Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2025-12-11
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2026–2028 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. gruodžio 11 d. Nr. XV-651

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

siekdamas valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti tvaraus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros;

atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos, kurioje siūloma didinti bendras gynybos išlaidas ir pasirengimą pagal 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;

atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją valdyti išlaidų augimą taip, kaip nustatyta Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane (laikantis grynųjų išlaidų augimo ribų, nustatytų 2026–2028 metams), ir 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas);

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones lieka poreikis padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Agreguotų Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų konsoliduotojo biudžeto pajamų ir 2026–2028 metų agreguoto asignavimų limito patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) agreguotos Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos –35 223 055 tūkst. eurų 2026 metams, 36 524 746 tūkst. eurų 2027 metams ir 37 804 821 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas);

2) 2026–2028 metų agreguotas asignavimų limitas – 40 150 770 tūkst. eurų 2026 metams, 40 625 853 tūkst. eurų 2027 metams ir 41 415 749 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto pajamų, Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimų ir biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2026 metų pajamų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto pajamos – 21 067 050 tūkst. eurų (įskaitant 3 752 656 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);

2) Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 27 515 441 tūkst. eurų (įskaitant 3 923 325 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2026 metų valstybės biudžeto pajamas 6 448 391 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2027 metų valstybės biudžeto asignavimai – 27 086 138 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos 2028 metų valstybės biudžeto asignavimai – 26 993 602 tūkst. eurų (3 priedas);

3) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2026 metų pajamos – 1 147 352 tūkst. eurų (4 priedas).

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2026 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1.

Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2026 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus, (5 priedas).

2.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2026 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, dalis procentais (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, prieš tai atskaičius į valstybės biudžetą Valstybės gynybos fondo lėšas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,44 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,53 procento, kintamoji dalis – 6,91 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a)

Vilniaus miesto savivaldybei – 65,82 procento;

b)

Kauno miesto savivaldybei – 84,8 procento;

c)

Neringos savivaldybei – 30,74 procento;

d)

Palangos miesto savivaldybei – 98,9 procento;

e)

Kauno rajono savivaldybei – 85,96 procento;

f)

Klaipėdos rajono savivaldybei – 98,18 procento;

g)

Trakų rajono savivaldybei – 94,94 procento;

h)

Vilniaus rajono savivaldybei – 82,91 procento;

i)

visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams –2 363 841 tūkst. eurų (6 priedas).

3.

Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2026 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2026 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.

2.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį ir sumas.

3.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

4.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas savivaldybėms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

5.

Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.

5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra finansuojamos valstybės, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp:

a)

valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b)

valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

6 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis sudaro 780,69 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

7 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 824 523 tūkst. eurų, iš jų 2 547 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2024 metų įsiskolinimui padengti.

8 straipsnis. 2026 metų valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2026 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,009, valstybinių pensijų bazės dydis – 74,28 euro.

9 straipsnis. 2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį

2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį. 2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį.

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2026 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas įvykdymą. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 301 300 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 457 000 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 164 000 tūkst. eurų. Per 2026 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 34 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

5) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 143 050 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2026 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 7 791 841 tūkst. eurų.

12 straipsnis. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitai

1.

Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2026 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 590 616 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) yra skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti. Centrinės valdžios sektoriaus subjektai (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus) gali skolintis ir pasiskolintas lėšas naudoti 2026 metais, suderinę su Finansų ministerija, kai dėl tokio skolinimosi ir pasiskolintų lėšų naudojimo nepažeidžiami šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai.

2.

2026 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 77 900 tūkst. eurų. 2026 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 46 800 tūkst. eurų.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą

1.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;

2) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais veiklų vykdymo;

3) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).

2.

Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytų lėšų, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3.

Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl tokio skolinimosi nėra pažeidžiami šio įstatymo 11 straipsnio ir 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai, šiems tikslams:

a)

su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti;

b)

su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti;

c)

nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.