Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2014-12-11
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2015 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1408

Vilnius

Preambulė

Lietuvos Respublikos Seimas,

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus struktūrinis balanso rodiklis dar nėra pasiekęs vidutinio laikotarpio tikslo, ir atsižvelgdamas į finansinę šalies būklę;

reaguodamas į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

atsižvelgdamas į tai, kad perviršinio deficito ištaisymas privalo būti tvarus, tai yra perviršinis deficitas privalo ne tik būti panaikintas tam tikrais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė;

atsižvelgdamas į tai, kad vidutinio laikotarpio tikslas turi būti pasiektas tam tikrais metais ir struktūrinio deficito ištaisymas privalo būti tvarus;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (toliau – Fiskalinės drausmės įstatymas) nuostatas, pagal kurias vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva nuo 2015 metų tampa euro zonos nare, ir į tai, kad yra svarbu stiprinti fiskalinių užduočių vykdymo kontrolę;

atsižvelgdamas į tai, kad valdžios sektoriaus deficito mažinimo planų nevykdymas padidintų skolinimosi finansų rinkose palūkanų normas,

p r i i m a šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžetas – 7 988 684 236 eurai pajamų, 8 331 107 609 eurai asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 342 423 373 eurais) (1, 2, 3 priedai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2015 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2015 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 72,8 procento;

2) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 726 216 519 eurų (4 priedas);

3) prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 149 473 530 eurų (5 priedas);

4) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – 64 734 243 eurai (6 priedas).

2.

Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (7 priedas).

3.

Skaičiuojant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius naudojami oficialių statistinių leidinių duomenų bazėse paskelbti demografiniai ir socialiniai rodikliai pagal 2014 m. sausio 1 d. duomenis.

3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti naudojimas

1.

Mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui, apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą metodiką.

2.

Mokinio krepšelio dydis 2015 metais – 980 eurų.

3.

Savivaldybės specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui lėšų dalį, nurodytą Vyriausybės patvirtintoje metodikoje, savo nustatyta tvarka naudoja Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatytoms mokymo reikmėms.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos specialias tikslines dotacijas, nustatytas 4 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms.

2.

Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms, o prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai praneša savivaldybėms ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, nurodytus valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda savivaldybėms.

3.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perveda savivaldybėms šio įstatymo 6 priede nustatytas valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybių biudžetams sumas.

4.

Šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos padidina savivaldybėms skiriamas dotacijas, jeigu biudžetiniais metais priimami sprendimai dėl papildomų lėšų skyrimo savivaldybėms tikslams, kuriems yra skiriamos šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytos dotacijos.

5.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

6.

Savivaldybės gautas ir nepanaudotas šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytas dotacijų sumas grąžina šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1.

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje.

2.

Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

3.

Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp:

1) kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą;

2) nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kai asmuo pereina iš vienos nevalstybinės aukštosios mokyklos į kitą.

6 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2015 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 37 procentai užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 244,6 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

7 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2015 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 593 418 390 eurų (2 priedas).

8 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2015 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2015 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 257 210 000 eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody's, Standard & Poor's ir Fitch Ratings;

2) dėl Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) ir (arba) Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas) numatytų priemonių taikymo. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2015 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 200 000 000 eurų;

3) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2015 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 141 109 000 eurų;

4) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2015 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 66 323 000 eurų, iš jų per 2015 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 18 825 300 eurų.

9 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2015 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – 1 200 000 000 eurų, iš jų:

1) 1 000 000 000 eurų skirta sukaupti lėšas euroobligacijų emisijai 2016 metais išpirkti. Numatomas valstybės piniginių išteklių sumažėjimas 2015 metais sudarys apie 350 000 000 eurų;

2) 150 000 000 eurų skirta Finansinio tvarumo įstatyme ir (arba) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytiems tikslams.

10 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2015 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 10 137 000 eurų, kurie būtų skirti valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimui pagal patvirtintas programas ir kitoms reikmėms finansuoti. 2015 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2015 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 23 170 000 eurų. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms jos nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Savivaldybių skolinimosi ir skolos limitai

1.

Savivaldybių skolinimosi ir skolos limitai:

1) savivaldybės skola negali viršyti 70 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;

2) Vilniaus miesto savivaldybės skolos ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienomis, suma negali viršyti 135 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

3) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 25 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;

4) savivaldybės garantijų limitas negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos.

2.

Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2015 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Vilniaus miesto savivaldybė gali skolintis tik 2014 m. gruodžio 31 d. esančiam įsiskolinimui už suteiktas paslaugas dengti ir projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti.

3.

Į skolinimosi ir skolos limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų. Savivaldybės 2011 metais iš valstybės biudžeto gautas trumpalaikes paskolas laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti grąžina į valstybės biudžetą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

4.

Savivaldybė gali skolintis, jeigu jos pradelsti įsiskolinimai už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes, palyginti su 2015 m. sausio 1 d. pradelstu įsiskolinimu, nuolat mažėja. Ši nuostata netaikoma, jeigu savivaldybė skolinasi ankstesnėms paskoloms grąžinti (perfinansuoti).

5.

Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

1) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

2) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2015–2017 metų programoje numatytas 2015 metų kapitalo investicijoms skirtas lėšas;

3) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2014 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti;

4) paskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų ir projektų įgyvendinimo užtikrinimo programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2015 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir subsidijų schemoms finansuoti;

5) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir subsidijų schemoms valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir subsidijų schemų įgyvendinimo duomenis;

6) perskirstyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuotų finansų inžinerijos priemonių arba finansinių instrumentų grįžusias lėšas, grąžintas asignavimų valdytojams pagal sudarytas finansų inžinerijos priemonių arba finansinių instrumentų finansavimo sutartis, tarp asignavimų valdytojų tiems patiems tikslams finansuoti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal priimtus teisės aktus dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių;

8) Teisėjų tarybos teikimu ne dažniau kaip kartą per ketvirtį perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 3 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas priemonėms, susijusioms su euro įvedimu;

10) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos pasiskolintas šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams lėšas;

11) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krašto apsaugos ministerija) asignavimus turtui, įskaitant ginklus, karinę įrangą ir karines atsargas, įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant reikiamas prekes, paslaugas ar darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);

12) paskirstyti asignavimų valdytojams ir savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas minimaliajai mėnesinei algai nuo 2015 m. liepos 1 d. padidinti;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.