LegalizeLietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2018-11-10
Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20572
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII-868
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;
įvertindamas tai, kad Lietuva 2016 metais nenukrypo nuo 2015 metais pasiekto vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito, o 2017 metais bei likusiais vidutinio laikotarpio metais numatoma nuo jo nenukrypti;
įvertindamas tai, kad 2018 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti struktūrinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;
įvertindamas naujas mokestines priemones, didinančias mažiausiai uždirbančių valstybės gyventojų gaunamas pajamas ir skatinančias verslą;
atsižvelgdamas į Lietuvos ekonominės raidos tendencijas, projektuojamas vidutiniam laikotarpiui, į šilimo požymių turinčią ekonomikos ciklo fazę, kai būtina vykdyti visuminės paklausos neskatinančią fiskalinę politiką ir iš ciklinio pobūdžio pajamų formuoti valdžios sektoriaus perteklių;
atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2018 metais atitinka nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžetas – 9 071 138 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 303 876 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), 9 560 309 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 101 231 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 489 171 tūkst. eurų) (1, 2, 3 ir 4 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2018 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2018 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 82,82 procento, kurią sudaro pastovioji dalis – 78,45 procento, kintamoji dalis – 4,37 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) (7 priedas), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 53,78 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 76,89 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 86,86 procento;
Neringos savivaldybei – 96,19 procento;
Visagino savivaldybei – 96,70 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 781 834 tūkst. eurų (5 priedas);
5) prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 160 797 tūkst. eurų (6 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (7 priedas).
Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti naudojimas
Specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti lėšos apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas metodikas:
1) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (mokinio krepšelio dydis – 1 099 eurai);
2) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.
Savivaldybės specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti lėšų dalį, nurodytą Vyriausybės patvirtintose metodikose, savo nustatyta tvarka naudoja Vyriausybės patvirtintose metodikose numatytoms mokymo reikmėms.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša;
2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.
Šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 6 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms. Šio įstatymo 6 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti Vyriausybė arba šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, taip pat kitam ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti, apie tai šio įstatymo 6 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos praneša savivaldybėms ir, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, šias dotacijas perveda savivaldybėms.
Savivaldybių tarybos arba jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai, atsižvelgdami į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas šio įstatymo 5 ir 6 prieduose nurodytas dotacijų sumas grąžina šio įstatymo 5 ir 6 prieduose nurodytoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.
5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
6 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2018 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 41 procentas Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 321,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
7 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2018 metų valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti yra 1 procentinis punktas socialinio draudimo įmokos tarifo ir sudaro 133 400 tūkst. eurų.
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2018 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 2 procentams Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 15,68 euro per mėnesį.
9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2018 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 714 321 tūkst. eurų (3 priedas).
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2018 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2018 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 322 600 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2018 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 76 700 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2018 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 85 000 tūkst. eurų, iš jų per 2018 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 17 000 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2018 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (neigiamas) -501 114 tūkst. eurų.
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2018 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 33 000 tūkst. eurų. 2018 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2018 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 18 000 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 85 procentų) šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;
2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis;
3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įsipareigojimų negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų.
Savivaldybės 2019 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2018 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
14 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo susikaupusios skolos perkėlimas į valstybės iždą
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo iki 2017 m. gruodžio 31 d. susikaupusi skola perkeliama į valstybės iždą.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
1) prievolės pagal valstybės perskolinamų paskolų sutartis yra pasibaigusios;
2) kaip skolininkės, pareigas ir teises pagal paskolų sutartis, sudarytas su kredito įstaigomis iki 2017 m. gruodžio 31 d., perima Finansų ministerija.
15 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas;
2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2018 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;
3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (arba) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (arba) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (arba) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, nustatytais reikalavimais;
5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant reikiamas prekes, paslaugas ar darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.