Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymas

Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:

Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.

Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas – kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte.

Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantys mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu.

Elektroninių pinigų leidėjas – šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas asmuo.

Elektroninių pinigų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, įsigiję ir turintys elektroninių pinigų.

Glaudus ryšys – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte.

Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga – kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus visose valstybėse narėse.

Kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte.

Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga – užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus toje užsienio valstybėje.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas – užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos struktūrinis padalinys, kuriam išduota užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme.

Elektroninių pinigų leidėjai yra:

Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti elektroninių pinigų leidėjai turi teisę leisti elektroninius pinigus be licencijos, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus.

Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.

Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jų turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.

Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti numatytos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos išdėstomos lietuvių arba kita šalių sutarta kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir vidutiniam vartotojui suprantama forma. Apie šios sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

Už elektroninių pinigų išpirkimą papildomas atlygis gali būti imamas tik tada, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

Už elektroninių pinigų išpirkimą imamas papildomas atlygis turi atitikti faktiškai patirtas elektroninių pinigų leidėjo išlaidas.

Elektroninių pinigų turėtojas nepasibaigus sutarties galiojimo terminui gali prašyti išpirkti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.

Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, išperkama visa elektroninių pinigų turėtojo turimų elektroninių pinigų piniginė vertė.

Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau negu vieniems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, o elektroninių pinigų įstaiga vykdo vieną ar daugiau šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų veiklų ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, išperkamos visos elektroninių pinigų turėtojo prašomos lėšos.

Asmenų (išskyrus vartotojus), priimančių elektroninius pinigus, ir elektroninių pinigų leidėjų sudaromose sutartyse gali būti nustatytos kitokios elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, negu nustatyta šio straipsnio 4–8 dalyse.

Terminą „elektroninių pinigų įstaiga“, kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė.

Elektroninių pinigų įstaiga privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

Elektroninių pinigų įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, Mokėjimų įstatymu, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko (toliau – priežiūros institucija) teisės aktais bei savo steigimo dokumentais. Elektroninių pinigų įstaigai Finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 23 ir 40 straipsnių reikalavimai, o priežiūros institucija mutatis mutandis turi Mokėjimo įstaigų įstatymo 11, 18, 19, 20, 23 ir 40 straipsniuose priežiūros institucijai nustatytas teises ir pareigas.

Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis taikomas Mokėjimo įstaigų įstatymo 12 straipsnis, o priežiūros institucija mutatis mutandis turi Mokėjimo įstaigų įstatymo 12 straipsnyje priežiūros institucijai nustatytas teises ir pareigas.

Šio įstatymo nuostatos, susijusios su vartotojams teikiamais kreditais, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai, reglamentuojantys vartotojams teikiamus kreditus, nenustato kitaip.

Elektroninių pinigų įstaigos licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nustatytos priežiūros institucijos jai išduotoje licencijoje. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse.

Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

Pateikiant šio straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus kontrolės procedūrų ir organizacinės tvarkos aprašas, kuriame nustatyti veiksmai elektroninių pinigų turėtojų interesams apsaugoti ir elektroninių pinigų leidimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti.

Elektroninių pinigų įstaigos licencija išduodama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui, tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jeigu:

Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu prašymą pateikusio juridinio asmens ketinama vykdyti ar vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jo finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

Jeigu elektroninių pinigų įstaiga įgyja kitą licenciją, suteikiančią teisę teikti tokias pačias paslaugas, kaip nurodyta elektroninių pinigų įstaigos turimoje licencijoje, ji privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinės licencijos gavimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl vienos iš licencijų galiojimo panaikinimo.

Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus.

Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, nustatytas priežiūros institucijos jai išduotoje licencijoje. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninių pinigų ir teikti mokėjimo paslaugų. Elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, – verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 900 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Elektroninių pinigų įstaigai, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomos šio įstatymo 17, 22 ir 24 straipsnių nuostatos.

Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija ir kuri ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, taip pat turi atitikti Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, turi priežiūros institucijai pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus.

Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka teikti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą.

Paaiškėjus, kad elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje ir (arba) Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų kreiptis į priežiūros instituciją dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu per nurodytą terminą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo nesikreipta arba priežiūros institucija per šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus terminus elektroninių pinigų įstaigos licencijos neišduoda, elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos galiojimas elektroninių pinigų įstaigai panaikinamas.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasirengimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu:

Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus.

Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Licencijos galiojimas panaikinamas Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju licencijos galiojimas panaikinamas priežiūros institucijos sprendimu.

Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencijos galiojimas priežiūros institucijos sprendimu taip pat gali būti panaikinamas, jeigu:

Panaikinant licencijos galiojimą šio straipsnio 2 dalies 3 ar 4 punkte ar šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje arba Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama elektroninių pinigų įstaigai. Kitais atvejais licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo 39 ir 40 straipsniuose nustatyta tvarka.

Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 39 ir 40 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša elektroninių pinigų įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.

Elektroninių pinigų įstaiga, pašalinusi pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo elektroninių pinigų įstaigos pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša elektroninių pinigų įstaigai.

Panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą, elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės leisti elektroninių pinigų ir teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus atvejus, kiek tai būtina atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojais ir mokėjimo paslaugų vartotojais.

Panaikinus licencijos galiojimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius elektroninių pinigų įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti elektroninių pinigų įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu.

Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia šią informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, įskaitant licencijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis, priežiūros institucija taip pat praneša Europos bankininkystės institucijai Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

Elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga, turinti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, yra akcinė bendrovė, – ir stebėtojų taryba arba valdyba.

Elektroninių pinigų įstaigos vadovai yra:

Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Vertinant šių vadovų nepriekaištingą reputaciją, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovai turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovų pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovų pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovas negali būti laikomas tinkamu, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

Tarpininko administracijos vadovai (vadovas ir jo pavaduotojas) ir asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai) (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie tarpininko administracijos vadovus (vadovą ir jo pavaduotoją) ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovus), kartu – tarpininko vadovai), kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Tarpininko vadovams, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti tinkamumo reikalavimai.

Elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos vadovų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, kai pranešimas nėra reikalingas, ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų įstaigos vadovų kandidatūroms, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

Kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad jos vardu veikiančių tarpininkų vadovai atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų išrinkti (skirti) vadovų kandidatūroms.

Laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovo kandidatūrai, jeigu:

Elektroninių pinigų įstaiga, šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais paskyrusi arba išrinkusi vadovą, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais.

Šio straipsnio 3, 6, 9 ir 10 dalys mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovams.

Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

Elektroninių pinigų įstaiga, siekdama kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja leisti elektroninius pinigus, o jeigu ketina leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, pateikti filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis bei įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga kitoje valstybėje narėje planuoja platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, priežiūros institucijai taip pat turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (veiklos adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai priežiūros institucijos nustatyta tvarka praneša priežiūros institucijai. Detalią pranešimo apie ketinimą kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį, veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitų jos filialų toje valstybėje narėje steigimui netaikoma.

Jeigu priežiūros institucijos atliktas elektroninių pinigų įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti elektroninių pinigų įstaigos filialą į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti jį iš šio sąrašo, jeigu elektroninių pinigų įstaigos filialas jau yra į jį įtrauktas.

Priežiūros institucija sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimo į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per fizinį ar juridinį asmenį privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir elektroninių pinigų įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl elektroninių pinigų įstaigos ketinimo leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

Elektroninių pinigų įstaigos filialas turi teisę pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje po to, kai jis įtraukiamas į šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytą viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša elektroninių pinigų įstaigai.

Elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo arba jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje nuo tos dienos, kai priežiūros institucija praneša elektroninių pinigų įstaigai apie sprendimą leisti elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį kitoje valstybėje narėje.

Elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti datą, kurią ji pradeda leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

Elektroninių pinigų įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus filialus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga ketina platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad elektroninių pinigų įstaiga, leidžianti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtas filialas, jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) 2015/2366 ir Direktyvą 2009/110/EB, nuostatų, įvertina ją ir, siekdama užtikrinti, kad elektroninių pinigų įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie elektroninių pinigų įstaigos, leidžiančios elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto fizinio ar juridinio asmens, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar elektroninių pinigų įstaiga turi buveinę ir vykdo elektroninių pinigų leidimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 14 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo ar platina ir išperka elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ketinimą leisti elektroninius pinigus neįsteigus filialo, įsteigus filialą arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje kartu su elektroninių pinigų įstaigos pateikta šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, per vieną mėnesį nuo šios informacijos gavimo įvertina ją ir kitos valstybės narės priežiūros institucijai pateikia savo nuomonę bei turimą informaciją, susijusią su kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ketinimu leisti elektroninius pinigus arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje.

Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba jos pasitelktas fizinis ar juridinis asmuo gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie sprendimą leisti elektroninių pinigų įstaigai leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje.

Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialas turi teisę pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje po to, kai kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialas yra įtraukiamas į kitos valstybės narės viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitų jos filialų steigimui netaikoma.

Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar pasitelkus fizinį ar juridinį asmenį, per kurį elektroninių pinigų įstaiga platina ir išperka elektroninius pinigus, buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.

Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 8 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigą, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo ar platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ir taikančia jai poveikio priemones, Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas gali pradėti leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų leidimu Lietuvos Respublikoje, tik gavęs užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licenciją.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės kitose valstybėse narėse leisti elektroninių pinigų, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse teikti mokėjimo paslaugų, nesusijusių su elektroninių pinigų leidimu.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo ir keitimo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, priežiūrai ir pabaigai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei į šiame įstatyme nustatytas išimtis ir jų taikymo tvarką reglamentuojančius priežiūros institucijos teisės aktus.

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialams, jų veiklai ir pabaigai netaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 13, 14, 17, 18, 19, 22, 23, 24 ir 47 straipsniuose elektroninių pinigų įstaigoms nustatyti reikalavimai.

Jeigu užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos bent vienam filialui Lietuvos Respublikoje jau yra išduota licencija, kitiems jos Lietuvos Respublikoje steigiamiems filialams netaikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodyti vieną filialą, kuris priežiūros institucijai teiktų šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją apie visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus filialus.

Siekdama gauti licenciją, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

Licencija užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išduodama tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo valdymą, turi nustatęs patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, prašančio išduoti licenciją leisti elektroninius pinigus, pasirengimo patikrinimą vietoje. Pasirengimo patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti licenciją užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui, jeigu:

Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, turintis priežiūros institucijos išduotą licenciją, visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus licencijos išdavimo reikalavimus. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencijai gauti, pasikeitimus.

Be šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų pagrindų, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui išduotos licencijos galiojimas taip pat panaikinamas, kai panaikinamas filialą įsteigusios užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimas arba priimamas sprendimas likviduoti filialą įsteigusią užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigą ar jai iškeliama bankroto byla.

Elektroninių pinigų įstaigos, gavusios priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų filialai, veikiantys kitose valstybėse narėse, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

Viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo tvarkytoja – priežiūros institucija – į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą elektroninių pinigų įstaigas ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, įtraukia per 2 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, jų tarpininkus – per 2 mėnesius nuo visų reikalaujamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos, elektroninių pinigų įstaigų filialus, veikiančius kitose valstybėse narėse, – per 3 mėnesius nuo visų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos ir tarpininkus, veikiančius kitose valstybėse narėse, – per 3 mėnesius nuo visų reikalaujamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos.

Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą įtraukiamos atskirai nuo elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją.

Priežiūros institucija apie elektroninių pinigų įstaigos įtraukimą į sąrašą, jos licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, elektroninių pinigų įstaigos filialo, veikiančio kitoje valstybėje narėje, ir tarpininko įtraukimą į sąrašą, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą ir jo licencijos galiojimo panaikinimą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje esančiame viešajame elektroninių pinigų įstaigų sąraše.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos teisės aktuose ir Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

Elektroninių pinigų įstaigos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.

Elektroninių pinigų įstaiga turi turėti ne mažesnį kaip 350 000 eurų pradinį kapitalą.

Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalas (atsargos rezervas) sudaromas iš elektroninių pinigų įstaigos akcininkų papildomų įnašų ar atskaitymų iš elektroninių pinigų įstaigos paskirstytinojo pelno. Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti elektroninių pinigų įstaigos finansinį stabilumą. Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalas (atsargos rezervas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas elektroninių pinigų įstaigos nuostoliams padengti ar įstatiniam kapitalui padidinti.

Elektroninių pinigų kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne negu jų nominalioji vertė. Elektroninių pinigų įstaigos kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas elektroninių pinigų įstaigos nuostoliams padengti ir įskaitomas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas įstatiniam kapitalui padidinti.

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir kiti rezervai sudaromi Finansų įstaigų įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Elektroninių pinigų įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 50 straipsnyje, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus 1 lygio kapitalo.

Elektroninių pinigų įstaigos 2 lygio kapitalas turi būti ne didesnis negu vienas trečdalis 1 lygio kapitalo.

Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių:

Elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavam kapitalui apskaičiuoti taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jeigu ji priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu elektroninių pinigų įstaiga vykdo ir kitą negu elektroninių pinigų leidimo veiklą.

Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, jo apskaičiavimo ir taikymo tvarką nustato priežiūros institucija.

Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, duomenų apie su rizika susijusius nuostolius rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos vertinimu, gali elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas vienu iš šių būdų:

Kai elektroninių pinigų įstaigos gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų dalis bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – kitoms paslaugoms teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir tai lėšų daliai, kuri bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, arba lėšų daliai, gautai būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, elektroninių pinigų įstaiga gali ją apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, elektroninių pinigų įstaigos nuomone, bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, jeigu tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, kurios į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą patenka mokėjimo operaciją atlikus bet kuria mokėjimo priemone, turi būti apsaugotos nuo momento, kai jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą ar kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Mokėjimų įstatyme nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų leidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Elektroninių pinigų įstaiga prieš vieną mėnesį privalo pranešti priežiūros institucijai apie šiame straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų, taikomų iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautoms lėšoms, esminius pasikeitimus.

Detalius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektroninių pinigų turėtojų lėšų apsaugos vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti perduoti elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų, be kurių neįmanoma leisti elektroninių pinigų ir kurios padeda leisti elektroninius pinigus, vykdymą kitam asmeniui, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį privalo pranešti priežiūros institucijai.

Svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos, įskaitant funkcijas, susijusias su informacinių technologijų sistemomis, negali būti perduotos kitam asmeniui, jeigu jas perdavus iš esmės pablogėtų elektroninių pinigų įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar elektroninių pinigų įstaiga laikosi visų šio įstatymo nustatytų ir (ar) kitų jos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų. Šiame įstatyme nurodytos svarbios veiklos funkcijos – tai funkcijos, dėl kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo elektroninių pinigų įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų arba būtų pakenkta elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, jos vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos tęstinumui.

Elektroninių pinigų įstaiga, perduodama svarbias elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:

Elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai apie visus pasikeitimus, susijusius su perduotomis elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijomis ir asmenimis, kuriems perduotas šių funkcijų vykdymas.

Elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Elektroninių pinigų leidimo veikla įsteigus filialą ir visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitiems asmenims neatleidžia elektroninių pinigų įstaigos nuo šio įstatymo laikymosi.

Elektroninių pinigų įstaiga, kuri perduoda visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitiems asmenims, privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimų vykdymas.

Elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, kad jos vardu veikiantys filialai informuotų elektroninių pinigų turėtojus apie tai, kad elektroniniai pinigai leidžiami per elektroninių pinigų įstaigos filialą.

Elektroninių pinigų įstaigos paslapties apsaugai mutatis mutandis taikomas Bankų įstatymo 55 straipsnis.

Elektroninių pinigų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.

Elektroninių pinigų įstaiga turi rengti tarpinių finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Elektroninių pinigų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Elektroninių pinigų įstaigos priežiūrai skirtų ataskaitų formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje turi būti atskleista atskira apskaitos informacija apie elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo paslaugų teikimo ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą ir pastebėjimai dėl elektroninių pinigų įstaigos taikomų vidaus kontrolės procedūrų, užtikrinančių šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, lėšų apsaugos reikalavimų vykdymą.

Reikalavimai, taikomi elektroninių pinigų įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio audito atlikimui, auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė nustatyti Finansų įstaigų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme.

Elektroninių pinigų įstaiga, kuri yra finansų įmonė, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Elektroninių pinigų įstaiga gali pavesti šias funkcijas atlikti kitam asmeniui. Vidaus audito funkcijų perdavimui netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio nuostatos. Detalius vidaus audito funkcijų vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Elektroninių pinigų įstaigos privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti elektroninių pinigų turėtojų skundus (prašymus), susijusius su elektroninių pinigų įstaigų teikiamomis paslaugomis (toliau – skundas). Elektroninių pinigų įstaiga privalo išnagrinėti rašytinį elektroninių pinigų turėtojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė elektroninių pinigų turėtojas ir elektroninių pinigų įstaiga. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių elektroninių pinigų įstaiga negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą, aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio elektroninių pinigų turėtojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Elektroninių pinigų įstaiga elektroninių pinigų turėtojų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Skundai dėl paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, nagrinėjami lietuvių kalba arba kita kalba, jeigu taip susitaria elektroninių pinigų įstaiga ir elektroninių pinigų turėtojas.

Elektroninių pinigų įstaigos privalo saugoti duomenis, susijusius su šio įstatymo III, IV, V, VI ir VII skyrių nuostatų įgyvendinimu, ne trumpiau kaip 5 metus, išskyrus atvejus, kai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti teisės aktai nustato ilgesnius tokių duomenų saugojimo terminus.

Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių elektroninių pinigų įstaigų, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse, ir šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūrą. Ši priežiūra neapima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos veiklos priežiūros.

Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų, pasitelktų tarpininkų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, per kuriuos kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigos platina ir išperka elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje, priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo 36 straipsnio nuostatas.