Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2026–2028 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. gruodžio 11 d. Nr. XV-651
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
siekdamas valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti tvaraus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros;
atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos, kurioje siūloma didinti bendras gynybos išlaidas ir pasirengimą pagal 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;
atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją valdyti išlaidų augimą taip, kaip nustatyta Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane (laikantis grynųjų išlaidų augimo ribų, nustatytų 2026–2028 metams), ir 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas);
atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones lieka poreikis padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose,
priima šį įstatymą.
1 straipsnis. Agreguotų Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų konsoliduotojo biudžeto pajamų ir 2026–2028 metų agreguoto asignavimų limito patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama:
1) agreguotos Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos –35 223 055 tūkst. eurų 2026 metams, 36 524 746 tūkst. eurų 2027 metams ir 37 804 821 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas);
2) 2026–2028 metų agreguotas asignavimų limitas – 40 150 770 tūkst. eurų 2026 metams, 40 625 853 tūkst. eurų 2027 metams ir 41 415 749 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto pajamų, Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimų ir biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2026 metų pajamų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama:
1) Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto pajamos – 21 067 050 tūkst. eurų (įskaitant 3 752 656 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);
2) Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 27 515 441 tūkst. eurų (įskaitant 3 923 325 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2026 metų valstybės biudžeto pajamas 6 448 391 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2027 metų valstybės biudžeto asignavimai – 27 086 138 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos 2028 metų valstybės biudžeto asignavimai – 26 993 602 tūkst. eurų (3 priedas);
3) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2026 metų pajamos – 1 147 352 tūkst. eurų (4 priedas).
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2026 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai
Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2026 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus, (5 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2026 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, dalis procentais (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, prieš tai atskaičius į valstybės biudžetą Valstybės gynybos fondo lėšas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,44 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,53 procento, kintamoji dalis – 6,91 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 65,82 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 84,8 procento;
Neringos savivaldybei – 30,74 procento;
Palangos miesto savivaldybei – 98,9 procento;
Kauno rajono savivaldybei – 85,96 procento;
Klaipėdos rajono savivaldybei – 98,18 procento;
Trakų rajono savivaldybei – 94,94 procento;
Vilniaus rajono savivaldybei – 82,91 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams –2 363 841 tūkst. eurų (6 priedas).
Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2026 m. gruodžio 31 d.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2026 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį ir sumas.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas savivaldybėms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.
5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra finansuojamos valstybės, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:
1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp:
valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;
2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
6 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą
2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis sudaro 780,69 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
7 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 824 523 tūkst. eurų, iš jų 2 547 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2024 metų įsiskolinimui padengti.
8 straipsnis. 2026 metų valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė
2026 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,009, valstybinių pensijų bazės dydis – 74,28 euro.
9 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį
2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį. 2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį.
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2026 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas įvykdymą. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 301 300 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;
2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 457 000 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 164 000 tūkst. eurų. Per 2026 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 34 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;
5) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 143 050 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2026 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 7 791 841 tūkst. eurų.
12 straipsnis. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitai
Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2026 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 590 616 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) yra skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti. Centrinės valdžios sektoriaus subjektai (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus) gali skolintis ir pasiskolintas lėšas naudoti 2026 metais, suderinę su Finansų ministerija, kai dėl tokio skolinimosi ir pasiskolintų lėšų naudojimo nepažeidžiami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai.
2026 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 77 900 tūkst. eurų. 2026 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 46 800 tūkst. eurų.
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:
1) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;
2) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais veiklų vykdymo;
3) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).
Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytų lėšų, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
Finansų ministerijai suteikiamos teisės:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl tokio skolinimosi nėra pažeidžiami šio įstatymo 11 straipsnio ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai, šiems tikslams:
su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti;
su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti;
nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti;
nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti;
Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti (įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose);
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti;
išlaidoms, susijusioms su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimu nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje, apmokėti;
valstybės rezervo ir (arba) Vyriausybės rezervo lėšomis finansuojamoms išlaidoms apmokėti (kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka);
išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose ginant Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesus (įskaitant dalyvavimą arbitražų, ikiteisminių derybų, taikinimo ar mediacijos procesuose, teisinių išvadų ginčo klausimais parengimą ir kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu), taip pat atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose kitais klausimais, apmokėti;
smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (arba) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu (kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų);
išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose (įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai), taip pat dvišalėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti;
pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams;
socialinei globai asmenims su sunkia negalia pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikti ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą mokėti (kai nepakanka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų);
2) leisti įmokėtų į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos bei biudžetinių įstaigų pajamos, būtų finansuojama laiku;
3) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš savo asignavimuose šiam tikslui numatytų lėšų ir įmokėtas į valstybės biudžetą, bet nepanaudotas šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, skirtas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų (suderinus su Finansų ministerija):
1) strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas panaudojant 2025 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;
2) savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, taip pat savivaldybių socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai plėsti ir (arba) naujai sukurti, atsižvelgiant į savivaldybės poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir (arba) karinių teritorijų naudojimo savivaldybės teritorijoje, pasirengimui pilietiniam pasipriešinimui stiprinti reikalingos infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų išlaidoms, susijusioms su priemonių kovai prieš kaimyninių valstybių priešiškas Lietuvai hibridines atakas ir kitus priešiškus neteisėtus veiksmus įsigijimu ir tų hibridinių atakų ar kitų neteisėtų veiksmų padarinių šalinimu, apmokėti, taip pat priešiškų hibridinių atakų ir neteisėtų veiksmų sukeltų finansinių nuostolių ūkio subjektams kompensacijoms mokėti.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų:
1) aukštosioms mokykloms – studentų, 2026 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms apmokėti;
2) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, – valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimo ir atnaujinimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti;
3) savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto dotacijas), ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokesčiui padidinti, profesinio orientavimo išlaidoms, socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymo, maitinimo ir vežiojimo išlaidoms, švietimo pagalbos specialistų pareigybių išlaikymo regioniniuose specialiojo ugdymo centruose išlaidoms, įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių savivaldybių mokyklose finansavimo išlaidoms, taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, patirtoms neformaliojo vaikų švietimo išlaidoms, mokiniams vežioti skirtų transporto priemonių arba vežiojimo paslaugų įsigijimo išlaidoms apmokėti;
4) valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms – šių institucijų tinklui optimizuoti, mokslo ir studijų kokybei ir prieinamumui bei mokslo ir studijų personalo darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;
5) savivaldybėms ir (arba) valstybės biudžeto asignavimų valdytojams – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados narių šeimų narių ugdymo pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų sudarymo (įskaitant infrastruktūrą), ugdymo, švietimo, kitoms su švietimu susijusioms reikmėms finansuoti;
6) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms – su dalyvavimu Lietuvos moksleivių dainų šventėje susijusioms išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti.
Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumui skatinti, kultūros, švietimo veiklai vykdyti, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros šiai veiklai vykdyti gerinimą.
Finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Nacionalinei teismų administracijai suteikiama teisė naudoti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšas tik po to, kai finansų ministras, pasirašius Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, nustatys 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymo ir kontrolės sistemos Lietuvoje funkcijų paskirstymą, o nacionalinė koordinavimo institucija raštu patvirtins išlaidų pagrįstumą finansuoti šiomis lėšomis. Finansų ministerijai šis apribojimas taikomas tik dėl Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos lėšų perduotoms nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikiama teisė naudoti Socialinio klimato fondo lėšas, išskyrus techninės paramos lėšas, tik po to, kai aplinkos ministras, pasirašius Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos susitarimą dėl 2026–2032 metų Socialinio klimato fondo mechanizmo įgyvendinimo, nustatys 2026–2032 metų Socialinio klimato fondo mechanizmo valdymo ir kontrolės sistemos Lietuvoje funkcijų paskirstymą.
14 straipsnis. 2026 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2026 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).
15 straipsnis. 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata (8 priedas).
16 straipsnis. 2026 metų Valstybinio kelių fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2026 metų Valstybinio kelių fondo lėšų sąmata (9 priedas).
17 straipsnis. 2026–2028 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2026–2028 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmės (10 priedas).
18 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimo ir balanso valdymas
2026–2028 metais valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimas turi atitikti grynųjų išlaidų augimo ribas, nustatytas Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane, kuriam pritarta 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacija, kuria pritariama Lietuvos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui, įvertinus galimą nukrypimą nuo valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimo ribų apimtimi, galima pagal 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas).
Valdžios sektoriaus balansas kiekvienais 2026–2028 metų laikotarpio metais turi būti ne blogesnis negu –3,0 procento bendrojo vidaus produkto.
Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai gali būti perkelti iš 2025 metų į 2026 metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, jeigu dėl to nebus pažeisti šio įstatymo 11 straipsnyje ir šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
1 priedas
AGREGUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2026–2028 METŲ KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS IR 2026–2028 METŲ AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS
Tūkst. Eur
Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos / agreguotas asignavimų limitas
2026 m.
2027 m.
2028 m.
BIUDŽETŲ PAJAMOS (pinigų principu), iš jų:
Valstybės biudžeto pajamos
21 067 050
21 933 235
22 444 818
Savivaldybių biudžetų pajamos
7 486 764
7 816 993
8 062 399
iš jų dotacijos iš valstybės biudžeto
2 852 692
2 869 360
2 858 194
Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų:
10 383 662
10 714 985
11 370 171
Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos
10 271 149
10 596 707
11 245 591
iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos
3 878 215
4 245 898
4 554 169
Garantinio fondo pajamos
56 002
58 889
62 040
Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos
56 511
59 389
62 540
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos
4 309 220
4 598 744
4 911 315
iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos
1 292 734
1 423 953
1 571 519
AGREGUOTOS KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS
35 223 055
36 524 746
37 804 821
BIUDŽETŲ ASIGNAVIMŲ LIMITAI, iš jų:
Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos:
27 515 441
27 086 138
26 993 602
dotacijos savivaldybių biudžetams
2 852 692
2 869 360
2 858 194
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamos lėšos
3 878 215
4 245 898
4 554 169
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamos lėšos
1 292 734
1 423 953
1 571 519
Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis
7 486 764
7 816 993
8 062 399
Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos:
8 862 986
9 663 189
10 432 315
Valstybinio socialinio draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis
8 786 890
9 573 815
10 322 362
Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis
55 442
68 632
86 966
Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis
20 654
20 742
22 987
Privalomojo sveikatos draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis
4 309 220
4 598 744
4 911 315
AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS
40 150 770
40 625 853
41 415 749
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2026 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Tūkst. Eur
Pajamos
Iš viso
PAJAMOS
17 226 317
MOKESČIAI
16 517 330
Pajamų ir pelno mokesčiai
6 207 076
Gyventojų pajamų mokestis
3 976 176
Pelno mokestis
2 240 900
Laikinasis solidarumo įnašas
–10 000
Turto mokesčiai
39 900
Nekilnojamojo turto mokestis
39 900
Prekių ir paslaugų mokesčiai
10 134 354
Pridėtinės vertės mokestis
7 542 598
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą
37 548
Akcizai
2 275 641
Loterijų ir lošimų mokesčiai
83 900
Transporto priemonių mokesčiai
61 500
Mokesčiai už aplinkos teršimą
52 387
Kiti mokesčiai
80 780
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
136 000
KITOS PAJAMOS
708 987
Turto pajamos
318 196
Palūkanos už paskolas
45 206
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius
48 041
Lietuvos banko pelno įmokos
50 000
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos
136 446
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius
33 990
Angliavandenilių išteklių mokestis
1 583
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
2 930
Pajamos už prekes ir paslaugas
242 791
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas
131 785
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą
3 516
Konsulinis mokestis
16 036
Žyminis mokestis
12 779
Rinkliavos
74 298
Kitos pajamos
4 377
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
107 059
Kitos neišvardytos pajamos
40 941
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS
88 077
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
87 534
Žemės realizavimo pajamos
21 268
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
66 266
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)
543
Akcijos ir kitos gautinos sumos
543
IŠ VISO
17 314 394
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
3 752 656
IŠ VISO
21 067 050
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
3 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2026–2028 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
Tūkst. Eur
Valstybės veiklos sritys / valstybės biudžeto asignavimų valdytojai
2026 m.
2027 m.
2028 m.
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
313 247
338 836
361 883
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
10 081
9 190
8 898
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
58 842
58 555
62 173
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
10 767
10 842
10 763
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
8 973
29 929
31 938
iš jų asignavimai politinėms partijoms
5 502
5 502
5 502
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
1 664
1 736
1 676
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
22 801
22 670
22 322
iš jų lėšos kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą
5 285
5 285
5 285
Viešojo valdymo agentūra
3 352
2 690
2 663
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
196 767
203 224
221 450
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
645 939
706 350
700 460
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
645 939
706 350
700 460
III SKYRIUS. ENERGETIKA
913 444
502 376
415 572
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
10 834
10 884
10 935
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
2 753
2 591
2 550
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
899 857
488 901
402 087
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
2 519 524
2 607 886
2 577 422
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
2 495 037
2 583 289
2 553 070
iš jų:
Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos
75 324
80 176
78 337
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas
1 448
1 448
1 448
lėšos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms
1 900
1 900
1 900
Valstybės duomenų agentūra
24 487
24 597
24 352
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1 015 104
412 142
312 455
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
3 557
3 552
3 552
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
1 006 509
403 549
303 862
Viešųjų pirkimų tarnyba
5 038
5 041
5 041
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
4 909 422
5 050 951
5 048 832
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
64 568
58 938
58 644
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
19 784
20 753
20 355
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
4 791 878
4 940 387
4 940 375
iš jų:
Valstybės gynybos fondo lėšos
700 270
923 987
956 070
lėšos Lietuvos šaulių sąjungai
24 205
31 651
41 598
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba
32 613
30 330
28 915
Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga
579
543
543
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
882 076
847 813
822 929
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
882 076
847 813
822 929
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
480 810
473 922
419 500
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija
510
491
493
Etninės kultūros globos taryba
391
380
380
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
5 048
4 904
4 904
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1 200
1 200
1 200
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
1 068
1 068
1 068
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
818
818
818
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
79 642
79 642
79 642
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
265 588
257 041
210 956
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 474
1 474
1 474
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
13 727
13 917
13 858
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
14 851
14 218
14 207
Lietuvos nacionalinis muziejus
18 130
19 110
11 098
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
11 979
11 976
12 076
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
6 046
5 812
5 812
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
23 714
25 837
25 837
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
7 131
6 981
7 081
Nacionalinis Kauno dramos teatras
4 508
4 508
4 508
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
9 342
8 872
8 415
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
5 648
5 678
5 678
Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas
9 995
9 995
9 995
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
7 267 582
7 755 290
8 086 103
Nacionalinė šeimos taryba
126
124
127
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
7 267 456
7 755 166
8 085 976
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
1 372 043
1 224 859
1 102 754
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
12 263
12 263
12 245
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
1 359 780
1 212 596
1 090 509
iš jų Valstybinio kelių fondo lėšos
97 300
97 700
98 000
XI SKYRIUS. SVEIKATA
1 734 416
1 779 917
1 940 482
Nacionalinė sveikatos taryba
108
108
108
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1 732 741
1 778 266
1 938 891
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1 567
1 543
1 483
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
3 811 136
3 749 729
3 669 397
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
521
443
443
Lietuvos mokslo taryba
68 217
68 217
68 217
Lietuvos mokslų akademija
8 006
7 937
7 937
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
3 007 638
2 963 262
2 882 922
Vilniaus universitetas
221 253
215 662
215 662
iš jų lėšos valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti
5 645
5 645
5 645
Vytauto Didžiojo universitetas
68 304
66 279
66 279
Kauno technologijos universitetas
90 153
88 359
88 359
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
72 306
70 508
70 508
Klaipėdos universitetas
23 497
22 880
22 880
Mykolo Romerio universitetas
19 771
18 680
18 680
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
79 458
76 518
76 518
Vilniaus dailės akademija
22 602
22 121
22 121
Lietuvos sporto universitetas
10 163
9 960
9 960
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
21 533
21 301
21 301
Lietuvos energetikos institutas
10 650
10 631
10 631
Nacionalinis vėžio institutas
3 691
3 753
3 753
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
4 534
4 534
4 534
Lietuvos istorijos institutas
7 378
7 382
7 392
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
5 115
5 114
5 114
Lietuvių kalbos institutas
4 225
4 224
4 224
Lietuvos socialinių mokslų centras
5 807
5 797
5 795
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
4 090
4 086
4 086
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
12 925
12 864
12 864
Gamtos tyrimų centras
13 590
13 572
13 572
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
25 439
25 375
25 375
Kauno kunigų seminarija
122
122
122
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
148
148
148
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
378 485
380 428
379 618
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2 997
2 797
2 886
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
6 003
6 003
6 003
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
3 959
3 959
3 959
Lietuvos apeliacinis teismas
5 725
5 725
5 725
Vilniaus apygardos teismas
8 484
8 484
8 484
Kauno apygardos teismas
6 666
6 666
6 666
Klaipėdos apygardos teismas
4 051
4 051
4 051
Šiaulių apygardos teismas
2 916
2 916
2 916
Panevėžio apygardos teismas
2 880
2 880
2 880
Vilniaus miesto apylinkės teismas
15 040
15 040
15 040
Kauno apylinkės teismas
11 976
11 976
11 976
Klaipėdos apylinkės teismas
8 670
8 670
8 670
Šiaulių apylinkės teismas
7 420
7 420
7 420
Panevėžio apylinkės teismas
5 766
5 766
5 766
Alytaus apylinkės teismas
4 298
4 298
4 298
Marijampolės apylinkės teismas
3 588
3 588
3 588
Tauragės apylinkės teismas
3 423
3 423
3 423
Telšių apylinkės teismas
2 669
2 669
2 669
Utenos apylinkės teismas
4 481
4 481
4 481
Vilniaus regiono apylinkės teismas
5 430
5 430
5 430
Regionų administracinis teismas
7 517
7 517
7 517
Nacionalinė teismų administracija
18 001
17 916
19 099
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
59 808
59 780
59 606
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
2 165
2 215
2 227
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
881
858
858
Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
1 532
1 486
1 481
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
165 502
167 781
165 903
Lietuvos administracinių ginčų komisija
3 524
3 526
3 505
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
890
876
876
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
2 223
2 231
2 215
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
145 661
163 564
124 521
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
145 661
163 564
124 521
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA
1 126 552
1 092 075
1 031 674
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
1 097 118
1 062 389
1 002 566
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
29 434
29 686
29 108
IŠ VISO
27 515 441
27 086 138
26 993 602
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
4 priedas
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, KURIOS YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJOS, 2026 METŲ PAJAMOS
Tūkst. Eur
Valstybės veiklos sritys / biudžetinės įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos
Iš viso
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
78
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
65
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
1
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
11
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
64 509
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
64 509
III SKYRIUS. ENERGETIKA
23 443
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
12 656
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
10 787
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
82 843
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
82 813
Valstybės duomenų agentūra
30
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
58 707
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
58 507
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
200
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
701 577
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
701 425
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
150
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
11 341
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
11 341
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
30 919
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
18 784
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
725
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
200
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
360
Lietuvos nacionalinis muziejus
500
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
700
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
500
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
4 000
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
1 750
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
850
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
450
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1 200
Nacionalinis Kauno dramos teatras
900
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
42 716
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
42 716
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
109 488
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
97 896
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
11 592
XI SKYRIUS. SVEIKATA
6 235
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
6 235
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
5 737
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
5 213
Lietuvos mokslų akademija
75
Lietuvių kalbos institutas
29
Lietuvos istorijos institutas
40
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
30
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
25
Lietuvos socialinių mokslų centras
325
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
3 624
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
3 495
Nacionalinė teismų administracija
38
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
13
Lietuvos apeliacinis teismas
13
Vilniaus apygardos teismas
3
Kauno apygardos teismas
1
Klaipėdos apygardos teismas
13
Šiaulių apygardos teismas
1
Panevėžio apygardos teismas
1
Klaipėdos apylinkės teismas
3
Panevėžio apylinkės teismas
2
Alytaus apylinkės teismas
2
Marijampolės apylinkės teismas
1
Utenos apylinkės teismas
1
Telšių apylinkės teismas
1
Vilniaus regiono apylinkės teismas
1
Regionų administracinis teismas
17
Vilniaus miesto apylinkės teismas
2
Kauno apylinkės teismas
14
Šiaulių apylinkės teismas
1
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
130
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
130
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA
6 005
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
5 995
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
10
IŠ VISO
1 147 352
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2026 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO IR IŠ JŲ APSKAIČIUOTOS SUMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMŲ PAJAMŲ IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS)
Tūkst. Eur
Savivaldybės pavadinimas
Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išskyrus fiksuoto dydžio GPM, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą
iš jų apskaičiuotos sumos, kurios naudojamos kintamajai GPM daliai (proc.) apskaičiuoti
Pajamų iš GPM dalys (proc.)
2018–2025 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
darbo užmokesčiui dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo didinti
darbo užmokesčiui dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio padidinimo didinti
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
Vilniaus miesto
815 122
68 519
8 669
1 232
103
20,9694
Alytaus miesto
62 783
10 957
330
156
55
1,6151
Birštono
10 710
4 381
100
42
16
0,2755
Druskininkų
27 769
3 557
248
72
23
0,7144
Kauno miesto
404 846
36 834
1 815
719
197
10,4149
Klaipėdos miesto
215 992
31 115
1 457
513
100
–334
5,5565
Marijampolės
66 011
8 071
517
144
81
1,6982
Neringos
13 758
1 693
167
59
20
0,3539
Palangos miesto
32 919
4 708
281
117
55
0,8468
Panevėžio miesto
104 103
14 991
1 015
255
151
2,6781
Šiaulių miesto
138 558
16 978
1 175
386
97
3,5645
Visagino
29 677
8 535
461
77
29
0,7634
Akmenės rajono
27 212
6 353
437
79
37
0,7000
Alytaus rajono
31 867
2 911
356
49
38
0,8198
Anykščių rajono
32 342
6 135
456
109
65
0,8320
Biržų rajono
29 620
4 694
395
87
60
0,7620
Ignalinos rajono
20 897
4 570
224
72
38
0,5376
Jonavos rajono
54 759
9 676
699
125
48
1,4087
Joniškio rajono
26 616
4 518
290
76
43
0,6847
Jurbarko rajono
33 838
5 145
335
94
48
0,8705
Kaišiadorių rajono
35 467
5 165
360
99
56
0,9124
Kauno rajono
151 419
10 663
765
288
79
3,8953
Kėdainių rajono
58 128
7 939
788
154
72
1,4954
Kelmės rajono
33 668
6 242
322
104
66
0,8661
Klaipėdos rajono
100 090
9 555
570
244
74
2,5749
Kretingos rajono
46 373
5 405
661
109
52
1,1930
Kupiškio rajono
21 643
4 074
399
68
42
0,5568
Lazdijų rajono
23 122
3 723
229
46
43
0,5948
Mažeikių rajono
68 212
10 914
1 131
187
67
1,7548
Molėtų rajono
22 734
3 576
231
64
46
0,5848
Pakruojo rajono
24 538
4 565
355
88
44
0,6313
Panevėžio rajono
46 299
5 617
398
131
69
1,1911
Pasvalio rajono
29 897
5 624
263
104
62
0,7691
Plungės rajono
41 589
5 476
524
123
41
–376
1,0699
Prienų rajono
32 125
4 860
348
96
46
0,8264
Radviliškio rajono
45 566
7 958
531
146
63
1,1722
Raseinių rajono
37 216
4 787
457
103
53
0,9574
Rokiškio rajono
39 104
7 064
500
101
66
1 800
1,0060
Skuodo rajono
20 756
3 543
169
62
30
0,5340
Šakių rajono
34 579
6 392
304
103
49
0,8896
Šalčininkų rajono
41 448
6 968
792
105
52
1,0663
Šiaulių rajono
51 465
6 320
400
132
56
1,3240
Šilalės rajono
28 242
4 826
216
80
36
0,7265
Šilutės rajono
48 368
5 861
344
158
54
1,2443
Širvintų rajono
19 794
2 814
234
57
23
0,5092
Švenčionių rajono
29 528
4 411
404
78
36
0,7596
Tauragės rajono
47 091
5 229
368
110
61
1,2114
Telšių rajono
50 484
7 070
550
134
62
1,2987
Trakų rajono
51 540
4 873
193
119
44
1,3259
Ukmergės rajono
44 809
6 857
549
112
63
1,1527
Utenos rajono
49 817
6 232
860
123
52
1,2816
Varėnos rajono
29 059
5 490
324
94
52
0,7476
Vilkaviškio rajono
44 328
7 837
447
125
57
1,1404
Vilniaus rajono
155 441
13 351
1 768
317
104
3,9988
Zarasų rajono
21 847
4 718
349
60
45
0,5620
Elektrėnų
35 214
4 280
145
122
37
0,9059
Kalvarijos
12 945
2 314
187
39
19
0,3330
Kazlų Rūdos
13 732
1 726
141
33
14
0,3533
Pagėgių
10 158
1 808
55
43
13
0,2613
Rietavo
9 960
1 717
207
31
14
0,2562
IŠ VISO
3 887 194
482 185
37 265
8 955
3 318
1 090
100
–––––––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
6 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2026 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
Tūkst. Eur
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pavadinimas
Dotacijos paskirties pavadinimas
Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti
35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
4 934
iš jų:
piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti
6
valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti
6
savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui jais patikėjimo teise užtikrinti
3 422
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti
1 500
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą
4 719
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei
625
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
302 777
iš jų:
socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti
24 762
būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti
10 420
socialinei paramai mokiniams
67 295
socialinėms paslaugoms
186 263
jaunimo teisių apsaugai
1 276
savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti
9 719
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
3 042
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
30 982
iš jų:
visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti
30 746
neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti
236
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1 937 291
iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti
1 901 121
savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
34 508
koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti
1 662
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
3 058
iš jų:
civilinės būklės aktams registruoti
2 261
valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
746
Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti
51
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
52 487
iš jų:
priešgaisrinei saugai
47 780
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti
297
civilinei saugai
4 410
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
25 257
iš jų:
žemės ūkio funkcijoms atlikti
11 473
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti
13 784
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti
1 676
IŠ VISO
2 363 841
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
7 priedas
2026 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D.
767 766
1.1.
Lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
119 479
2.
PAJAMOS
91 487
2.1.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus
250
2.2.
50 procentų dividendų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą
61 023
2.3.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
3 417
2.4.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
10 634
2.5.
Lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
2 690
2.6.
Pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas
0
2.7.
Pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose
13 473
3.
IŠLAIDOS
0
3.1.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos
0
4.
2026 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
50 987
5.
Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2027 m. gruodžio 31 d.
680 000
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2027 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)
859 253
6.1.
Lėšų likučio 2027 m. sausio 1 d. dalis, numatoma radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
170 466
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
8 priedas
2026 METŲ VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D.
10 128
2.
PAJAMOS
700 370
2.1.
Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos
100
2.2.
8 procentai valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio
179 272
2.3.
8 procentai valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų
182 051
2.4.
Kitos teisėtai gautos lėšos
0
2.5.
2 procentai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, atėmus pajamas, gautas iš fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio už veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą
157 267
2.6.
Valstybės biudžeto pajamų, gautų iš Lietuvos banko pelno įmokos, dalis, viršijanti 14 milijonų eurų
36 000
2.7.
Lėšos iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio
25 000
2.8.
Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo
80 780
2.9.
Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto mokesčio pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį
39 900
3.
IŠLAIDOS
710 498
4.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2027 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)
0
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
9 priedas
2026 METŲ VALSTYBINIO KELIŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D.
0
2.
PAJAMOS
178 800
2.1.
Valstybės biudžeto lėšos, nustatytos Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme
0
2.2.
Pajamos, gautos iš surinkto motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio
37 500
2.3.
Pajamos, gautos pardavus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus konfiskuotas transporto priemones, ar išieškotos lėšos, kai už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse nustatytais atvejais išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma
800
2.4.
Pajamos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų eismo saugumo sritį reglamentuojančių teisės aktų, krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis taisyklių pažeidimus, kelių naudotojo mokesčio, kelių rinkliavos nesumokėjimą
35 000
2.5.
Pajamos, gautos iš surinkto mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones
24 000
2.6.
Valstybinio kelių fondo valdytojo pasiskolintos lėšos
0
2.7.
Valstybinio kelių fondo valdytojo pajamos, iš jų:
81 500
2.7.1.
Pajamos, gautos iš kelių naudotojo mokesčio
74 000
2.7.2.
Pajamos, gautos iš kelių rinkliavos
0
2.7.3.
Pajamos, gautos iš mokesčio už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose
500
2.7.4.
Pajamos, gautos iš mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis
7 000
2.8.
Pajamos už investuotas laikinai laisvas Valstybinio kelių fondo lėšas
0
2.9.
Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
0
2.10.
Kitos teisėtai gautos lėšos
0
3.
IŠLAIDOS
178 800
4.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2027 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)
0
–––––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos
2026–2028 metų biudžeto
patvirtinimo įstatymo
10 priedas
2026–2028 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMŲ 2021–2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Valstybės veiklos sritis / 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys
2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklis
2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklio reikšmė
faktinė
2026 m. siekiama
2027 m. siekiama
2028 m. siekiama
I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą
Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, prieinamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą, dalis (proc.)
76,5 (2024)
75
75,5
77
Valstybės institucijų ir įstaigų, kurių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra konsoliduota Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo valdomoje IRT infrastruktūroje, dalis nuo visų konsolidavimo procese dalyvaujančių institucijų (proc.)
69,5 (2024)
81
– (1 pastaba)
– (1 pastaba)
7.1. Stiprinti regionų ekonominį augimą, atsižvelgiant į jų potencialą
Vidutinis gyventojų (20–64 m.) užimtumo lygio nuokrypis regionuose (proc. p.)
3,9 (2024)
3,7
3,6
3,5
II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą 6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą 6.8. Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą
Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius
2 408 509 (2024)
2 439 355
2 449 355
2 454 355
Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius
2 257 245 (2024)
2 320 041
2 345 041
2 355 040
Lietuvos miškingumas (proc.)
33,9 (2024)
34,2
34,4
34,6
Renovuotų daugiabučių namų skaičius per metus (vnt.)
333 (2024)
400 (2 pastaba)
400 (2 pastaba)
364 (2 pastaba)
III SKYRIUS. ENERGETIKA
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.)
35,1 (2024)
41,3
43,3
45,3
Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)
47,01 (2024)
62,3
72,1
81,4
IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą
Neišnaudoto pridėtinės vertės mokesčio potencialo įvertis (proc.)
17,8 (2023) (pagal Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) ataskaitą)
10 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenys)
10 (VMI duomenys)
9 (VMI duomenys)
Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m., (proc.) (2021 m. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis – 665 tūkst. kv. metrų)
–12,12 (2024)
–14,3
–17,6
–20
V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą
Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)
54,3 (2024)
56,7
59,9
63,5
Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)
11,5 (2024)
15,7
18,4
21,5
VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą
Bendros gynybai skirtos išlaidos (proc. nuo BVP)
3,11 (2024)
5,38
5,28
5,01
Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)
12 401 (2024)
14 425
14 805
15 135
Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis, (proc.)
31 (2024)
57,1
54,9
47,9
VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)
86 (2024)
92
94
96
Gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, dalis (proc.)
50 (2024)
57
60
63
VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
1.9. Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų ir paslaugų kūrimą 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus pridėtinė vertė (mln. eurų)
1 368,14 (2023)
1 436,55
1 508,37
1 583,79
Suteiktų kultūros paso paslaugų skaičius (vnt.)
24 600 (2024)
26 020
26 030
26 040
Fizinių apsilankymų kultūros įstaigose skaičiaus pokytis per metus (proc.)
33 042 906 (2024)
1
1
1
IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
2.1. Mažinti pajamų nelygybę 2.2. Didinti asmenų su negalia ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą 2.6. Plėtoti asmenims su negalia tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę
Skurdo rizikos lygis (proc.)
21,5 (2024)
19
18,5
18
Gyventojų užimtumo lygis (20–64 m.) (proc.)
79,2 (2024)
79,3
79,5
79,8
Socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas gaunančių asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (proc.)
17,8 (2024)
19
19,2
19,5
X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI
5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą
Valstybinės reikšmės magistralinių kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalis nuo viso valstybinės reikšmės magistralinių kelių ilgio (proc.)
25,47 (2024)
25,2
24,9
24,6
Nutiesta geležinkelių jungtis „Rail Baltica“ (techninis progresas) (proc.)
5,6 (2024)
26
36,5
47,9
XI SKYRIUS. SVEIKATA
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms
Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
262,79 (2024)
210
200
190
Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
164,14 (2024)
150
145
140
XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį
Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (toliau – NMPP) metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)
4,8 (2025)
3
3
2,9
NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)
2,6 (2025)
1,5
1,5
1,5
NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)
2,4 (2025)
0,5
0,5
0,5
NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)
13,1 (2025)
9,5
9
8,8
XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą 8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą
Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)
155 (2024)
147
145
144
Asmenų, per 2 metus nuo paleidimo grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis (proc.)
30,3 (2024)
21,3
21
20,5
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA
9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką
Oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis, bendrųjų nacionalinių pajamų dalis (proc.)
0,24 (2024)
0,24
0,26
0,28
Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujamas ar ekspertines pareigas, skaičius (vnt.)
13 (2024)
8 (3 pastaba)
8 (3 pastaba)
9
XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA
1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą
Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)
46 (2024)
45,5
46
46,5
6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose
Žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, (proc.)
–10,6 (2023)
–10,7
–10,8
–10,9
Žemės ūkio sektoriuje išmetamo amoniako (NH3) kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, (proc.)
–5,9 (2023)
–10
–10
–10
Pastabos:
Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimo procesą planuojama baigti 2026 metais.
2028 metais siekiama rodiklio reikšmė mažėja dėl nepaskelbto naujo kvietimo ir atitinkamai nusikeliančio projektų įgyvendinimo termino.
2026–2027 metais numatomas mažesnis skaičius pozicijų, į kurias Lietuva ar jos atstovai galėtų kandidatuoti, taip pat baigiasi tam tikrų pareigų kadencijos.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).