašymu skirti kontaktinį asmenį

farmakologinio budrumo klausimais Lietuvos Respublikai, atskaitingą kvalifikuotam

asmeniui, atsakingam už farmakologinį budrumą;

*3) turėti,

pildyti ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu jai pateikti

pagrindinę farmakologinio budrumo sistemos bylą;

4) reguliariai

atlikti savo farmakologinio budrumo sistemos auditą ir audito metu nustatytus

pagrindinius faktus nurodyti pagrindinėje farmakologinio budrumo sistemos

byloje. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas, remdamasis audito metu

nustatytais faktais, turi parengti ir įgyvendinti korekcinį veiksmų planą.

Atlikus korekcinius veiksmus, faktai pagrindinėje farmakologinio budrumo

sistemos byloje gali būti panaikinti;

5) turėti

veikiančią kiekvieno vaistinio preparato rizikos valdymo sistemą, išskyrus šio

įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį;

6) stebėti

riziką mažinančių priemonių, numatytų rizikos valdymo plane arba kurios

nustatytos pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ar 14 straipsnio 9 dalį kaip

registracijos sąlygos, rezultatus;

7) atnaujinti

rizikos valdymo sistemą ir stebėti farmakologinio budrumo duomenis, kad būtų

nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykis;

8) informuoti

Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kitų EEE valstybių įgaliotas institucijas

ir Europos vaistų agentūrą apie nustatytą naują ar pakitusią riziką arba

pakitusį vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį.

3.

Kvalifikuotas

asmuo, atsakingas už farmakologinį budrumą, turi gyventi ir veikti EEE

valstybėje. Jis atsako, kad farmakologinio budrumo sistema atitiktų šio

įstatymo nustatytus reikalavimus.

4.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas, naudodamasis savo farmakologinio budrumo

sistema, turi moksliškai vertinti visą surinktą informaciją apie vaistinių

preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai, svarstyti rizikos

mažinimo ir prevencijos galimybes ir prireikus imtis atitinkamų priemonių.

5.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas, ketindamas viešai paskelbti informaciją

farmakologinio budrumo klausimais dėl vaistinio preparato vartojimo, tuo pačiu

laiku arba prieš viešą paskelbimą turi pranešti apie tai Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai, kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų

agentūrai ir Europos Komisijai. Jis turi užtikrinti, kad visuomenei teikiama

informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti.

6.

Farmakologinio budrumo veikla turi būti vykdoma laikantis šio įstatymo,

2012 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 520/2012

dėl farmakologinio budrumo veiklos, numatytos Europos Parlamento ir

Tarybos reglamente (EB) Nr. 726/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvoje 2001/83/EB (OL 2012 L 159, p. 5), geros farmakologinio budrumo

praktikos reikalavimų, nustatytų Europos Komisijos paskelbtose Taisyklėse dėl

vaistinių preparatų reglamentavimo Europos Sąjungoje, ir atsižvelgiant į

atitinkamas Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas.

*Pastaba: 1ki 2012 m. liepos 21 d.

įregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas turi atitikti šio

įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas nuo vaistinio preparato

rinkodaros teisės atnaujinimo datos, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 21

d.

54

straipsnis. Rizikos valdymo sistemos taikymas

1.

Reikalavimas

turėti vaistinio preparato rizikos valdymo sistemą, nurodytą šio įstatymo 53

straipsnio 2 dalies 5 punkte, netaikomas dėl vaistinių preparatų, įregistruotų

iki 2012 m. liepos 21 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi teisę įpareigoti vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtoją turėti veikiančią konkretaus vaistinio preparato, įregistruoto

iki 2012 m. liepos 21 d., rizikos valdymo sistemą, jeigu yra abejonių dėl

rizikos, kuri gali turėti įtakos registruoto vaistinio preparato naudos ir

rizikos santykiui. Tuo tikslu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įpareigoja

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją pateikti išsamų rizikos valdymo

sistemos, kurią jis planuoja įdiegti dėl atitinkamo vaistinio preparato,

aprašą. Tokių įpareigojimų nustatymas turi būti pagrįstas, apie tai turi būti

pranešama raštu, nurodant rizikos valdymo sistemos išsamaus aprašo pateikimo

terminą.

3.

Jeigu

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas nori pateikti rašytines

pastabas dėl įpareigojimo turėti veikiančią konkretaus vaistinio preparato,

įregistruoto iki 2012 m. liepos 21 d., rizikos valdymo sistemą, apie tai jis

turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą per 30 dienų nuo rašytinio

pranešimo apie nustatytą įpareigojimą gavimo dienos. Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba, gavusi tokią informaciją, turi nustatyti laikotarpį, bet ne

ilgesnį kaip 30 dienų, per kurį rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti

rašytines pastabas.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojo rašytines pastabas, panaikina arba patvirtina įpareigojimą turėti

veikiančią konkretaus vaistinio preparato, įregistruoto iki 2012 m. liepos 21

d., rizikos valdymo sistemą. Jeigu įpareigojimas patvirtinamas, rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos įtraukiant į jas rizikos

valdymo sistemoje nustatytas priemones.

54 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už

farmakologinį budrumą,  kvalifikacija ir atsakomybė

1.

Kvalifikuotu

asmeniu, atsakingu už farmakologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo

ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą.

2.

Rinkodaros teisės turėtojas turi

sudaryti sąlygas atsakingam už farmakologinį budrumą kvalifikuotam asmeniui

vykdyti jam pavestas funkcijas ir įpareigoti:

1) atsakyti už sistemos,

užtikrinančios, kad vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo turėtojo

darbuotojams, įskaitant vaistų reklamuotojus, teikiama informacija apie visas

įtariamas nepageidaujamas reakcijas būtų renkama ir lyginama bei prieinama bent

vienoje Bendrijos vietoje, sukūrimą ir tvarkymą;

2) rengti ir teikti Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus;

3) užtikrinti, kad į bet kokį

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimą pateikti papildomos

informacijos, reikalingos vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, būtų

atsakoma išsamiai ir greitai, įskaitant informaciją apie tai, kiek šio

vaistinio preparato parduota ar paskirta;

4) atsakyti už kitos informacijos,

svarbios vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, įskaitant reikiamą

informaciją apie vaistinio preparato poregistracinio saugumo tyrimus, pateikimą

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

55 straipsnis. Asmenų pareigos, susijusios su

įtariamų nepageidaujamų reakcijų registracija ir pranešimu apie jas

1.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:

1) registruoti

visas EEE valstybėse arba trečiosiose šalyse pasireiškusias įtariamas

nepageidaujamas reakcijas, apie kurias jam buvo pranešta elektroniniu arba bet

kokiu kitu tinkamu būdu arba kurios buvo nustatytos atliekant poregistracinį

saugumo ar veiksmingumo tyrimą, ir užtikrinti, kad visi pranešimai būtų

prieinami vienoje EEE valstybės vietoje;

*2)

„Eudravigilance“ duomenų bazei elektroniniu būdu siųsti pranešimus apie visas

įtariamas sunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias

EEE valstybėse ir trečiosiose šalyse, ir pranešimus apie visas įtariamas

nesunkius padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias EEE

valstybėse. Pranešimų apie vaistinius preparatus, kurių veikliųjų medžiagų

stebėseną atlieka Europos vaistų agentūra jos patvirtintuose literatūros

šaltiniuose, nereikia pateikti, jeigu su šiais vaistiniais preparatais

susijusios įtariamos nepageidaujamos reakcijos nurodytos minėtuose literatūros

šaltiniuose, tačiau būtina sekti informaciją kituose medicinos mokslo

leidiniuose ir pranešti apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas;

3) patvirtinti

procedūras, kad pranešimams apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas vertinti

būtų gaunami tikslūs ir patikrinami duomenys, taip pat rinkti vėlesnę informaciją,

susijusią su šiais pranešimais, ir siųsti ją į „Eudravigilance“ duomenų bazę;

4) turėti

prieigą prie „Eudravigilance“ duomenų bazėje pateiktų EEE valstybių įgaliotų

institucijų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, apie kurias joms

pranešė pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai;

5)

bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra ir EEE valstybėmis nustatant

pasikartojančius pranešimus apie tą pačią įtariamą nepageidaujamą reakciją.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi:

1) užtikrinti,

kad pacientai, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai pranešimus apie

įtariamas nepageidaujamas reakcijas jai galėtų pateikti per jos interneto

svetainę ar kitomis priemonėmis;

2) registruoti

visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos

Respublikoje, apie kurias jai pranešė pacientai, sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistai, ir, jeigu reikia, prašyti jų pateikti papildomos

informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas;

3) siųsti pranešimus

apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į „Eudravigilance“ duomenų bazę ir užtikrinti,

kad pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, kilusias dėl netinkamo

vaistinio preparato vartojimo, būtų prieinami valstybės institucijoms,

atsakingoms už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos

priežiūros įstaigoms ir farmacinę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims;

4) jeigu reikia,

prašyti vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojus, pateikusius pranešimus

apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje,

pateikti papildomos informacijos apie jas;

5)

bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra ir vaistinių preparatų rinkodaros

teisės turėtojais nustatant pasikartojančius pranešimus apie tą pačią įtariamą

nepageidaujamą reakciją.

3.

Sveikatos

priežiūros ir farmacijos specialistai, pastebėję įtariamą nepageidaujamą

reakciją ir (ar) gavę informacijos apie tai, taip pat valstybės institucijos,

atsakingos už sveikatos priežiūrą ir farmacinę veiklą, asmens sveikatos

priežiūros įstaigos ir farmacinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, gavę

informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, turi pranešti apie tai

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, naudodami nustatytą pranešimo apie

įtariamas nepageidaujamas reakcijas formą.

4.

Įtariamų

nepageidaujamų reakcijų pranešimų formas ir turinį bei siuntimo į

„Eudravigilance“ duomenų bazę terminus nustato sveikatos apsaugos ministras.

*Pastaba: Šio įstatymo 55 straipsnio 1

dalies 2 punkte nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojui taikomas po 6 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto

pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl įtariamų

nepageidaujamų reakcijų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojas turi:

1) per 15 dienų nuo informacijos gavimo

dienos pranešti apie visas įtariamas sunkius padarinius sukėlusias

nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje, Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai ir apie visas įtariamas sunkius padarinius sukėlusias

nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias trečiosiose šalyse, Europos vaistų

agentūrai ir, jeigu vaistinis preparatas registruotas Lietuvos Respublikoje,

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai jos prašymu;

2) per 90 dienų nuo informacijos gavimo

dienos pranešti apie visas įtariamas nesunkius padarinius sukėlusias

nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos Respublikoje, Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi

ne vėliau kaip per 15 dienų nusiųsti į „Eudravigilance“ duomenų bazę pranešimus

apie Lietuvos Respublikoje pasireiškusias įtariamas sunkius padarinius

sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, gautus pagal šio straipsnio 2 dalies 1

punktą.

57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Prireikus

sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi

kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno

mėnesio nuo jų paskelbimo.

2.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės

gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro

nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės

mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama

šiuo mokesčiu.

3.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos

priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos

priežiūros veiklos licenciją, parduodamos ne brangiau negu didmeninė kaina,

kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo

atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos

kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos

antkainį.

4.

Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos

turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių

priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės

gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota

kaina.

57 straipsnio redakcija nuo 2012 m.

sausio 1 d.:

58 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į Ligų

ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus

1.

Vaistiniai

preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų

vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir

Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

2.

Pareiškėjas,

siekdamas įrašyti vaistinį preparatą, ligą ar medicinos pagalbos priemonę į šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, sveikatos apsaugos ministro nustatyta

tvarka pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai paraišką ir dokumentus.

Paraiškos nagrinėjamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

3.

Sprendimas

dėl vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės įrašymo į šio

straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir jų kainos priimamas ne vėliau kaip per

180 dienų nuo paraiškos įregistravimo Sveikatos apsaugos ministerijoje dienos.

Kai priimamas sprendimas, turi būti nurodomos objektyviais ir patikrinamais kriterijais

pagrįstos tokio sprendimo priežastys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

59 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų medicinos

pagalbos priemonių kainyną

1.

Mažmeninės ir

bazinės kainos tvirtinamos tik tų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių

bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų ir

kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių

preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių – kurių pavadinimas įrašytas į

Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kuriems gauta paraiška

įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų

medicinos pagalbos priemonių kainyną.

2.

Nustatytos

formos paraiška įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių kainyną pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

Sveikatos apsaugos ministerijai.

3.

Sprendimai

dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų nustatymo ir (ar) padidinimo

priimami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal sveikatos

apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Jei sprendimui

priimti pateiktos informacijos nepakanka, pareiškėjui nedelsiant pranešama,

kokios papildomos informacijos reikalaujama. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip

per 90 dienų nuo papildomos informacijos gavimo.

4.

Jeigu

priimamas neigiamas sprendimas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokio sprendimo

priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu ir nurodomos objektyviais ir

patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys. Jeigu per šio

straipsnio 3 dalyje numatytą laiką sprendimas dėl kainos nustatymo ir (ar)

padidinimo nėra priimamas, pareiškėjo siūloma vaistinio preparato kaina įrašoma

į artimiausią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo papildymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

591

straipsnis. Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų ir nekompensuojamųjų

medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai

1.

Nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės

turėtojas ar lygiagretaus importo leidimo turėtojas, ar jų atstovas turi

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai

deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar

lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai

nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės

mokesčio, ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės

nustatytose referencinėse valstybėse.

2.

Didmeninio platinimo licencijos turėtojas, parduodamas

nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos

antkainio negu nustatytas Vyriausybės.

3.

Vaistinė, parduodama nekompensuojamuosius vaistinius

preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas

Vyriausybės.

4.

Nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninė kaina

negali būti didesnė negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar

lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota kaina pridėjus Vyriausybės

nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės

mokestį.

5.

Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai

netaikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams

preparatams.

6.

Nekompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės

parduodamos rinkos kaina.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-664,

2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

Tryliktasis

skirsnis neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Nauja skirsnio

redakcija:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINĖ

VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS PRIEŽIŪRA

61 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos produktais

priežiūros vykdomasis subjektas ir reguliavimas

1.

Šiuo įstatymu

nustatytos veiklos su farmacijos produktais valstybinę priežiūrą vykdo

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuri taip pat atlieka Reglamento (EB)

Nr. 726/2004 18 ir 19 straipsniuose nustatytas žmonėms skirtų vaistų

priežiūros institucijos pareigas.

2.

Veiklos su

farmacijos produktais valstybinė priežiūra turi būti vykdoma vadovaujantis šiuo

įstatymu, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir Europos Sąjungos teisės aktais

taip, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos farmacijos produktų srityje taikomų

suderintų priežiūros principų ir patikrinimų rezultatai būtų pripažįstami

kitose EEE valstybėse.

3.

Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos

farmacinės veiklos ir farmacijos produktų priežiūrai taikomos tiek, kiek to

nereglamentuoja šis įstatymas ir atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai.

4.

Gamybos ir

didmeninio platinimo licencijų turėtojų, veikliųjų medžiagų gamintojų,

importuotojų ir platintojų, vaistinių preparatų prekybos tarpininkų, rinkodaros

teisės turėtojų bei subjektų, atliekančių ar atlikusių klinikinius vaistinių

preparatų tyrimus, patikrinimai, nurodyti šio įstatymo 62 straipsnio 2

dalyje, atliekami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka

ir atitinkamai Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų

sąvadu, Europos

Komisijos paskelbtų Taisyklių dėl vaistinių preparatų reglamentavimo Europos

Sąjungoje 9A tomo ir 10 tomo nuostatomis, kitais Europos Sąjungos dokumentais.

Vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos licenciją turinčių subjektų ir

kiti patikrinimai atliekami šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymo ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta

tvarka.

5.

Subjektų,

vykdančių veiklą su farmacijos produktais, patikrinimus, kurių metu vertinama

vykdomos veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo, klinikinei, farmakologinio

budrumo ar vaistinės praktikai, atlieka atitinkamai geros gamybos praktikos,

geros platinimo praktikos, geros farmakologinio budrumo praktikos, geros

klinikinės praktikos ar geros vaistinių praktikos inspektoriai. Patikrinimus,

kurių metu vertinama vykdomos veiklos atitiktis kitiems šio įstatymo

reikalavimams, gali atlikti inspektoriai ir (ar) kiti Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi užtikrinti, kad patikrinimus atliekantys

inspektoriai būtų sistemingai mokomi, kad turėtų reikiamų žinių ir praktinio

darbo patirties numatytiems patikrinimams tinkamai atlikti. Jiems turi būti

sudarytos sąlygos reguliariai kelti savo kvalifikaciją, atsižvelgiant į pavestą

tikrinti veiklos su farmacijos produktais sritį.

7.

Geros gamybos

praktikos inspektorių, atliekančių šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 3, 4

punktuose ir 4 dalies 1, 2, 4, 7 punktuose nurodytus patikrinimus trečiosiose

šalyse, komandiruočių išlaidas (kelionės į užsienio šalį ir iš jos išlaidas,

kelionės draudimo ir medicinines išlaidas, vizas, apgyvendinimo išlaidas,

dienpinigius), vadovaujantis šalių (tikrinamo subjekto ir Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos) sudarytais susitarimais, atlygina tikrinami subjektai, kai

patikrinimai atliekami gavus jų prašymus.

8.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba neturi reikiamos kvalifikacijos geros

gamybos praktikos, geros platinimo praktikos, geros klinikinės praktikos ar

geros farmakologinio budrumo praktikos inspektorių atitinkamiems patikrinimams

atlikti, gali būti pasitelkiami atitinkami kitų EEE valstybių žmonėms skirtų

vaistų priežiūros institucijų inspektoriai pagal sutartis su tomis

institucijomis.

62 straipsnis. Pagrindiniai valstybinės veiklos su

farmacijos produktais priežiūros principai

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, vykdydama veiklos su farmacijos produktais priežiūrą,

turi užtikrinti, kad veikla su farmacijos produktais atitiktų šio įstatymo, jo

įgyvendinamųjų teisės aktų ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų

nustatytus reikalavimus.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, įgyvendindama jai numatytus uždavinius, atlieka

subjektų, vykdančių veiklą su farmacijos produktais, suplanuotus periodinius

bei neplaninius patikrinimus ir, jeigu reikia, bandinių tyrimus. Atlikdama

vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ir veikliųjų medžiagų gamintojų,

didmeninių vaistinių preparatų platintojų, veikliųjų medžiagų importuotojų ir

platintojų, vaistinių preparatų prekybos tarpininkų, rinkodaros teisės turėtojų

ir klinikinius vaistinių preparatų tyrimus vykdančių asmenų patikrinimus,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti su Europos vaistų

agentūra ir keistis su ja informacija apie planuojamus bei atliktus

patikrinimus, taip pat derinti trečiosiose šalyse atliekamus patikrinimus.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi tikrinti ir vertinti:

1)

vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus Lietuvos

Respublikoje, atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;

2) didmeninius

vaistinių preparatų platintojus Lietuvos Respublikoje, atlikdama patikrinimus

jų veiklos vietose;

3) trečiųjų šalių

vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus ir (ar) tyrimo

laboratorijas, su kuriais Lietuvos gamintojas yra sudaręs sutartį dėl gamybos

operacijų ir (ar) tyrimų atlikimo ir kurie įrašyti į gamybos licenciją, atlikdama

patikrinimus jų veiklos, susijusios su Lietuvos vaistų gamintojui teikiamomis

paslaugomis, vietoje, jeigu tokie patikrinimai nebuvo atlikti kitų EEE

valstybių vaistų priežiūros institucijų;

4) trečiųjų

šalių vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus, kurių

vaistinius preparatus importuoja ir (ar) jų serijų patikrinimus, nurodytus šio

įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, atlieka Lietuvos gamybos licencijos turėtojai,

atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose, jeigu tokie patikrinimai nėra

atlikti kitų EEE valstybių vaistų priežiūros institucijų;

5) veikliųjų

medžiagų gamintojus, importuotojus ar platintojus Lietuvos Respublikoje,

atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;

6) ar tinkamai

atlikta imuninių preparatų gamybos procesų validacija ir ar užtikrintas

gaminamų serijų vienodumas;

7) ar tinkamai

atlikta kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų validacija, ar

užtikrintas serijų vienodumas ir ar užtikrinta, kiek tai leidžia technologijos,

kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių užkratų;

8) kaip

Lietuvoje atliekami ar atlikti vaistinių preparatų klinikiniai tyrimai;

9) vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo ar kito juridinio asmens, kuris vykdo farmakologinio

budrumo veiklą pagal sutartį su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoju,

patalpas, pranešimus, pagrindinę farmakologinio budrumo sistemos bylą ir kitus

dokumentus, susijusius su farmakologinio budrumo vykdymu;

10) juridinius

asmenis, pateikusius paraišką gauti gamybos ir (ar) didmeninio platinimo licenciją,

įskaitant asmenis, kurie vykdys gamybą ar tyrimus pagal sutartį su paraišką

pateikusiu juridiniu asmeniu;

11) vaistines,

atlikdama patikrinimus jų veiklos vietose;

12) vaistinių

preparatų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo reikalavimus;

13) kitą veiklą

su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatuose nustatytą kompetenciją.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali tikrinti ir vertinti:

1) trečiųjų

šalių vaistinių preparatų gamintojus, kai pateikta paraiška gauti rinkodaros

teisę jų gaminamiems vaistiniams preparatams;

2) trečiųjų

šalių veikliųjų medžiagų, kurios įeina į registruoto vaistinio preparato sudėtį

arba yra importuojamos į Lietuvos Respubliką, gamintojus ar platintojus jų

veiklos vietose, kai yra priežasčių įtarti, kad medžiagos gaminamos ar

platinamos nesilaikant veikliųjų medžiagų geros gamybos ir platinimo praktikos

standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos nustatytuosius;

3) pagalbinių

medžiagų gamintojus ar importuotojus Lietuvos Respublikoje jų veiklos vietose,

kai yra priežasčių įtarti, kad nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų;

4) EEE valstybių

vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus ir didmeninius

vaistinių preparatų platintojus, veikliųjų medžiagų gamintojus, importuotojus

ar platintojus, pagalbinių medžiagų gamintojus ar importuotojus, taip pat

trečiųjų šalių vaistinių preparatų ir tiriamųjų vaistinių preparatų gamintojus,

veikliųjų medžiagų gamintojus ar platintojus jų veiklos vietose, jeigu gaunamas

kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, Europos Komisijos ar Europos vaistų

agentūros prašymas atlikti patikrinimą;

5) rinkodaros

teisės turėtojus ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkus Lietuvos

Respublikoje jų veiklos vietose;

6) vaistinių

preparatų pradinių medžiagų gamintojus jų pačių prašymu;

7) vaistinių

preparatų pradinių medžiagų gamintojus, siekiant nustatyti gaminamų pradinių

medžiagų atitiktį Europos farmakopėjos monografijoms, Europos Komisijos ar

Europos vaistų agentūros prašymu;

8) kitą veiklą

su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatuose nustatytą kompetenciją.

5.

Šio

straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5 ir 9 punktuose nurodytų patikrinimų periodiškumas

nustatomas remiantis rizikos vertinimu, atliekamu vadovaujantis atitinkamomis

Europos Komisijos rekomendacijomis.

6.

Apie

suplanuotus periodinius patikrinimus turi būti pranešta numatytam tikrinti

subjektui likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatyto patikrinimo, apie

neplaninius patikrinimus iš anksto nepranešama.

7.

Nepažeisdama

susitarimų, kuriuos Europos Sąjunga yra sudariusi su trečiosiomis šalimis,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi teisę reikalauti, kad gamintojas,

įsisteigęs trečiojoje šalyje, sudarytų sąlygas atlikti patikrinimą, jeigu tam

yra pagrindas.

8.

Tikrinami

subjektai turi teisę patikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo

objekto ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių, o susipažinę su patikrinimo

rezultatais bei išvadomis – dėl nustatytų trūkumų pašalinimo veiksmų.

63 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

darbuotojų, įgaliotų vykdyti priežiūrą, teisės

1.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai turi teisę:

1) pagal savo

kompetenciją tikrinti juridinių asmenų veiklą su farmacijos produktais,

įskaitant ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą pagal sutartį;

2) gauti visus

su patikrinimo objektu susijusius dokumentus ir informaciją, reikalingus

įvertinti, ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus;

3) pateikę

tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą, laisvai ir be išankstinio

perspėjimo tikrinamo subjekto darbo valandomis nekliudomai įeiti į visas

tikrinamo subjekto veiklos vietos patalpas, pagal kompetenciją tikrinti šias

patalpas, įrenginius, įrangą, dokumentus, atsargas, atliekamus veiksmus,

darbuotojų sudėtį, jų kvalifikaciją ir kita, siekdami nustatyti, ar laikomasi

šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Kai yra pagrįstų įtarimų

dėl teisės aktų pažeidimų, inspektorius subjekto ne darbo valandomis gali

patekti į subjekto veiklos vietos patalpas tik kartu su kompetentingų

teisėsaugos institucijų pareigūnais, kuriems tokią teisę suteikia jų veiklą

reglamentuojantys įstatymai;

4) naudoti

technines priemones, būtinas veiksmingai kontrolei atlikti;

5) pasitelkti

reikiamų sričių ekspertus dalyvauti tikrinant ir vertinant, ar veikla atitinka

nustatytus reikalavimus;

6) atlikti

kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus;

7) šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitomis teisėmis ir taikyti kitus

tikrinimo metodus;

8) Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos

nustatyta tvarka nemokamai imti bandinius tyrimams Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos Vaistų kontrolės laboratorijoje.

2.

Tais

atvejais, kai reikia patekti į subjekto veiklos vietos patalpas subjekto ne

darbo valandomis arba kai patikrinimo metu būtina atlikti tam tikrus veiksmus,

kurių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai pagal galiojančius

įstatymus neturi teisės atlikti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo

įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas su

prašymu padėti įgyvendinti savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas.

3.

Patikrinimo

metu inspektoriai turi įvertinti nustatomų trūkumų ir pažeidimų poveikį ir

grėsmę visuomenės sveikatai ir, jeigu reikia, sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka nedelsdami imtis atitinkamų veiksmų ar atlikti kitus būtinus

veiksmus. Nustatę, kad yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų,

kurių tyrimas nepriklauso jų kompetencijai, požymių, apie juos privalo

informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar

institucijas.

4.

Kitiems

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą,

mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

5.

Draudžiama

daryti finansinę ar kitokią įtaką inspektoriams ir kitiems Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos darbuotojams, įgaliotiems vykdyti priežiūrą, dėl jų daromų

patikrinimų išvadų ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų taikymo.

Asmenys, pažeidę šias nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

6.

Šiame

straipsnyje nurodyti inspektorių ir kitų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

darbuotojų, įgaliotų vykdyti priežiūrą, veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka

gali būti skundžiami.

66 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros ir

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, jų sąlygų

keitimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina vaistinio preparato rinkodaros

ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba tvirtina sąlygų keitimus, nustačiusi

bent vieną iš šių pagrindų:

1) vaistinis

preparatas yra žalingas;

2) vaistinis

preparatas yra neveiksmingas;

3) vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykis yra nepalankus;

4) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

5) kartu su

paraiška gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pateikta informacija ir

dokumentai yra klaidingi arba nepapildyti vadovaujantis šio įstatymo 15

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, arba nevykdomos registracijos

sąlygos, nustatytos vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi ir 14

straipsnio 9 dalimi;

6) neatliekama

vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų

kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę;

7) vaistinio

preparato gamyba ir (ar) vaistinio preparato, jo sudedamųjų medžiagų ar gamybos

tarpinių etapų kontrolė vykdoma nesilaikant gamybos ir (ar) kontrolės metodų,

nurodytų dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę.

2.

Sustabdžiusi

vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių

laikotarpį, per kurį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus,

reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per

nustatytą laikotarpį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

turėtojas pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima

sprendimą panaikinti vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos pažymėjimo

galiojimo sustabdymą. Priešingu atveju vaistinio preparato rinkodaros ir

registracijos pažymėjimas panaikinamas.

3.

Vaistinis

preparatas laikomas neveiksmingu nustačius, kad negalima pasiekti terapinių

rezultatų, dėl kurių jis vartojamas.

4.

Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi sustabdyti ar panaikinti rinkodaros teisę vaistinių

preparatų grupei ar visiems preparatams, kurių gamyba neatitinka rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo suteikimo metu patvirtintų gamybos sąlygų.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą, atitinkamai patikslina

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro duomenis ir viešai visuomenės

informavimo priemonėse nedelsdama praneša apie rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.

6.

Sustabdžius vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti

vaistinį preparatą rinkai draudžiama.

7.

Panaikinus vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, preparatas turi būti atšauktas iš

rinkos.

8.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas užtikrina šio straipsnio 6 ir 7 dalių

nuostatų įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

67 straipsnis. Vaistinio preparato tiekimo rinkai uždraudimas ir

atšaukimas iš rinkos

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nepažeisdama šio įstatymo 66 straipsnio nuostatų,

uždraudžia tiekti rinkai vaistinį preparatą ir atšaukia jį iš rinkos,

nustačiusi bent vieną iš šių aplinkybių:

1) vaistinis

preparatas yra žalingas;

2) vaistinis

preparatas yra neveiksmingas;

3) vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykis yra nepalankus;

4) vaistinio

preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;

5) neatliekama

vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų

kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros

teisę, arba nesilaikoma su rinkodaros teisės suteikimu susijusių reikalavimų ar

įsipareigojimų.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu uždrausti tiekti rinkai

tik tas vaistinio preparato serijas, dėl kurių kilo abejonių pagal šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba taikyti jų visą ar dalinį

atšaukimą.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali sustabdyti vaistinių preparatų gamybą arba jų

importą iš trečiųjų šalių, jeigu nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

68

straipsnis. Neteko

galios nuo 2009 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

68 straipsnis. Medicininės paskirties produkto

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina medicininės paskirties produkto

registracijos pažymėjimo galiojimą, jei nustatomas nors vienas iš šių pagrindų:

1) medicininės

paskirties produktas neatitinka pripažintų šiuolaikinių kokybės ar saugumo

reikalavimų;

2) paaiškėja,

kad kartu su paraiška pateikti medicininės paskirties produkto registravimo

dokumentai yra neteisėti, neteisingi arba klaidinantys;

3) medicininės

paskirties produktas yra žalingas;

4) medicininės

paskirties produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka

deklaruojamos;

5) medicininės

paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas pažeidžia registracijos

pažymėjimo sąlygas;

6) to pageidauja

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas.

2.

Sustabdžiusi

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą, Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, per kurį

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus, reikalingus šio

straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per nustatytą

laikotarpį medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas

pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą

panaikinti medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimo

sustabdymą. Priešingu atveju medicininės paskirties produkto registracijos

pažymėjimas panaikinamas.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti registracijos

pažymėjimo galiojimą, apie registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar

panaikinimą nedelsdama praneša viešai visuomenės informavimo priemonėse.

4.

Pakeitus

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo sąlygas pagal šį

straipsnį, jo rinkodara turi būti vykdoma laikantis pakeistų pažymėjimo sąlygų.

5.

Sustabdžius

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį

straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti jį į rinką draudžiama.

6.

Panaikinus

medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį

straipsnį, produktas turi būti atšauktas iš rinkos.

69 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos

institucijomis ir kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti ir keistis informacija su

Europos Sąjungos institucijomis, kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis

ir Pasauline sveikatos organizacija. Tuo tikslu tarnyba turi:

1) Europos

vaistų agentūros tvarkomoje Europos Sąjungos vaistinių preparatų gamybos

licencijų ir geros gamybos praktikos pažymėjimų duomenų bazėje „EudraGMP“

nurodyti: išduotų gamybos ir didmeninio platinimo licencijų informaciją;

duomenis apie išduotus geros gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos

pažymėjimus; informaciją apie veikliųjų medžiagų gamintojus, importuotojus ir

platintojus, kurių veikla registruota Lietuvos Respublikoje; informaciją apie

tai, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad atitinkamas subjektas

nesilaiko geros gamybos ar geros platinimo praktikos;

2) Europos

Komisijos ar bet kurios EEE valstybės prašymu pateikti visą reikiamą

informaciją apie didmeninio platinimo licencijas, kurios išduotos vadovaujantis

šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais;

3) nedelsdama

informuoti Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes apie vaistinių preparatų

didmeninio platinimo licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo

panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą;

4) jeigu kitos

EEE valstybės vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijos turėtojas

nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, vykdo veiklą, neatitinkančią

licencijos informacijos ir duomenų, apie tai informuoti Europos Komisiją ir EEE

valstybę, išdavusią licencijos turėtojui didmeninio platinimo licenciją;

5) keistis su kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis ir Europos

Sąjungos institucijomis informacija ir dalyvauti bendrose informacinėse

sistemose, kurios būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi gamybos, didmeninio

platinimo licencijų, geros gamybos praktikos pažymėjimų ir rinkodaros

pažymėjimų sąlygų;

6) esant

pagrįstam reikalavimui, nedelsdama elektroninių ryšių priemonėmis pateikti

kitos EEE valstybės įgaliotoms institucijoms arba Europos vaistų agentūrai gamybos

licencijos turėtojo, didmeninio platinimo licencijos turėtojo ar vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojo patikrinimo pažymą, nurodytą šio įstatymo

64 straipsnio 2 dalyje. Jeigu reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

turi prašyti EEE valstybių įgaliotų institucijų pateikti jai tokią informaciją;

7) nedelsdama

pranešti Europos vaistų agentūrai apie sprendimus išduoti rinkodaros ar

registracijos pažymėjimą, jo neišduoti ar panaikinti jo galiojimą, pakeisti

sprendimą neišduoti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo arba panaikinti jo

galiojimą, uždrausti tiekti rinkai vaistinius preparatus ar atšaukti juos iš

rinkos, kartu nurodyti šių sprendimų motyvus, taip pat informuoti Europos

vaistų agentūrą apie įregistruotus vaistinius preparatus, kuriems nustatytos

registracijos sąlygos vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalimi ar 14

straipsnio 9 dalimi;

8) kitoms

valstybėms narėms pranešti visą informaciją, būtiną užtikrinti gaminamų ir

tiekiamų Bendrijos rinkai homeopatinių preparatų kokybę ir saugumą;

9) pranešti

Europos vaistų agentūrai informaciją, gautą iš vaistinių preparatų rinkodaros

teisės turėtojo dėl laikino vaistinio preparato tiekimo rinkai sustabdymo arba

jo atšaukimo iš rinkos;

Punktas netenka galios nuo 2013-12-01.

91)

pranešti kitoms EEE valstybėms, Europos vaistų agentūrai ir Europos Komisijai,

jeigu tikrinant nustatoma trūkumų pagal šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies

5 punktą;

10) nedelsdama pranešti

Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9

punktuose nurodytus veiksmus, jeigu jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai

trečiosiose šalyse, ir nusiųsti pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai;

Redakcija nuo 2013-12-01:

10) nedelsdama

pranešti Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio įstatymo

15 straipsnio 14 dalyje ir šios dalies 7 punkte nurodytus veiksmus, jeigu

jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai trečiosiose šalyse, ir nusiųsti šio

pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai;

11) jeigu mano,

kad tikslinga patikslinti Europos Komisijos sudaromą vaistinių preparatų ir jų

grupių sąrašą, kuriame nurodomi receptiniai vaistiniai preparatai ar jų grupės,

kuriems netaikomas reikalavimas turėti apsaugos priemones, ir nereceptiniai

vaistiniai preparatai ir jų grupės, kuriems taikomas reikalavimas turėti

apsaugos priemones, pateikti siūlymus Europos Komisijai apie receptinius

vaistinius preparatus, kurie, jos nuomone, nesietini su falsifikavimo rizika,

ir nereceptinius vaistinius preparatus, kurie, jos nuomone, sietini su

falsifikavimo rizika.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi gamintojo, eksportuotojo ar importuojančios

trečiosios šalies įgaliotos institucijos prašymą patvirtinti, ar vaistinių

preparatų gamintojas turi gamybos licenciją, išduoda tai patvirtinantį

pažymėjimą. Tais atvejais, kai gamybos licencijos turėtojas nėra rinkodaros

teisės turėtojas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai jis turi pateikti

paaiškinimą, kodėl neturi rinkodaros teisės.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas išduodamas atsižvelgiant į Pasaulinės

sveikatos organizacijos priimtus administracinius susitarimus. Jei eksportui

skirtas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, pateikiama

ir vaistinio preparato charakteristikų santrauka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

Nr. XII-590,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

SEPTYNIOLIKTASIS skIRSNIS

VETERINARINĖ FarmaciJA

70

straipsnis.

Veterinarinių vaistų registravimas

1.

Lietuvos Respublikos rinkai

gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti

veterinariniai vaistai.

2.

Veterinarinių

vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga

yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo įstaiga – Lietuvos

valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.

3.

Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba

decentralizuotos procedūrų.

4.

Norėdamas

registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:

1) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;

2)

administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti

veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.

5.

veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

6.

Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių

vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo

dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus

dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į

paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

7.

Veterinarinis

vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija

sustabdoma arba panaikinama, jeigu:

1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis

naudojimo sąlygomis yra nepalankus;

2) veterinarinis

vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis

vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;

3) veterinarinio

vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;

4) pareiškėjo

rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti

maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai,

arba yra nepakankamai pagrįsta;

5) ženklinimas

arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;

6) veterinarinis

vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių

nuostatas;

7) paaiškėja,

kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.

8.

įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako

veterinarinio vaisto registruotojas.

9.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:

1) neregistruotų

Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;

2) mokslinio ir

klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje

veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.

71

straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai

1.

Juridiniai

asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos

valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys

gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti

patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę,

kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus

reikalavimus;

2) įdarbinti

bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio

kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus

reikalavimus;

3) atitikti

kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2.

Juridiniai

asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:

1) turėti

patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatytus reikalavimus;

2) įdarbinti

bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą

veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;

3) atitikti

kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

3.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti

rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.

72

straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas

1.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.

2.

Veterinarinių

vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės,

veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą

gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų

poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

73

straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas

1.

Lietuvos

Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija

tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją

(toliau – veterinarinės farmacijos licencija).

2.

Veterinarinės

farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su

veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta

licencijoje;

3.

Juridinių

asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės

farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

4.

Juridiniams

asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos

Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai

asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:

1) veterinarinių

vaistų gamybos;

2) didmeninės

veterinarinių vaistų prekybos;

3) veterinarijos

vaistinės veiklos;

4) veterinarinių

vaistų importo.

5.

Veterinarinių

vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę

gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.

6.

Fizinis ar

juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi

pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų

veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės

farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir

informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

7.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės

farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija

atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

8.

Licencija išduodama tik tiems

fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko

kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)

veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos felčeriai

ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės farmacijos

įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka

kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio veterinarinės

farmacijos licenciją.

9.

Veterinarinės farmacijos

licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis

asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų

yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų

gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens

veterinarinės farmacijos licenciją.

10.

Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos

neterminuotam laikui.

11.

veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės

rinkliava.

12.

Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims

neišduodama (nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:

1) pateikti ne

visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;

2) pateikti

nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos

trūkumus;

3) pateikti

klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos

trūkumus;

4) buvo panaikintas juridinio

arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo

veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai;

ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar

fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;

5) nesumokėta

nustatyto dydžio valstybės rinkliava;

6) fizinis asmuo

neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;

7) įsiteisėjusiu

teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;

8) įsiteisėjusiu

teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.

13.

Juridinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio

įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę

farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) sudaryti

sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;

3) sudaryti

sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti

veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;

4) pranešti

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos

vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą,

atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos

pasikeitimus;

5) leisti

kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą

veiklą.

14.

Fizinio

asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:

1) vykdyti šio

įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos

licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę

farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;

2) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;

3) pranešti

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos

sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.

15.

Juridinių ir

fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:

1) verstis

licencijuota veikla;

2) gauti

paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo,

licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;

3) dalyvauti jų

vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar

veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;

4) Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka apskųsti teismui.

16.

Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti

kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba

teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti

pagal sutartį kitam asmeniui.

17.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą:

1) jeigu

juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir

veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;

2) juridiniam

asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo

padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba

administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus,

kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai

paskiriamas kitas asmuo;

3) juridiniam

asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu

uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos

vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės

aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;

4) jeigu

fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško

įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;

5) juridinio ar

fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.

18.

Pašalinus

priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo

sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo

sustabdymas.

19.

Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą, jeigu:

1) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės

farmacijos licencijos galiojimą;

2) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos

pažeidimų;

3) įgaliotoji

institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine

farmacija;

4) juridinis

asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne

teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip

savarankiškas ūkio subjektas;

5) paaiškėja,

kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos

licenciją;

6) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos

licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos

galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su

licencijuota veikla;

7) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams

pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas,

arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar

aplinkai;

8) juridiniam

arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu

teismo sprendimu;

9) veterinarinės

farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės

farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo

kvalifikacijos.

20.

Veterinarinės farmacijos valstybinę priežiūrą įgyvendina Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ

NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

74 straipsnis.

Sprendimus priimančių asmenų nešališkumo užtikrinimas

1.

Asmenys,

dalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su vaistinių preparatų

registracija, lygiagretaus importo leidimų, klinikinių tyrimų leidimų,

farmacinės veiklos licencijų išdavimu, vykdantys veiklos su farmacijos

produktais kontrolę, neturi turėti finansinių ar kitų interesų, susijusių su

svarstomu klausimu, farmacijos pramone ar kitais asmenimis, galinčiais daryti

poveikį jų nešališkumui. Asmenys, turintys tokių interesų, privalo teisės aktų

nustatyta tvarka juos deklaruoti ir nusišalinti nuo nurodytų sprendimų

priėmimo.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos ar

Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sudarytų komisijų darbo reglamentais,

posėdžių darbotvarkėmis, priimtais sprendimais ir jų priėmimo

motyvais. Priimti sprendimai ir jų motyvai skelbiami Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

75

straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės

farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymo 12 straipsnio 4

dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies,

20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies

nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14

straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20

straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje

nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą

mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.

2.

Įstatymo 42

straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

3.

Įstatymo 5

straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi

farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo

į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie

išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.

4.

Įstatymo 5

straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo

įsigaliojimo dienos.

5.

Neteko galios nuo 2012-09-06.

6.

Juridiniai

asmenys, turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus, jeigu

jie turi gamybinės visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti) kartinius

vaistinius preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė juridiniams

asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, vaistinius

preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

7.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka nustatytų

reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

8.

Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir

jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie

reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja

tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas

pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.

9.

Kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams

santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

77 straipsnis. Pasiūlymai

Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos

peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir

prireikus parengia atitinkamus jų pakeitimo projektus ar priima naujus teisės

aktus.

78 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais

galios

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161);

2) Įstatymas

„Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo“

(Žin., 1993, Nr. 29-666);

3) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21,

22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25 straipsniu įstatymas (Žin.,

1996,

Nr. 69-1667);

4) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 58-1332);

5) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo

įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1813);

6) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20 straipsnių

pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymas (Žin., 2002,

Nr. 58-2348);

7) Lietuvos

Respublikos farmacinės veiklos įstatymo preambulės, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10¹, 13,

14, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10²,

19¹, 20¹, 20², 20³ straipsniais bei priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2536);

8) Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas

(Žin., 1996, Nr. 116-2701);

9) Lietuvos Respublikos vaistų

įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1246);

10) Lietuvos

Respublikos vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių

pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1809);

11) Lietuvos

Respublikos vaistų įstatymo 2, 3, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo

priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 68-2373).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2006 m. birželio 22 d.

įstatymo

Nr. X-709

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų

vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos

draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 345).

2.

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos

įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 299).

3.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos

kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2011/62/ES (tekstas svarbus EEE) (OL 2011 L 174, p. 74).

Redakcija nuo 2013-12-01:

3.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos

kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2012/26/ES (tekstas svarbus EEE) (OL 2012 L 299, p. 1).

4.

2003 m. spalio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir

tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir taisykles (tekstas

svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 424).

5.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies pakeičianti

tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos

kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 313).

6.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą

2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistinius

preparatus (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262).

7.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos

leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros

tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 229).

8.

2005 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2005/28/EB,

nustatanti geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms

skirtais vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir

importuoti tokius vaistus keliamus reikalavimus (tekstas svarbus EEE) (OL 2005 L 091, p. 13).

9.

2008 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr.

1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros

pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (tekstas svarbus EEE) (OL 2008 L 334, p.

7) su paskutiniais pakeitimais.

Priedo

pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

Nr. XII-590,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1735,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)

FARMACIJOS

ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-59,

2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

FARMACIJOS

ĮSTATYMO 1, 2, 60, 62, 74 STRAIPSNIŲ, PENKIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO,

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU IR TRYLIKTOJO

SKIRSNIO, 68 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 4, 6, 7 ir 8

straipsniai įsigalioja po 6 mėnesių nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje

„Valstybės žinios“.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo

išduoti medicininės paskirties produktų registracijos pažymėjimai galioja iki

termino, kuriam jie išduoti, pabaigos arba kol jų galiojimas nustatyta tvarka

panaikinamas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo

leidinyje „Valstybės žinios“.

Šio

241 straipsnis. Pagrindiniai veikliųjų

medžiagų gamybos, importo iš trečiųjų šalių, platinimo ir pagalbinių medžiagų

gamybos reikalavimai

1.

Veikliosios medžiagos, įskaitant skirtas eksportuoti, turi būti gaminamos ar

importuojamos iš trečiųjų šalių ir platinamos laikantis Europos Sąjungos teisės

aktų, reglamentuojančių veikliųjų medžiagų gamybą, importą iš trečiųjų šalių ir

platinimą, reikalavimų bei Europos Sąjungos institucijų atitinkamų

nurodymų

(toliau – veikliųjų medžiagų gera gamybos arba platinimo praktika). Iš

trečiųjų šalių importuojamos veikliosios medžiagos turi būti pagamintos

laikantis geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos

nustatytuosius.

2.

Veikliųjų

medžiagų gamybai priskiriama visa ar dalinė gamyba, taip pat veikliosios

medžiagos importas iš trečiųjų šalių ir operacijos, susijusios su fasavimu,

pakavimu, ženklinimu ar pateiktimi, atliekamos iki šios medžiagos naudojimo

vaistinio preparato gamybai, įskaitant kartotinį supakavimą ar ženklinimą,

atliekamą veikliųjų medžiagų platintojo.

3.

Asmenys gali

verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ir platinimu,

jeigu jie įsisteigimo EEE valstybėje yra įregistravę savo veiklą EEE valstybės

kompetentingoje institucijoje pagal jos teisės aktus, suderintus su 2001 m.

lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl

Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (toliau –

Direktyva 2001/83/EB), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva

2011/62/ES, 52a straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikoje įsisteigusių

asmenų veikla įregistruojama juos įrašant į Lietuvos Respublikoje registruotų

veikliųjų medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų sąrašą (toliau –

Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašas) šio įstatymo 242 straipsnyje

nustatyta tvarka. Reikalavimas įregistruoti veiklą netaikomas gamybos

licencijos turėtojams, kurie įsigyja ar importuoja iš trečiosios šalies

veikliąsias medžiagas tik savo gaminamų vaistinių preparatų gamybai.

4.

Importuojant iš trečiųjų šalių veikliąsias medžiagas, kaip lydimasis siuntos

dokumentas turi būti pridėtas eksportuojančios trečiosios šalies įgaliotos

institucijos išduotas Europos Komisijos nustatytos formos rašytinis

patvirtinimas dėl veikliųjų medžiagų, eksportuojamų į Europos Sąjungą ir

naudojamų žmonėms skirtiems vaistiniams preparatams (toliau – patvirtinimas dėl

eksportuojamų į Europos Sąjungą veikliųjų medžiagų), kuriuo patvirtinama, kad

veikliosios medžiagos gamintojas vykdo gamybą laikydamasis veikliųjų medžiagų

geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių bent Europos Sąjungos

nustatytuosius, ir yra kontroliuojamas bei tikrinamas tos šalies įgaliotos

institucijos, arba jo kopija.

5.

Patvirtinimo dėl eksportuojamų į Europos Sąjungą veikliųjų

medžiagų nereikalaujama, jeigu eksportuojanti trečioji šalis yra įrašyta į

Europos Komisijos sudaromą trečiųjų šalių sąrašą, nurodytą Direktyvos

2001/83/EB 111b straipsnio 1 dalyje (toliau – Trečiųjų šalių sąrašas).

6.

Tais atvejais, kai būtina užtikrinti vaistinių preparatų

prieinamumą, o trečiosios šalies, kuri neįtraukta į Trečiųjų šalių sąrašą,

įgaliota institucija nepateikia patvirtinimo dėl eksportuojamų į Europos

Sąjungą veikliųjų medžiagų, veiklioji medžiaga gali būti laikinai importuojama,

jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ar kitos EEE valstybės įgaliota

institucija patikrina veikliąją medžiagą gaminantį asmenį ir, nustačiusi, kad

jis laikosi veikliųjų medžiagų geros gamybos praktikos standartų, atitinkančių

bent Europos Sąjungos nustatytuosius, išduoda geros gamybos praktikos

pažymėjimą, galiojantį ne ilgiau kaip 3 metus. Tokiu atveju veiklioji medžiaga

gali būti importuojama iš trečiosios šalies be patvirtinimo dėl eksportuojamų į

Europos Sąjungą veikliųjų medžiagų laikotarpiu, kuris yra ne ilgesnis kaip po

patikrinimo išduoto geros gamybos praktikos pažymėjimo galiojimo laikas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tokius patikrinimus atlieka, jeigu

veikliosios medžiagos gamintojas neturi kitos EEE valstybės įgaliotos

institucijos išduoto galiojančio geros gamybos praktikos pažymėjimo,

bendradarbiaudama su Europos vaistų agentūra, kad būtų išvengta patikrinimų

dubliavimo. Apie tai, kad veiklioji medžiaga importuojama iš trečiosios šalies

vadovaujantis šios dalies nuostatomis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi

pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po geros

gamybos praktikos pažymėjimo išdavimo.

7.

Pagalbinės

medžiagos turi būti gaminamos pagal gamybos licencijos turėtojo, kurio

vaistinių preparatų gamybai jos bus naudojamos, nustatytą

gerą atitinkamų produktų gamybos praktiką.

Įstatymas

papildytas straipsniu

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

36 straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų

gamyba ir išdavimas (pardavimas) gyventojams, registruotų vaistinių preparatų

pakuotės keitimas

1.

Ekstemporalūs

vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse. Draudžiama

vaistinėje gaminti ekstemporalų vaistinį preparatą, tapatų registruotam

vaistiniam preparatui ir (ar) vaistiniam preparatui, kurio rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo galiojimas sustabdytas arba panaikintas dėl 66

straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytų pagrindų. Ekstemporalūs

vaistiniai preparatai gamybinėse vaistinėse turi būti pagaminti ir išduoti

(parduoti) per sveikatos apsaugos ministro nustatytą terminą.

2.

Aprašiniai

vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos

tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

3.

Už vaistinėje

pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.

4.

Vaistinė turi

teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu

pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2

punkte. Vaistinius preparatus, kurių pakuotė pakeista, parduoti (išduoti) kitai

vaistinei ar jos filialui draudžiama.

5.

Gamybinė

vaistinė gali parduoti (išduoti) kartinius vaistinius preparatus kitoms

vaistinėms, jų filialams pagal gamybinei vaistinei pateiktus gydytojo receptus,

juridiniams asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos

licencijas, – pagal gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus.

6.

Neteko galios

nuo 2010 m. sausio 5 d.

7.

Šio

straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

37

straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti

Juridinis asmuo,

norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:

1) turėti

tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro

nustatytus reikalavimus;

2) sudaryti

darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;

3) atitikti

kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

38

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas

1.

Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies

veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą

tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros

įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.

2.

Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas

sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal

nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti

licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios

sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne

ilgesnis kaip 30 dienų.

39

straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos

Vaistinės

veiklos licencijos turėtojas privalo:

1) įdarbinti

farmacinės veiklos vadovą ir pakankamai tinkamos kvalifikacijos farmacijos

specialistų, suteikti jiems pakankamus įgaliojimus atlikti jiems pavestas

pareigas. Pareigybių aprašymuose aiškiai nustatyti farmacinės veiklos vadovo ir

kitų farmacijos specialistų, teikiančių farmacinę paslaugą ir parduodančių

(išduodančių) vaistinius preparatus, gaminančių ekstemporalius vaistinius preparatus,

pareigas, atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius. Vaistinės kokybės

užtikrinimo sistemos dokumentuose aprašyti vaistininko veiksmus, kuriuos jis

atlieka vaistinėje siekdamas užtikrinti, kad vaistininko padėjėjo

(farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų

pardavimas (išdavimas) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamyba atitiktų

teisės aktų reikalavimus;

2) įsigyti

vaistinius preparatus

tik

iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, išduotą

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, arba asmenų, turinčių gamybos ar

didmeninio platinimo licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos

institucijos, įsigyti veikliąsias medžiagas tik iš jų gamintojų, importuotojų

ar platintojų, kurie įregistravę savo veiklą Valstybinėje vaistų kontrolės

tarnyboje arba kitos EEE valstybės įgaliotoje institucijoje, kartinius

vaistinius preparatus įsigyti tik iš juos pagaminusios pagal pateiktą gydytojo

receptą gamybinės visuomenės vaistinės;

3) užtikrinti

vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;

4) tinkamai ir

operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš

gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;

5) veiklą

vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;

6) dalyvauti

įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;

7) saugoti ir

tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be

kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią

informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio

preparato kiekį;

8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9) jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos,

atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali atlikti savo pareigų, jo

funkcijas pavesti tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės veiklos vadovui

keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnyje. Jeigu farmacinės

veiklos vadovas paskiriamas ar įdarbinamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių iš eilės

laikotarpiui, licencijos informacijos ir duomenų keisti nereikia;

10) tikrinti vaistinių preparatų

pakuočių apsaugos priemones, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 81

dalyje, siekiant nustatyti, ar gauti vaistiniai preparatai nėra falsifikuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05)

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

17 straipsnis. Vaistinių

preparatų lygiagretus importas

1.

Į Lietuvos

Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie

įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių

išduotas lygiagretaus importo leidimas.

2.

Šio įstatymo

ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,

registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda

lygiagretaus importo leidimus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų

keitimus ir sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir

leidimų galiojimą.

3.

Lygiagretaus

importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus

Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį

panašus.

4.

Vaistinis

preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą

vaistinį preparatą, jeigu atitinka šiuos kriterijus:

1) ta pati

veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,

izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;

2) tas pats

stiprumas;

3) ta pati

farmacinė forma ir vartojimo būdas;

4) tokios pat

klinikinės savybės; jeigu lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas yra

generinis preparatas, jis turi būti bioekvivalentiškas Lietuvos Respublikoje

registruotam referenciniam vaistiniam preparatui. Jeigu lygiagrečiai

importuojamas generinis preparatas yra lyginamas su Lietuvoje registruotu

generiniu preparatu, abu šie preparatai turi būti bioekvivalentiški tam pačiam

referenciniam preparatui.

5.

Priėmus

sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:

1) priskiria

lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams

vaistiniams preparatams;

2) išduoda

lygiagretaus importo leidimą su šiais priedais: pakuotės ženklinimu ir pakuotės

lapeliu;

3) įrašo

vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.

6.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam

asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo

licenciją.

7.

Vaistinio

preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas

jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų,

pateiktų pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo

dienos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieš priimdama sprendimą,

turi kreiptis į EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti

vaistinį preparatą, kompetentingą instituciją, prašydama pateikti duomenis ir

informaciją, susijusią su vaistinio preparato registracija. Taip pat ji

turi teisę prašyti pareiškėją pateikti papildomų su paraiška gauti lygiagretaus

importo leidimą susijusių duomenų (informacijos), kuriais nedisponuoja arba

negali disponuoti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nes jie nėra jai

pateikti vaistinio preparato, su kuriuo lyginamas lygiagrečiai importuojamas

vaistinis preparatas, rinkodaros teisės turėtojo arba negali būti gauti

bendradarbiaujant su EEE valstybės, iš kurios numatoma lygiagrečiai importuoti

vaistinį preparatą, kompetentinga institucija. Laikas, per kurį kitos EEE

valstybės, kurioje registruotas numatomas lygiagrečiai importuoti vaistinis

preparatas, įgaliota institucija pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos

paprašytus papildomus dokumentus ir per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos pareikalautus papildomus duomenis (informaciją) ir

prireikus paaiškinimus raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.

8.

Lygiagretaus

importo leidimas išduodamas neterminuotam laikui.

9.

Už paraiškos

registruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti

lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos

ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo ir ekspertizės pažymos

išdavimą mokama valstybės rinkliava.

10.

Lygiagrečiai

importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio

vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.

11.

Lygiagretaus

importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį

preparatą ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo importo turi

pranešti raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Lygiagretaus importo leidimo turėtojas

apie atliktą lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato perpakavimą turi

pranešti raštu vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui arba jo teisių

perėmėjui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo pirmojo perpakuoto

vaistinio preparato pateikimo rinkai ir prekės ženklo ar jo teisių perėmėjo

prašymu pateikti perpakuoto vaistinio preparato pavyzdį susipažinimui.

12.

Pagrindinės lygiagretaus

importo leidimo turėtojo pareigos:

1) registruoti

visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, įskaitant įtariamas sunkius

padarinius sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Lietuvos

Respublikoje, ir pranešti apie jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka;

2) užtikrinti,

kad būtų lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas (jo serijos), kurio

registracija galioja eksportuojančioje šalyje;

3) prieš

tiekiant rinkai imuninių ir (ar) kraujo preparatų serijas, pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai EEE valstybės oficialios kontrolės institucijos

išduoto serijos išleidimo pažymėjimo kopiją;

4) jei

sustabdomas lygiagretaus importo leidimo galiojimas, nedelsiant (bet ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas) apie tai pranešti kitoms didmeninio platinimo įmonėms,

vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms šio preparato;

5) jei

panaikinamas lygiagretaus importo leidimo galiojimas ir preparatas išbraukiamas

iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo, bendradarbiaujant su

kitomis didmeninio platinimo įmonėmis nedelsiant atšaukti vaistinį preparatą iš

rinkos. Kai dėl priežasčių, nesusijusių su vaistinio preparato kokybe, saugumu

ar veiksmingumu, panaikinamas lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato

rinkodaros teisės galiojimas eksportuojančioje valstybėje, lygiagretaus importo

leidimas galioja ir lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas nėra išbraukiamas

iš Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašo tol, kol pasibaigia

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatytas protingas terminas išparduoti

lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato atsargas;

6) vykdyti

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodymus, susijusius su lygiagrečiai

importuojamu vaistiniu preparatu dėl lygiagretaus importo leidimo sąlygų

keitimo ir lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato serijų atšaukimo iš

rinkos.

13.

Kitus

reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo

leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.

14.

Informacija apie pateiktas paraiškas registruoti

lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ar registravimo sąlygų

pakeitimus tol, kol nepriimtas sprendimas, yra

konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos

įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja šią informaciją

atskleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

KLINIKINIAI

VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI

18

straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai

1.

Klinikinius vaistinio

preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų

laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal

įstatymus įgaliotos institucijos.

2.

Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3.

Visi

klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,

registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.

4.

Klinikinius

vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos

komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio

preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5.

Tiriamieji

vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6.

Klinikinio

tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti

pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams

atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos

ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos

komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą, ekspertizę

ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio valstybės

rinkliavos.

7.

Lietuvos

bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti

pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba

motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo

paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti

tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.

8.

Šio

straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais

atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji

vaistiniai preparatai:

1) skirti genų

terapijai;

2) skirti

somatinių ląstelių terapijai;

3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.

9.

Jei

konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems

tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus

išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.

Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas

neribojamas.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į

Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis

išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.

11.

Jei

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi

objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų

reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo

saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį

vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami

užsakovui.

12.

Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą

gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus

nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį

vaistinį preparatą.

13.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamas sunkius padarinius

sukėlusias nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tiriamuoju vaistiniu

preparatu, pastebėtas Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, sveikatos apsaugos

ministro nustatytais terminais būtų įtraukti į Europos vaistų agentūros

tvarkomos EEE farmakologinio budrumo duomenų bazės ir duomenų apdorojimo tinklo

(toliau – „Eudravigilance“ duomenų bazė) klinikinių tyrimų modulį.

14.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti

klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi

svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba

abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio

sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti

sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,

kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,

prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi

ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo

sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.

15.

Lietuvos

bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo

galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas

priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

PENKTASIS skIRSNIS

FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas

19

straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas

1.

Vaistinių, tiriamųjų vaistinių

preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų

platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.

2.

Juridiniams

asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)

išduodamos šios licencijų rūšys:

1) gamybos

licencija;

2) didmeninio

platinimo licencija;

3) vaistinės

veiklos licencija;

4) gamybinės

vaistinės veiklos licencija.

3.

Licencijas

išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo

sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus,

pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės

veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

Nr.

XII-388, 2013-06-18,

Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

20

straipsnis. Licencijų išdavimas

1.

Juridinis

asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,

nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų

duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.

2.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi

nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir

informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų

nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą, išskyrus atvejus, kai

pateikiama vaistinės ar gamybinės vaistinės veiklos licencijos paraiška.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,

kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos

licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

4.

Licencija

išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,

taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto

asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,

ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34

straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas

informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį

pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais

terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.

5.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip

pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie

juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,

vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant

sprendimą dėl licencijos išdavimo.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo

sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša

Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta

tvarka, paskelbia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

7.

Licencija

išduodama neterminuotam laikui.

8.

Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų

nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto

dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

42 straipsnis. Farmacinių

atliekų priėmimas iš gyventojų ir apmokėjimas už šių atliekų tvarkymą

1.

Visuomenės

vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai

priimti naikintinus vaistinius preparatus. Priimtus naikintinus vaistinius

preparatus iš visuomenės vaistinių ir gamybinių visuomenės vaistinių surenka ir

kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Naikintinų vaistinių

preparatų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už jų tvarkymą nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Veterinarijos

vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius

vaistus. Priimtus naikintinus veterinarinius vaistus iš veterinarinių vaistinių

surenka ir kitą jų tvarkymo veiklą vykdo atliekų tvarkytojas Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Naikintinų veterinarinių vaistų priėmimo iš gyventojų tvarką ir apmokėjimą už

jų tvarkymą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Už priimtų iš

gyventojų naikintinų vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų tvarkymą

apmokama iš atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šio įstatymo

įgyvendinimą, valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

43 straipsnis.

Juridinių asmenų veikloje susidariusių farmacinių atliekų tvarkymas

Juridinis asmuo,

kurio veikloje susidaro farmacinių atliekų, šias farmacines atliekas tvarko

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1506,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4148 (2011-07-13)

52 straipsnis. Valstybinės farmakologinio budrumo

sistemos ir jos veiklos reikalavimai

1.

Lietuvos

Respublikoje turi būti įdiegta ir taikoma farmakologinio budrumo sistema, kuria

būtų užtikrinama vaistinio preparato saugumo stebėsena, siekiant nustatyti, ar

atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, būtų nustatytos ir įgyvendintos

vaistinio preparato rizikos mažinimo ir prevencijos priemonės. Už šių uždavinių

vykdymą atsako Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vykdant šiuos uždavinius,

turi būti bendradarbiaujama su EEE valstybių įgaliotomis institucijomis,

Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija farmakologinio budrumo klausimais.

2.

Farmakologinio budrumo sistema turi būti naudojama informacijai apie vaistinių

preparatų keliamą riziką pacientų ar visuomenės sveikatai rinkti. Ši

informacija pirmiausia turi apimti nepageidaujamas reakcijas vartojant vaistinį

preparatą laikantis rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygų ir jų

nesilaikant bei nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias tam tikrų profesijų

darbuotojams, dirbantiems su vaistiniu preparatu.

3.

Farmakologinio budrumo sistema turi skatinti pacientus, sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistus teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas

nepageidaujamas reakcijas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, įtraukti į šią

veiklą vartotojų, pacientų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų

organizacijas, taip pat užtikrinti, kad moksliniam įvertinimui būtų gaunami

tikslūs ir patikrinami duomenys.

4.

Farmakologinio budrumo sistemoje taikomi informacijos apie įtariamas

nepageidaujamas reakcijas rinkimo metodai ir, jeigu reikia, vėlesnės informacijos,

susijusios su gautu pranešimu apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas,

surinkimas turi užtikrinti, kad būtų galima nustatyti bet kurio Lietuvos

Respublikoje paskirto, išduoto ar parduoto biologinio vaistinio preparato, apie

kurio sukeliamas įtariamas nepageidaujamas reakcijas pranešta, pavadinimą ir

serijos numerį.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, naudodamasi farmakologinio budrumo sistema, turi

moksliškai vertinti visą informaciją, svarstyti rizikos mažinimo ir prevencijos

galimybes ir, jeigu reikia, imtis reikalingų su rinkodaros ar registracijos

pažymėjimu susijusių reguliavimo veiksmų, stebėti rizikos valdymo planuose

numatytų rizikos mažinimo priemonių ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 12

straipsnio 8 dalyje ar 14 straipsnio 9 dalyje, įgyvendinimo rezultatus,

vertinti rizikos valdymo sistemos atnaujinimus, stebėti „Eudravigilance“

duomenų bazės duomenis, kad būtų nustatyta, ar atsirado nauja rizika, ar rizika

pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi naują ar pasikeitusią riziką, taip pat

naudos ir rizikos santykio pokyčius, apie tai turi informuoti vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtoją, kitų EEE valstybių įgaliotas

institucijas, Europos vaistų agentūrą.

7.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi reguliariai atlikti farmakologinio budrumo

sistemos auditą ir apie jo rezultatus pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip

iki 2013 m. rugsėjo 21 d., o vėliau – kas dveji metai.

8.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi turėti savo interneto svetainę, kurioje būtų

pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija ir nuoroda į Europos

vaistų interneto svetainę, sukurtą pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 26

straipsnį.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, ketindama viešai skelbti informaciją, susijusią su

farmakologiniu budrumu, ne vėliau kaip 24 valandos prieš viešą paskelbimą turi

pranešti apie tai kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų

agentūrai ir Europos Komisijai, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti

visuomenės sveikatą, šią informaciją būtina skelbti nedelsiant.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi viešai skelbti informaciją, susijusią su

veikliosiomis medžiagomis, kurios įeina į vaistinių preparatų, registruotų

daugiau negu vienoje EEE valstybėje, sudėtį, laikydamasi Europos vaistų

agentūros nustatytų terminų ir atsižvelgdama į visų EEE valstybių sutartą

bendrą pranešimą, susijusį su farmakologiniu budrumu, kurio rengimą koordinuoja

Europos vaistų agentūra.

11.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, viešai skelbdama šio straipsnio 9 ir 10 dalyse

nurodytą informaciją, turi išbraukti visą privačią ir konfidencialaus

komercinio pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai, siekiant apsaugoti

visuomenės sveikatą, šią informaciją skelbti būtina.

12.

Europos

Komisijos prašymu ir koordinuojant Europos vaistų agentūrai, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba dalyvauja derinant ir standartizuojant farmakologinio budrumo

technines priemones tarptautiniu mastu.

551 straipsnis. Periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų rengimas ir teikimas

*1. Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi rengti ir elektroninių ryšių

priemonėmis Europos vaistų agentūrai pateikti periodiškai atnaujinamus saugumo

protokolus, kuriuose nurodoma:

1) svarbių

duomenų apie vaistinio preparato naudą ir riziką santrauka, taip pat klinikinių

ir kitų tyrimų, susijusių su visomis indikacijomis ir visomis gyventojų

grupėmis, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo sąlygose, rezultatai ir jų galimo poveikio vaistinio preparato

rinkodaros teisei vertinimas;

2) mokslinis

vaistinio preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimas, kuris turi būti

grindžiamas visais turimais duomenimis, taip pat klinikinių tyrimų, atliekamų

dėl neregistruotų indikacijų ir su tam tikromis gyventojų grupėmis, duomenys;

3) visi duomenys

apie parduotą vaistinio preparato kiekį ir vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojo turimi duomenys apie išrašytų receptų skaičių, taip pat

duomenys, kiek gyventojų vartoja vaistinį preparatą.

2.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas generinių vaistinių preparatų, šio

įstatymo 11 straipsnio 14 dalyje nurodytų vaistinių preparatų ir pagal

supaprastintą ar specialią registravimo procedūrą registruotų tradicinių

augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų periodiškai atnaujinamus saugumo

protokolus pateikia vienu iš šių atvejų:

1) jeigu yra

nustatyta registracijos sąlyga pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį;

2) jeigu to

reikalauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su

farmakologinio budrumo duomenimis, arba kai po vaistinio preparato

įregistravimo gauta nepakankamai periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų,

susijusių su veikliąja medžiaga, kad būtų galima įvertinti, ar atsirado nauja

vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio preparato

naudos ir rizikos santykis. Šių protokolų vertinimo protokolus Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba perduoda FBRV komitetui, kuris nusprendžia, ar reikia

rengti vieną periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo vertinimo protokolą dėl

visų vaistinių preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos.

3.

Periodiškai

atnaujinami saugumo protokolai teikiami rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

sąlygose nustatytu dažnumu ir terminais, kuriuos atitinkamai nustato Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka arba

Europos vaistų agentūra.

4.

Iki 2012 m.

liepos 21 d. įregistruotų vaistinių preparatų, kurių rinkodaros pažymėjimo

sąlygose nenumatytas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas

ir terminai, vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi teikti

periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus sveikatos apsaugos ministro

nustatytais terminais ir dažnumu, taip pat nedelsdami Valstybinės vaistų

kontrolės tarnybos reikalavimu, jeigu kyla abejonių dėl vaistinio preparato

saugumo. Sveikatos apsaugos ministro nustatytų terminų ir dažnumo turi būti

laikomasi tol, kol Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba rinkodaros pažymėjimo

sąlygose nustatys kitokius terminus ir dažnumą arba kitoks dažnumas ir terminai

bus nustatyti pagal šio straipsnio 5 dalį.

5.

Vaistinių

preparatų, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos arba tas pats

veikliųjų medžiagų derinys, tačiau dėl kurių yra išduoti skirtingi rinkodaros

pažymėjimai, periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimo dažnumas ir

terminai gali būti pakeisti ir suderinti, kad būtų galimybė rengti vieną

vertinimą ir nustatyti Europos Sąjungos referencinę datą, nuo kurios skaičiuojamos

periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datos. Jeigu Europos vaistų

agentūra paskelbia suderintą periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

pateikimo dažnumą ir Europos Sąjungos referencinę datą, vaistinių preparatų

rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai

paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo sąlygas.

6.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali raštu pateikti motyvuotą prašymą

Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetui arba Koordinavimo

grupei, kad būtų nustatyta Europos Sąjungos referencinė data arba pakeistas

periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumas ir terminai šio

straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. Jeigu Europos vaistų agentūra paskelbia

pakeistas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo datas ar dažnumą,

vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojai turi pateikti Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai paraišką atitinkamai pakeisti rinkodaros pažymėjimo

sąlygas.

7.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pateikti šio straipsnio 6 dalyje

nurodytą prašymą, jeigu yra vienas iš šių pagrindų:

1) yra

priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata;

2) siekiant

išvengti periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimo dubliavimo;

3) siekiant

tarptautinio suderinamumo.

8.

Rinkodaros

pažymėjimo sąlygų pakeitimai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis įsigalioja po 6

mėnesių po jų paskelbimo Europos Sąjungos referencinių datų ir periodiškai

atnaujinamų saugumo protokolų pateikimo dažnumo sąraše, kuris skelbiamas

Europos vaistų interneto svetainėje.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba vertina periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus ir

nustato, ar atsirado nauja rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio

preparato naudos ir rizikos santykis.

10.

Vaistiniams

preparatams, kurie yra registruoti daugiau negu vienoje EEE valstybėje, ir

visiems vaistiniams preparatams, kuriuose yra tos pačios veikliosios medžiagos

arba tas pats veikliųjų medžiagų derinys, kai pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis

yra nustatyta Europos Sąjungos referencinė data bei periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų teikimo dažnumas, atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų

saugumo protokolų duomenų vertinimas. Šį vertinimą atlieka Europos vaistų agentūros

Koordinavimo grupės paskirta EEE valstybė, kai tarp vaistinių preparatų, dėl

kurių atliekamas vienas periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų duomenų

vertinimas, nėra nė vieno į Bendrijos vaistinių preparatų registrą įrašyto

vaistinio preparato.

11.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytam vienam periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

vertinimui atlikti paskiriama Lietuvos Respublika, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba per 60 dienų nuo periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų gavimo

dienos turi parengti ir nusiųsti vertinimo protokolą Europos vaistų agentūrai

bei kitoms valstybėms narėms, kuriose registruoti atitinkami vaistiniai

preparatai. Gavusi vaistinių preparatų rinkodaros teisės turėtojų ir kitų

valstybių narių įgaliotų institucijų pastabas, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba turi per 15 dienų nuo pastabų gavimo dienos patikslinti vertinimo

protokolą ir jį pateikti FBRV komitetui.

12.

Jeigu šio

straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

vertinimą atlieka kita EEE valstybė arba Europos vaistų agentūra, Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi vertinimo protokolą, gali per 30 dienų nuo jo

gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos vaistų

agentūrai.

13.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas, iš Europos vaistų agentūros gavęs EEE

valstybės ar Europos agentūros parengtą vieną vertinimo protokolą, gali per 30

dienų nuo jo gavimo dienos pateikti pastabas arba EEE valstybei, arba Europos

vaistų agentūrai.

14.

Jeigu

atlikus periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų vertinimą nustatoma, kad

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas nustatytais terminais turi pateikti

paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą vaistinio preparato

charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį Valstybinei vaistų

kontrolės tarnybai.

*Pastaba: Šio įstatymo 551

straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojui taikomas po 12 mėnesių nuo Europos vaistų agentūros paskelbto

pranešimo apie „Eudravigilance“ duomenų bazės funkcijų dėl periodiškai

atnaujinamų saugumo protokolų priėmimo ir kaupimo sukūrimą. Iki tol vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti periodiškai atnaujinamus

saugumo protokolus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitoms EEE

valstybėms, kuriose šis vaistinis preparatas registruotas.

56 straipsnis. Rinkodaros ar registracijos

pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, rinkodaros ar registracijos pažymėjimo

sąlygų keitimas

1.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

duomenis, poregistracinių saugumo ir veiksmingumo tyrimų duomenis ir (ar) kitą

gautą informaciją apie vaistinio preparato saugumą, jeigu reikia, sustabdo ar

panaikina rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba pakeičia

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas vadovaudamasi šio įstatymo 66

straipsnio pagrindais.

2.

Jeigu

priemones, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, numato Europos vaistų agentūros

Koordinavimo grupė ar Europos Komisija, atsižvelgdamos į šio įstatymo 551

straipsnio 10 dalyje nurodytą vieną periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų

duomenų vertinimą, poregistracinių saugumo tyrimų duomenis ar taikant skubią

Europos Sąjungos procedūrą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi Europos

vaistų agentūros Koordinavimo grupės informaciją apie EEE valstybių susitarimą

ar Europos Komisijos sprendimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, įgyvendina

šias priemones nustatytais terminais.

3.

Jeigu

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti paraišką patvirtinti jų

keitimą kartu su atnaujinta vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir,

jei reikia, pakuotės lapeliu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

4.

Rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinamo arba rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo sąlygų pakeitimo tvarką nustato sveikatos apsaugos

ministras.

561

straipsnis. Skubi Europos Sąjungos procedūra

1.

Jeigu

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo

duomenis, mano, kad reikia skubiai imtis priemonių, susijusių su vaistinio

preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimu ar rinkodaros ar

registracijos pažymėjimo sąlygų keitimu arba vaistinio preparato tiekimu, ji

turi inicijuoti skubią Europos Sąjungos procedūrą ir pranešti apie tai kitų EEE

valstybių įgaliotoms institucijoms, Europos vaistų agentūrai ir Europos

Komisijai šiais atvejais:

1) kai ji

svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos

pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti

atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę, įtraukti naują

kontraindikaciją, sumažinti rekomenduojamą dozę arba apriboti indikacijas;

Redakcija nuo 2013-12-01:

1) kai ji

svarsto būtinybę sustabdyti ar panaikinti rinkodaros arba registracijos

pažymėjimo galiojimą, uždrausti vaistinio preparato tiekimą, atsisakyti

atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę;

2) kai ji gauna

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė

vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą

panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą dėl priežasčių,

susijusių su vaistinio preparato saugumu.

Redakcija nuo 2013-12-01:

2) kai ji gauna

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo pranešimą, kad jis sustabdė

vaistinio preparato tiekimą rinkai, pateikė ar numato pateikti prašymą

panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba nepateikė

paraiškos atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę dėl priežasčių,

susijusių su vaistinio preparato saugumu.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, pateikusi pranešimą Europos vaistų agentūrai, apie

tai informuoja vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtoją.

3.

Jeigu

pranešime nurodytas vaistinis preparatas registruotas tik Lietuvos

Respublikoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įgyvendinamos

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.

4.

Jeigu

pranešime nurodyto vaistinio preparato rinkodaros teisė suteikta ir kitoje EEE

valstybėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones

vadovaudamasi Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupės sutarimu arba

Europos Komisijos sprendimu. Tačiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

mano, kad, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, būtina sustabdyti rinkodaros

ar registracijos pažymėjimo galiojimą ir uždrausti vaistinio preparato

vartojimą Lietuvos Respublikoje tol, kol Europos vaistų agentūros Koordinavimo

grupė arba Europos Komisija priims galutinį sprendimą, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba įgyvendina šias priemones, pateikdama tokio sprendimo

motyvus. Apie priimtas priemones ir motyvus ne vėliau kaip per vieną darbo

dieną nuo jų priėmimo turi būti pranešta Europos Komisijai, Europos vaistų

agentūrai ir kitoms EEE valstybėms.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, pateikdama šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą

informaciją, turi kartu su ja pateikti ir visą turimą susijusią mokslinę

informaciją bei vertinimus Europos vaistų agentūrai.

6.

Kai Europos

vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie

skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą Europos vaistų interneto

svetainėje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie tai paskelbia savo

interneto svetainėje.

Redakcija nuo 2013-12-01:

6.

Kai Europos

vaistų agentūra Europos vaistų interneto svetainėje paskelbia informaciją apie

skubios Europos Sąjungos procedūros inicijavimą, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

7.

Jeigu

rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygos turi būti pakeistos, vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas sveikatos apsaugos ministro nustatytais

terminais turi pateikti paraišką patvirtinti jų keitimą, taip pat atnaujintą

vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir, jeigu reikia, pakuotės lapelį

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-590,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

562

straipsnis. Poregistracinių saugumo tyrimų atlikimas ir priežiūra

1.

Poregistraciniai saugumo tyrimai atliekami vaistinio preparato rinkodaros

teisės turėtojo iniciatyva ar vykdant šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje arba

14 straipsnio 9 dalyje nurodytas registracijos sąlygas ir apima saugumo duomenų

rinkimą iš pacientų ar sveikatos priežiūros specialistų. Poregistracinius saugumo

tyrimus gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistai.

2.

Atliekami

poregistraciniai saugumo tyrimai neturi kelti didesnės rizikos pacientams negu

įprastai vartojant vaistinį preparatą ir neturi pažeisti pacientų teisių, taip

pat negali skatinti vaistinių preparatų vartojimo.

3.

Sveikatos

priežiūros specialistams, atliekantiems poregistracinius saugumo tyrimus,

vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas gali apmokėti tik tyrimams

skirtas išlaidas ir atlyginti už tyrimams skirtą laiką.

4.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas gali pradėti poregistracinį saugumo

tyrimą tik turėdamas arba FBRV komiteto, arba Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos rašytinį pritarimą. FBRV komiteto rašytinis pritarimas turi būti

gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalį ir

14 straipsnio 9 dalį, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pritarimas turi

būti gautas dėl tyrimų, kurie atliekami pagal šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį

tik Lietuvos Respublikoje, ir dėl tyrimų, kurie atliekami rinkodaros teisės

turėtojo iniciatyva.

5.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl pritarimo atlikti poregistracinį

saugumo tyrimą išdavimo ar neišdavimo per 60 dienų nuo tinkamai įformintos

paraiškos ir poregistracinio saugumo tyrimo protokolo (toliau – tyrimo

protokolas) gavimo dienos. Tyrimo protokole turi būti nurodytas tyrimo tikslas,

planas ir duomenų analizės metodai.

6.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba priima motyvuotą sprendimą neišduoti pritarimo atlikti

poregistracinį saugumo tyrimą, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos paraiškos ir

tyrimo protokolo ekspertizę nustatomas bent vienas iš šių pagrindų:

1) tyrimas gali

skatinti vaistinio preparato vartojimą;

2) tyrimo planas

neatitinka tyrimo tikslų;

3) tyrimas

priskirtinas klinikiniams tyrimams.

7.

Jeigu

pritarimą atlikti poregistracinį saugumo tyrimą išduoda FBRV komitetas,

vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojas, prieš pradėdamas poregistracinį saugumo tyrimą,

turi pateikti tyrimo protokolą, kuriam pritarė FBRV komitetas, Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai.

8.

Poregistracinis saugumo tyrimas turi būti atliekamas laikantis tyrimo

protokolo. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas tyrimo protokolo

esminius keitimus gali daryti tik gavęs arba Valstybinės vaistų kontrolės

tarnybos, arba FBRV komiteto pritarimą. Jeigu pritarimą dėl protokolo esminių

keitimų išduoda FBRV komitetas, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas

turi šiuos keitimus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

9.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas poregistracinio saugumo tyrimo metu turi:

1) Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais

pareikalavus, pateikti jai tyrimo protokolą ir tyrimo vykdymo tarpinę

ataskaitą;

2) sekti tyrimo

metu gaunamus duomenis, vertinti jų įtaką vaistinio preparato naudos ir rizikos

santykiui ir bet kokią naują informaciją, kuri gali turėti įtakos naudos ir

rizikos santykiui, pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir kitos EEE

valstybės, kurioje registruotas šis vaistinis preparatas, įgaliotai

institucijai. Tokios informacijos pateikimas neatleidžia nuo pareigos teikti

periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus.

10.

Vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojas per 12 mėnesių nuo duomenų rinkimo

pabaigos turi:

1) elektroninių

ryšių priemonėmis pateikti galutinę tyrimo ataskaitą ir tyrimo duomenų

santrauką Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kai tyrimas atliktas Lietuvos

Respublikoje, ir FBRV komitetui, kai tyrimas atliktas gavus jo pritarimą,

išskyrus atvejus, kai yra gautas FBRV komiteto leidimas tokių dokumentų

nepateikti;

2) įvertinti

būtinybę pakeisti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo sąlygas ir, jeigu

reikia, pateikti atitinkamą paraišką ir kitus dokumentus, nurodytus šio

įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

11.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba turi įvertinti poregistracinių saugumo tyrimų, dėl

kurių ji buvo išdavusi pritarimą, duomenis ir, jeigu reikia, nustatyti

priemones, numatytas šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai

tokias priemones nustato Europos vaistų agentūros Koordinavimo grupė ar Europos

Komisija, remdamasi poregistracinio saugumo tyrimo, dėl kurio buvo išduotas

FBRV komiteto pritarimas, duomenimis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užtikrina

jų įgyvendinimą pagal šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalį.

12.

Paraiškos

atlikti poregistracinį saugumo tyrimą formą ir pritarimo atlikti

poregistracinius saugumo tyrimus išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos

ministras.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ

IR MEDICINOS PAGALBOS

PRIEMONIŲ

KAINODARA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. XI-664,

2010-01-20, Žin., 2010, Nr. 13-624 (2010-02-02)

57

straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros

bendrieji reikalavimai

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai

papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai

ir jų papildymai skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Kainynai

įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar)

patikslinimai ­– teisės aktų nustatyta tvarka.

1 dalies redakcija nuo 2014-01-01:

1.

Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų

vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.

Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų

kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Šie kainynai

papildomi ir (ar) patikslinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Visi kainynai

ir jų papildymai skelbiami Teisės aktų registre. Kainynai įsigalioja po vieno

mėnesio nuo jų paskelbimo, jų papildymai ir (ar) patikslinimai – teisės aktų

nustatyta tvarka.

2.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato

rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų

atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos

kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės

prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jei vaistinis preparatas ar

medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu.

3.

Kompensuojamieji

vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės

vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos priežiūros veiklos

licenciją, parduodami ne brangiau negu didmeninė kaina, kuri apskaičiuojama

prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo

leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar

jo atstovo deklaruotos kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą

didmeninės prekybos antkainį.

4.

Kompensuojamieji

vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos turėtojui, kompensuojamos

medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių priemonių platinimo įmonėms

parduodami ne didesne negu vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar

lygiagretaus importo leidimo turėtojo, ar jų atstovo arba medicinos pagalbos

priemonės gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms

deklaruota kaina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1383, 2011-05-19,

Žin., 2011, Nr. 69-3291 (2011-06-07)

Nr.

XI-2324,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6652 (2012-11-15)

64 straipsnis. Patikrinimų dokumentai ir

informavimas apie patikrinimų rezultatus

1.

Kiekvieno

patikrinimo, kurio metu vertinama veiklos atitiktis gerai gamybos, platinimo,

klinikinei, farmakologinio budrumo ar vaistinės praktikai, rezultatai ir

išvados įrašomi į patikrinimo pažymą, už kurios turinio teisingumą ir

išvadų pagrįstumą atsako patikrinimą atlikęs (atlikę) inspektorius

(inspektoriai).

2.

Surašant

patikrinimo pažymą vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ir

veikliųjų medžiagų gamintojams, didmeniniams vaistinių preparatų platintojams,

veikliųjų medžiagų importuotojams ir platintojams, vaistinių preparatų prekybos

tarpininkams ir vaistinėms atitinkamai nurodoma, ar patikrintoje veiklos

vietoje vykdoma veikla atitinka gerą gamybos praktiką, gerą platinimo praktiką

ar geros vaistinių praktikos nuostatus. Surašant patikrinimo pažymą vaistinio

preparato rinkodaros teisės turėtojui dėl farmakologinio budrumo, nurodoma, ar jo

taikoma farmakologinio budrumo sistema atitinka aprašytąją pagrindinėje

farmakologinio budrumo sistemos byloje ir ar jo vykdoma farmakologinio budrumo

veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. Surašant patikrinimo pažymą dėl

klinikinio vaistinio preparato tyrimo, nurodoma, ar vaistinio preparato

klinikinis tyrimas atitinka gerą klinikinę praktiką. Per 30 dienų po

patikrinimo veiklos vietoje atlikimo, išskyrus atvejus, kai reikia imtis šio

įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų, apie patikrinimo metu

nustatytus faktus ir rezultatus turi būti pranešta patikrintam subjektui,

klinikinių tyrimų atveju – ir tyrimo užsakovui. Patikrintas subjektas ir

klinikinio tyrimo užsakovas turi teisę sveikatos apsaugos ministro nustatytais

terminais pateikti savo pastabas ir paaiškinimus, apie kuriuos pažymima

pažymoje. Surašant pažymą patikrintam juridiniam asmeniui, pateikusiam paraišką

gauti gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, nurodoma, ar jis pasirengęs

vykdyti veiklą, atitinkamai pagal šio įstatymo šeštojo ar septintojo skirsnio

reikalavimus. Ši pažyma pateikiama patikrintam subjektui.

3.

Jeigu atlikus

patikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų

ir veikliųjų medžiagų gamintojo, didmeninio vaistinių preparatų platintojo,

veikliųjų medžiagų importuotojo ir platintojo, vaistinių preparatų prekybos

tarpininko vykdoma veikla atitinka geros gamybos ar platinimo praktikos

reikalavimus, per 90 dienų po patikrinimo arba tais terminais, kurie nustatyti

šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytoje sutartyje, sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka jam turi būti išduotas geros gamybos praktikos arba

geros platinimo praktikos pažymėjimas.

65

straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų patikrinimų galiojimas

1.

Lietuvos

Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų patikrinimų

išvados, priimtos dėl gamybos, importo iš trečiųjų šalių, klinikinių tyrimų,

didmeninio vaistinių preparatų platinimo, vaistinių preparatų prekybos

tarpininkavimo, farmakologinio budrumo, taip pat šio įstatymo 29 straipsnio 3

dalyje nurodytų šalių įgaliotų institucijų patikrinimo išvados dėl sutartyse

numatytos veiklos patikrinimų.

2.

Išimtiniais

atvejais, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių

su visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis

išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.

PENKIOLIKTASIS

SKIRSNIS

SANKCIJOS DĖL

VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Šio įstatymo 9 straipsnis

įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-388, 2013-06-18,

Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 8, 15, 19, 24,

24(1), 25, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 39, 40, 66, 69, 73 STRAIPSNIŲ,

SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO, PRIEDO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 24(1) STRAIPSNIU IR 24(2), 34(1), 35(1),

68(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. liepos 1

d.

Įstatymo

įgyvendinimas:

1.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje

išdėstytos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos

įstatymas) 8 straipsnio 81 dalies, 12 straipsnyje išdėstytos Farmacijos

įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 17 straipsnyje išdėstytos Farmacijos

įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 22 straipsnio 2 dalyje išdėstytos

Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 10 punkto nuostatos dėl vaistinių preparatų

pakuočių apsaugos priemonių taikymo ir 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse išdėstytos

Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos taikomos po 3 metų nuo

Europos Komisijos deleguotojo akto, nurodyto 2011 m. birželio 8 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/62/ES, kuria iš dalies keičiamos

Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus

vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą

prevencijos (toliau – Direktyva 2011/62/ES), 1 straipsnio 12 punkte,

paskelbimo.

2.

Lietuvos Respublikoje įsisteigę

asmenys, kurie vykdė veikliųjų medžiagų gamybą, platinimą ar importą iš

trečiųjų šalių iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi pateikti prašymus įrašyti

juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 27 straipsnio 11

punkto ir 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 39 straipsnio 2

punkto nuostatos, susijusios su reikalavimu, kad veikliųjų medžiagų gamintojai,

platintojai ir importuotojai iš trečiųjų šalių būtų įregistravę savo veiklą,

taikomos atsižvelgiant į šį pereinamąjį laikotarpį.

3.

Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos

Farmacijos įstatymo 241 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatos ir 11 straipsnio 4

dalyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 27 straipsnio 11 punkto nuostatos,

susijusios su reikalavimu, kad su veikliųjų medžiagų, importuojamų iš trečiųjų

šalių, siunta būtų pateiktas rašytinis patvirtinimas, taikomos nuo 2013 m.

liepos 2 d.

4.

Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje

išdėstytas Farmacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimas asmenims,

kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas, kuriose laikomi ar

numatomi laikyti vaistiniai preparatai, turėti didmeninio platinimo licenciją,

taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikoje veiklos vietą

ir kontaktinius duomenis turintys asmenys, kurie vykdė vaistinių preparatų

prekybos tarpininkavimo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi pateikti

prašymus įrašyti juos į Lietuvos Respublikoje registruotų vaistinių preparatų

prekybos tarpininkų sąrašą (toliau – Tarpininkų sąrašas) iki 2013 m. rugsėjo 1

d. Šio įstatymo 17 straipsnyje išdėstytos Farmacijos įstatymo 33 straipsnio 1

dalies 19 punkto nuostatos, susijusios su reikalavimu naudotis tik tų vaistinių

preparatų prekybos tarpininkų paslaugomis, kurie įrašyti į Tarpininkų sąrašą

arba kurie įsiregistravę kitos Europos ekonominės erdvės valstybės įgaliotoje

institucijoje, taikomos atsižvelgiant į šį pereinamąjį laikotarpį.

6.

Šio įstatymo 21 straipsnyje

išdėstytos Farmacijos įstatymo 35(1) straipsnio nuostatos taikomos po vienų

metų nuo Europos Komisijos įgyvendinamojo akto, nurodyto Direktyvos 2011/62/ES

1 straipsnio 20 punkte, paskelbimo.

7.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iki 2013 m. liepos 22

d. praneša Europos Komisijai informaciją apie šio įstatymo 26 straipsnyje

išdėstytoje Farmacijos įstatymo 681 straipsnio 1 dalyje nurodytą sistemą.

8.

Sveikatos apsaugos ministras ne

vėliau kaip per 3 metus nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Komisijos

deleguotojo akto paskelbimo parengia ir patvirtina teisės aktą, nurodytą šio

įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje išdėstytoje Farmacijos įstatymo 24 straipsnio 7

dalyje.

9.

Sveikatos apsaugos ministras ne

vėliau kaip per vienus metus nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Europos

Komisijos įgyvendinamojo akto paskelbimo parengia ir patvirtina teisės aktą,

nurodytą šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstytoje Farmacijos įstatymo 351

straipsnio 6 dalyje.

10.

Sveikatos apsaugos ministras iki šio

įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-590,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 120-6056 (2013-11-23)

FARMACIJOS ĮSTATYMO 15, 56(1), 69

STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gruodžio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-11-27)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

242 straipsnis. Veikliųjų

medžiagų gamintojų, importuotojų ir platintojų įrašymas į Veikliųjų medžiagų

gamintojų sąrašą

1.

Asmenų,

norinčių verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ar

platinimu, prašymus įrašyti juos į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

2.

Asmuo turi

pateikti nustatytos formos prašymą įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų

sąrašą ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomos veiklos pradžios. Prašymą

teikiantis asmuo turi būti pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos reikalavimus.

3.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, remdamasi rizikos

vertinimo, atliekamo pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus,

išvadomis, gali priimti sprendimą atlikti asmens, pateikusio prašymą

įrašyti jį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, patikrinimą, siekdama

įvertinti, ar asmuo yra pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus. Apie tai ji turi

pranešti asmeniui per 60 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

4.

Jeigu

neatliekamas patikrinimas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba per

60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos įrašo asmenį

į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą, o jeigu atliekamas asmens patikrinimas,

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įrašo asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų

sąrašą arba pateikia jam rašytinį motyvuotą atsisakymą jį įrašyti į šį sąrašą

per 90 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo dienos.

5.

Tais

atvejais, kai buvo atliktas asmens patikrinimas pagal šio straipsnio 3 dalį ir

patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmuo pasirengęs vykdyti veiklą pagal veikliųjų

medžiagų geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, asmuo

įrašomas į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą. Jeigu patikrinimo metu buvo

nustatyta, kad asmuo nepasirengęs vykdyti veiklos pagal veikliųjų medžiagų

geros gamybos arba geros platinimo praktikos reikalavimus, jis į Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašą neįrašomas.

6.

Jeigu asmuo

per 60 dienų nuo visiškai užpildytos prašymo formos gavimo Valstybinėje vaistų

kontrolės tarnyboje dienos negauna pranešimo apie sprendimą atlikti jo

patikrinimą, jis turi teisę pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba turi jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą.

7.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba skelbia Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą savo

interneto svetainėje.

8.

Veikliųjų

medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi kiekvienais metais, bet

ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos, informuoti Valstybinę vaistų kontrolės

tarnybą apie prašyme jį įrašyti į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateiktos

informacijos pasikeitimus. Apie informacijos, kuri gali turėti įtakos veikliųjų

medžiagų kokybei ar saugumui, pasikeitimus turi būti pranešama nedelsiant, bet

ne vėliau kaip per 15 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

9.

Veikliųjų

medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas išbraukiamas iš Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašo, jeigu:

1) nustatoma

veiklos neatitiktis veikliųjų medžiagų geros gamybos ar geros platinimo

praktikos reikalavimams ir toks sprendimas priimamas vadovaujantis šio įstatymo

63 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

2) Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba gauna veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar

platintojo prašymą išbraukti jį iš Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašo;

3) juridinis

asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);

4) paaiškėja,

kad prašyme įrašyti asmenį į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą pateikti

klaidingi duomenys ir asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 10 dalyje nustatyta

tvarka.

10.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Veikliųjų medžiagų gamintojų sąrašą

įrašyto veikliųjų medžiagų gamintojo, importuotojo ar platintojo prašyme buvo

pateikti klaidingi duomenys, apie tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5

darbo dienas. Veikliųjų medžiagų gamintojas, importuotojas ar platintojas turi

patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

11.

Prašymo

įrašyti asmenį į Veikliųjų

medžiagų gamintojų sąrašą formą ir informaciją, kuri skelbiama Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje, nustato sveikatos apsaugos

ministras.

Įstatymas

papildytas straipsniu

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

291 straipsnis. Pažangios terapijos

vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai

1.

Pažangios

terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros

veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.

2.

Sveikatos

apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,

saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius

Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir

leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.

3.

Pažangios

terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą

gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant

profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.

4.

Gaminti

pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono

kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių

ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono

kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas

kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje

draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų

gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko

gimimo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-59, 2008-12-16,

Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)(numeracijos pakeitimai)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

DIDMENINIS

VAISTINIŲ PREPARATŲ

PLATINIMAS IR VAISTINIŲ PREPARATŲ PREKYBOS TARPININKAVIMAS

Skirsnio pavadinimo pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

30

straipsnis. Pagrindiniai didmeninio vaistinių preparatų platinimo reikalavimai

1.

Juridinis asmuo turi teisę

verstis didmeniniu vaistinių preparatų platinimu tik turėdamas šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją. Šis reikalavimas

taikomas ir asmenims, kurie turi muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vietas

(muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius, importo ir eksporto terminalus ir

kt.), kuriose laikomi vaistiniai preparatai.

2.

Didmeninis

platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos

ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į

Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos

institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).

3.

Jei

didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų

gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.

4.

Asmenims,

turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir

norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti

taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems

šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

341 straipsnis. Pagrindiniai

vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimo reikalavimai

1.

Asmenys gali

verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir

(ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra

įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje

buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys

įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą. Prašymus įrašyti asmenį į

Tarpininkų sąrašą nagrinėja, sprendimus priima ir asmenis į Tarpininkų sąrašą

įrašo ar iš jo išbraukia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

2.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, gavusi asmens prašymą įrašyti asmenį į Tarpininkų

sąrašą, per 30 dienų nuo prašymo gavimo įrašo asmenį (pavadinimą arba fizinio

asmens vardą, pavardę, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresą bei kontaktinius

duomenis) į Tarpininkų sąrašą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą jį

įrašyti į šį sąrašą. Asmuo įrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu prašyme

pateikiama informacija apie buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius

duomenis Lietuvos Respublikoje. Asmuo neįrašomas į Tarpininkų sąrašą, jeigu

nepateikia informacijos apie buveinę ir (ar) veiklos vietą, ir (ar)

kontaktinius duomenis Lietuvos Respublikoje.

3.

Jeigu asmuo

per 30 dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje negauna

rašytinio motyvuoto atsisakymo jį įrašyti į Tarpininkų sąrašą, jis turi teisę

pradėti savo veiklą, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi jį įrašyti į

Tarpininkų sąrašą.

4.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba skelbia Tarpininkų sąrašą savo interneto svetainėje.

5.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkai turi informuoti Valstybinę vaistų kontrolės

tarnybą apie informacijos, pateiktos pagal šio straipsnio 2 dalį, pasikeitimus

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.

6.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkai turi teisę vykdyti tarpininkavimo veiklą,

susijusią tik su registruotų vaistinių preparatų, taip pat kitose EEE

valstybėse registruotų vaistinių preparatų pirkimu ar pardavimu.

7.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo

33 straipsnio 1 dalies 1, 11, 12, 13, 15, 16 punktų nuostatos.

8.

Vaistinių

preparatų prekybos tarpininkas išbraukiamas iš Tarpininkų sąrašo, jeigu:

1) nustatoma,

kad vykdoma veikla neatitinka geros platinimo praktikos reikalavimų;

2) Valstybinei

vaistų kontrolės tarnybai jis pateikia prašymą išbraukti jį iš Tarpininkų

sąrašo;

3) juridinis

asmuo likviduojamas (fizinis asmuo mirė);

4) paaiškėja,

kad prašyme įrašyti asmenį į Tarpininkų sąrašą pateikti klaidingi duomenys ir

asmuo jų nepatikslino šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka;

5) jis nebeturi

buveinės ir (ar) veiklos vietos bei kontaktinių duomenų Lietuvos Respublikoje.

9.

Valstybinė

vaistų kontrolės tarnyba, nustačiusi, kad į Tarpininkų sąrašą įrašyto vaistinių

preparatų prekybos tarpininko prašyme buvo pateikti klaidingi duomenys, apie

tai jam praneša raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Vaistinių preparatų

prekybos tarpininkas turi patikslinti duomenis per 10 darbo dienų nuo pranešimo

gavimo dienos.

Įstatymas papildyta straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

AŠTUNTASIS skIRSNIS

VAISTINIŲ VEIKLA

35

straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai

1.

Vaistinės ir

jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis

asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta

tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius

preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.

2.

Vaistinės

skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės

vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto

vaistines ir labdaros vaistines.

3.

Visuomenės

vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)

vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,

neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės

veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai

aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir

profesinės veiklos praktika.

4.

Gamybinė

visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius

vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,

o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) per savo

filialus, kitoms vaistinėms, jų filialams ir juridiniams asmenims, turintiems

asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka.

5.

Ligoninės

vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos

(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi

teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.

6.

Universiteto

vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis

padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.

7.

Labdaros

vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos

išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip

paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.

8.

Vaistinės

gali vykdyti veiklą su registruotais vaistiniais preparatais arba šio

įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais

vaistiniais preparatais. Jeigu vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus

kitoje EEE valstybėje nuotoliniu būdu, jos gali vykdyti veiklą ir su Lietuvos

Respublikoje neregistruotais vaistiniais preparatais, kuriems toje EEE

valstybėje suteikta vaistinio preparato rinkodaros teisė.

9.

Vaistiniai

preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi

būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos

atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu. Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus

nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio

priemonėmis.

10.

Vaistiniai

preparatai gali būti parduodami pagal veterinarijos gydytojo receptus ir

paraiškas sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

11.

Vaistinės

savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros

vaistinių praktikos nuostatus.

12.

Vaistinės

darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

12 dalis įsigalioja nuo 2016-01-01.

13.

Vaistininko

padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų

pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra

vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas

(farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu

reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio

priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant

farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų

ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas.

14.

Be vaistinių

preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro

nustatytas vaistinių prekes.

15.

Visuomenės

vaistinė, gamybinė visuomenės vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės

vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant,

perleidžiant juridinį asmenį ar pradėjus jos bankroto procedūrą, gali parduoti

turimus vaistinius preparatus didmeninio platinimo įmonei ar kitai vaistinei,

kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės vaistinės veiklos

licencija.

16.

Vaistinių

filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys

reikalavimai kaip ir vaistinėms.

17.

Ligoninės

vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros

stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.

18.

Juridinio

asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,

registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,

nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio

„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-627,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-32 (2010-01-05), atitaisymas

skelbtas: Žin., 2010, Nr. 3

Nr.

XI-2017,

2012-05-15, Žin., 2012, Nr. 63-3161 (2012-06-05)

Nr.

XI-2376,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6865 (2012-11-22)

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

351 straipsnis. Pagrindiniai

vaistinių preparatų siūlymo parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reikalavimai

1.

Siūlyti

parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus

nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu

parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į

gyventojo pageidaujamą vietą.

2.

Vaistinė,

prieš pradėdama vykdyti veiklą – siūlyti parduoti vaistinius

preparatus nuotoliniu būdu, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro

nustatytos formos pranešimą.

3.

Siūlyti

parduoti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus nuotoliniu būdu taip pat

gali kitoje EEE valstybėje įsisteigę asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti

vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu. Šiems asmenims netaikomi šio

įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje nurodyti reikalavimai.

4.

Siūlyti

parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus

nereceptinius vaistinius preparatus. Šis reikalavimas taikomas ir šio

straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.

5.

Siūlyti parduoti nuotoliniu būdu kitai EEE valstybei galima

tik vaistinius preparatus, kuriems toje EEE valstybėje suteikta vaistinio

preparato rinkodaros teisė ir kurie joje yra priskirti nereceptiniams

vaistiniams preparatams.

6.

Interneto svetainėje,

kurioje vaistinė siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, turi

būti aiškiai matomas Europos Komisijos nustatyto dizaino bendras logotipas ir

pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija.

7.

Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje turi būti pateikti vaistinių

preparatų siūlymą parduoti gyventojams nuotoliniu būdu reglamentuojantys teisės

aktai ir kita sveikatos apsaugos ministro nustatyta susijusi informacija bei

nuoroda į Europos vaistų agentūros interneto svetainę.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

681 straipsnis. Vaistinių preparatų,

galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo sistema

1.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos priimtu

Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų sąvadu, įdiegia ir

taiko vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo

sistemą, kuri apima:

1)

pranešimų apie įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus ir įtariamus

falsifikuotus vaistinius preparatus priėmimą ir tvarkymą;

2)

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir (ar) rinkodaros teisės turėtojo

inicijuojamus vaistinių preparatų atšaukimus iš didmeninių vaistinių preparatų

platintojų, vaistinių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei gyventojų.

2.

Vaistinių preparatų, galinčių kelti pavojų visuomenės sveikatai, valdymo

sistema turi užtikrinti, kad reikalingi ir, jeigu reikia, skubūs Valstybinės

vaistų kontrolės tarnybos veiksmai būtų atliekami jos darbo ir ne darbo laiku.

Taip pat ši sistema turi užtikrinti galimybę, kad atšaukiant vaistinius

preparatus iš gyventojų būtų galima pasitelkti sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistus.

3.

Jeigu

vaistinis preparatas, keliantis didelį pavojų visuomenės sveikatai, tarp EEE

valstybių pirmą kartą nustatomas Lietuvos Respublikoje, Valstybinė vaistų

kontrolės tarnyba turi nedelsdama išsiųsti skubų pranešimą apie tai visiems

Lietuvos Respublikos didmeniniams vaistinių preparatų platintojams ir

vaistinėms, taip pat kitų EEE valstybių įgaliotoms institucijoms. Kitų EEE valstybių

įgaliotos institucijos apie vaistinio preparato atšaukimą turi būti

informuojamos Bendrijos inspektavimo ir pasikeitimo informacija procedūrų

sąvado nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu didelį pavojų visuomenės sveikatai

keliančio vaistinio preparato įsigijo gyventojai, Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba per 24 valandas apie tai viešai paskelbia ir inicijuoja vaistinio

preparato atšaukimą iš gyventojų. Pranešimuose visuomenei turi būti pakankamai

informacijos apie įtariamą kokybės defektą ar įtariamą falsifikavimą ir su tuo

susijusią riziką.

Įstatymas papildyta straipsniu:

Nr.

XII-388,

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3417 (2013-06-28)

ŠEŠIOLIKTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS