Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2020-12-22
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2021-07-01

Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28951

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. gruodžio 22 d. Nr. XIV-102

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2021 metais neatšaukiamos;

įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą ir biudžeto politikos kontrolės institucijos patvirtintą ekonominės raidos scenarijų 2021–2024 metams apskaičiavus neigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2021 metais valdžios sektoriui netaikomos;

atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;

įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką;

atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą ir išliekančias rizikas dėl šalies ekonominės raidos, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2020 m. gegužės 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos ir Europos Komisijos 2021 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos valstybėms narėms pateiktas fiskalinės politikos formavimo gaires, kuriose, be kita ko, rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, remiamas ekonomikos atsigavimas, o numatant konkrečias pagalbos priemones ir lėšas šioms priemonėms įgyvendinti, pagalbos priemonės būtų vertinamos atsižvelgiant į tikslingumo, trumpalaikiškumo ir efektyvumo principus,

priima šį įstatymą.

Preambulės pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 12 437 428 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 777 114 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 16 615 287 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 180 333 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4 177 859 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 47,62 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,95 procento, kintamoji dalis – 4,67 procento;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a)

Vilniaus miesto savivaldybei – 63,27 procento;

b)

Kauno miesto savivaldybei – 84,47 procento;

c)

Klaipėdos miesto savivaldybei – 98,92 procento;

d)

Neringos savivaldybei – 31,19 procento;

e)

Kauno rajono savivaldybei – 86,83 procento;

f)

Klaipėdos rajono savivaldybei – 93,84 procento;

g)

Trakų rajono savivaldybei – 91,07 procento;

h)

Vilniaus rajono savivaldybei – 82,97 procento;

i)

visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 122 242 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

2.

Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).

3.

Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2021 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2021 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

2.

Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

3.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

4.

Savivaldybės gautas ir nepanaudotas arba ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1.

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

2.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2021 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 464,9 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2021 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 159 832 tūkst. eurų, iš jų 40 709 tūkst. eurų – 2019 metų įsiskolinimui padengti.

7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,012, valstybinių pensijų bazės dydis – 58,70 euro.

8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 19,60 euro per mėnesį. 2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,9 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 11,76 euro per mėnesį.

9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2021 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 854 595 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2021 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 777 370 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 345 000 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 101 000 tūkst. eurų. Per 2021 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 200 000 tūkst. eurų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2021 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 3 270 003 tūkst. eurų, iš jų 1 140 818 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-430, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14646

12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2021 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 37 000 tūkst. eurų. 2021 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2021 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 25 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1.

Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2021 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

2.

Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti (toliau – valstybės biudžeto trumpalaikė paskola), taip pat tokios paskolos, suteiktos 2020 metais, ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.