LegalizeLietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 13-1, 15, 22, 23, 29, 30-1, 31, 32, 34, 35, 36-1, 36-2, 37, 39, 40, 45, 46, 47, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 55 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 131, 15, 22, 23, 29, 301, 31, 32, 34, 35, 361, 362, 37, 39, 40, 45, 46, 47, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 55 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2025 m. gruodžio 18 d. Nr. XV-704
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apleistas statinys – statinys, kuris įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kuriam neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos, ir, sustabdžius jo statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje nekeisti ilgiau kaip 10 metų, tačiau kuris nėra sunykęs.“
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Įrenginiai – daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji daiktai.“
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.“
Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme, Žemės reformos įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“
Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai ir valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5, 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu šioje dalyje nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, nevykdomas ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jiems patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų arba nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai arba valstybinės žemės sklypai reikalingi šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą, kuriame nurodomas ir naujasis valstybinės žemės patikėtinis. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba arba Vyriausybės nutarime dėl patikėjimo teisės pasibaigimo nurodytas kitas valstybinės žemės patikėtinis. Su Vyriausybės nutarimo projektu parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise naujajam valstybinės žemės patikėtiniui, priėmimo–perdavimo aktų projektai, kuriuos parengia ir pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas negali jam perduotų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus viešosios transporto infrastruktūros valdymą ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas išimtis.“
Pakeisti 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, taip pat šio įstatymo 131 straipsnyje numatyta tvarka valstybinės žemės sklypus įtraukus į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinės teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo įsigaliojimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
Papildyti 7 straipsnį 121 dalimi:
„121. Kai valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo savivaldybė, tačiau jis reikalingas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms nekilnojamojo turto valdymo funkcijoms atlikti arba valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, savivaldybė pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sprendimą dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų valstybinių nekilnojamojo turto valdymo funkcijų atlikimo perduoda žemės sklypą valdyti patikėjimo teise centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Jeigu valstybinės žemės sklypas priskirtas parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamajam turtui, dėl kurio pardavimo sudaryta viešosios įstaigos ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sutartis, savivaldybė Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, patvirtinančiu, kad žemės sklypas gali būti parduodamas, ir pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymą perduoda žemės sklypą valdyti patikėjimo teise centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Patikėjimo teisė į perduodamą žemės sklypą atsiranda nuo turto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Priėmimo–perdavimo akto projektą parengia savivaldybė ir pasirašo savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Priėmimo–perdavimo akte turi būti numatyta, kad naujasis valstybinės žemės sklypo patikėtinis savo lėšomis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo perdavimo dienos privalo įregistruoti patikėjimo teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Pasibaigus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdomo valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės pagrindams, žemės sklypas pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sprendimą priėmimo–perdavimo aktu perduodamas valdyti patikėjimo teise savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 7 straipsnio 16 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) skirta valstybės funkcijoms atlikti ir kitiems atvejams, kai to reikia valstybės poreikiams įgyvendinti: užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti, valstybinės svarbos energetikos objektams, valstybės institucijų valdomam specialiosios paskirties nekilnojamajam turtui statyti ir eksploatuoti ar kitiems neatidėliotiniems valstybės poreikiams;“.
Papildyti 7 straipsnio 16 dalį 7, 8 ir 9 punktais:
„7) yra Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija;
8) Miškų įstatyme nustatytais atvejais perduotina miškų urėdijai;
9) šio įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įtraukta į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą.“
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančios valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;“.
Pripažinti netekusiomis galios 7 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinę žemę patikėjimo teise perduodant savivaldybėms, parengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme. Kartu su Vyriausybės nutarimo projektu kiekvienai savivaldybei parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise savivaldybėms, priėmimo–perdavimo aktų projektai. Priėmimo–perdavimo aktų projektuose nurodomi perduodami valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys, pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Patikėjimo teisė į perduodamus valstybinės žemės sklypus ar nesuformuotų sklypais teritorijų plotus atsiranda nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytais atvejais valstybinė žemė savivaldybėms valdyti patikėjimo teise neperduodama. Vyriausybės nutarimo projektą rengia, su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis derina Aplinkos ministerija. Priėmimo–perdavimo aktų projektus parengia ir pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai ir valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5, 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu šioje dalyje nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, nevykdomas ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jiems patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų arba nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, arba valstybinės žemės sklypai reikalingi šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą, kuriame nurodomas ir naujasis valstybinės žemės patikėtinis. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma savivaldybė arba Vyriausybės nutarime dėl patikėjimo teisės pasibaigimo nurodytas kitas valstybinės žemės patikėtinis. Su Vyriausybės nutarimo projektu parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise naujajam valstybinės žemės patikėtiniui, priėmimo–perdavimo aktų projektai, kuriuos parengia ir pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.“
Pakeisti 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo akto projektą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo akto projektą parengia Aplinkos ministerija ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, sprendimus perduoti valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise priėmę subjektai priima sprendimus dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
Pakeisti 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, aprašoma priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės kas 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypų suformavimo dienos atnaujina informaciją ir ją paskelbia savo interneto svetainėse. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo dienos turi įregistruoti patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.“
Pakeisti 7 straipsnio 16 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„16. Savivaldybėms patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:“.
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) merai – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;“.
Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieš merui priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų (jų dalių), kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, panaudos sandorio sudarymo, savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais prašo Nacionalinę žemės tarnybą patikrinti šio sandorio projekto atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymą, reikalavimams ir pateikti išvadą. Sandoriai sudaromi tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymą, reikalavimus. Juridiniai faktai apie sudarytą panaudos sutartį registruojami Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Gavus išvadą, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymą, reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir prašo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti pakartotinę išvadą. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, ar dėl sandorių, sudarytų negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymą, reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.“
Pakeisti 8 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ar jo dalis statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis. Šis reikalavimas netaikomas, kai šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai priklauso vienam savininkui ir jie naudojami tai pačiai (vienai) veiklai vykdyti arba kai perleidus nebaigtus statyti statinius (išskyrus apleistus ir sunykusius), kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis privalomas pagal Statybos įstatymą, keičiama valstybinės žemės panaudos sutartis.“
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) merai – valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypą šio įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka siūloma įtraukti į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir jis patenka į Nacionalinės žemės tarnybos su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintas teritorijas, tokio valstybinės žemės sklypo nuomos terminas gali būti pratęsiamas arba nauja valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutikimą, Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–91, 23–241 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nepradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nepradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), kuriame yra teisėtai pradėti nebaigti statyti statiniai, nurodyti šio straipsnio 241 dalyje, ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytas išimtis. Pasikeitus valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esančių nebaigtų statyti statinių savininkui ir dėl šios priežasties keičiant valstybinės žemės nuomos sutartį, ankstesnio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko (statinių savininko) pagal valstybinės žemės nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina naujajam statinių savininkui, jeigu pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį buvo sumokėtas nustatytas atlyginimas už galimybę statyti statinius šiame valstybinės žemės sklype, kai tokį atlyginimą sumokėti buvo privaloma;
2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;
3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, ar Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti, taip pat kai jos reikia gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti;
4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;
5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;
6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;
7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;
8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti. Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o kai juridinis asmuo siekia įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą, jo pateikiamuose steigimo dokumentuose nurodomas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) naudojamas tik šiame punkte nurodytiems energetikos bendrijos veiklos tikslams įgyvendinti;
9) ji šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka yra reikalinga Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems privačių investicijų projektams įgyvendinti;
10) ji reikalinga Lietuvos Respublikos savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatyme nurodytai savivaldybės infrastruktūrai vystyti;
11) valstybinė žemė be aukciono gali būti nuomojama ir kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, statinių statybą reglamentuojančiais teisės aktais ir (ar) dėl jame taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra nepakankamas (nėra galimybės) atskiram žemės sklypui, skirtam statinių statybai, suformuoti. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (-ai), kuris (-ie) išnuomojamas (-i) besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė.
Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:
1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;
2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidaujantys asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą. Subjektai, sudarantys šioje dalyje nurodytą sąrašą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki valstybinės žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo dienos informuoja nuomininką elektroniniu laišku ar kitu jo pasirinktu informavimo būdu apie: valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimą; teisę pratęsti ar atnaujinti šią sutartį; nuomojamo žemės sklypo įtraukimą į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą, jeigu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kaimo gyvenamosios vietovės ir (ar) miestelio teritorijoje esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį pateikimo termino pasibaigimo ar šios sutarties nutraukimo dienos šioje dalyje nurodytų sąrašą sudarančių subjektų sprendimu įtraukiami į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą. Į šį sąrašą negali būti įtraukiami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai: kurie neturi privažiuojamųjų kelių ar neatitinka kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypams keliamų reikalavimų; dėl kurių nuomos yra pateiktas prašymas: pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties terminą; sudaryti naują (atnaujinti) valstybinės žemės nuomos sutartį su buvusiu nuomininku, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus; kurie ribojasi su miško žeme arba yra ne mažesni kaip 3 ha ploto ir kuriuose valstybinės miško žemės valdytojai prašo leisti veisti mišką, kai tai neprieštarauja miško veisimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentams. Sprendimas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įtraukimo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą jo priėmimo dieną kartu su nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašu paskelbiamas Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės interneto svetainėje. Asmenys prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus teikia vieną mėnesį nuo nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo paskelbimo Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje dienos, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas nė vienas prašymas, – iki pirmojo prašymo pateikimo dienos. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai į žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus, kurie valstybinės žemės sklypų įrašymo į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą dieną nebuvo pradėti rengti ar nebaigti rengti, neįtraukiami. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą pirmumo teisę. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais). Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu. Sudarius nuomos sutartį dėl nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esančio valstybinės žemės sklypo, Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše pažymima, kad jis išnuomotas.
Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.
Prieš merui priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, nuomos, savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais prašo Nacionalinės žemės tarnybos patikrinti šio sandorio projekto atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, reikalavimams ir pateikti išvadą. Sandoriai sudaromi tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, reikalavimus. Juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis registruojami Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Gavus išvadą, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekdama pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir prašo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti pakartotinę išvadą. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytų sandorių, kurių sąlygos pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, ar dėl sandorių, sudarytų negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, reikalavimus, pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.
Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, eksploatuoti ar pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais. Nuomos mokesčio perskaičiavimo išlaidas padengia nuomininkas, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia privalomąjį turto arba verslo vertinimą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. Perskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (jo dalies), išnuomoto aukcione, žemės nuomos mokestis mokamas, jeigu jo dydis yra didesnis už nurodytąjį valstybinės žemės nuomos sutartyje. Aukcione išnuomojamo valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir terminai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei Europos bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.
Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos;
2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime;
3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė, jeigu ji nėra valstybinės žemės nuomotoja. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl šiame punkte nurodytų sąlygų nevykdymo, valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) iš valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies), jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje nesusitarta kitaip. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl nuomos sutarties pakeitimo;
4) valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) negautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) negautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą;
41) valstybės valdomos įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei, yra privatizuojamos ir valstybei priklausiančių akcijų bendrovėje lieka mažiau kaip 50 procentų ir jų nuomojami valstybinės žemės sklypai išbraukiami iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto sąrašo. Privatizuojant valstybės valdomas įmones, jų nuomojamos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisė valstybės valdomų įmonių akcijų įgijėjams neperduodama.
5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo įspėjimo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, savivaldybių tarybų nustatyta tvarka savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius atlygindamos jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto arba verslo vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esamomis kainomis;
6) kitais Civiliniame kodekse nustatytais žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindais.
Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, kol nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 17 dalyje. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant privalomąjį turto arba verslo vertinimą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas, kai jis neatliktas arba buvo atliktas anksčiau kaip prieš 3 metus. Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą nuomos mokestį, kol nepašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Jeigu, pasibaigus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminui, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas neprašo jo pratęsti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojas kreipiasi į valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininką dėl valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esančių statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) ar naujos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties sudarymo. Kol nesudaryta nauja nuomos sutartis ir statiniai ir (ar) įrenginiai nenugriauti (nukelti ar pašalinti), mokamas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas šio straipsnio 171 dalyje nustatyta tvarka. Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas, kai jis neatliktas arba buvo atliktas anksčiau kaip prieš 3 metus. Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis.
Rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis galioja tol, kol galioja Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta investicijų sutartis. Dėl investuotojo kaltės nutraukus Investicijų įstatymo nustatyta tvarka sudarytą investicijų sutartį, rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis laikoma nutrūkusia. Šiuo atveju žemės sklype esantys investuotojo nebaigti statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, turi būti nugriauti investuotojo lėšomis ir valstybinės žemės patikėtiniui grąžintas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas. Šis reikalavimas netaikomas, kai rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas su nebaigtais statiniais, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, gali būti išnuomojamas kitam investuotojui ir nutrauktoje investicijų sutartyje buvo pareikštas investuotojo sutikimas dėl statinių perdavimo ar perleidimo kitam investuotojui. Apie investicijų sutarties nutraukimą šią sutartį su investuotoju sudariusi institucija sutartyje nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai, savivaldybei, kurios teritorijoje yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ir investuotojui. Nacionalinė žemės tarnyba pranešimo apie investicijų sutarties nutraukimą pagrindu išregistruoja juridinį faktą apie valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.
Ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui įgyvendinti, galioja tol, kol galioja sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo. Tokia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis laikoma nutrūkusia, kai dėl subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, kaltės pripažįstamas netekusiu galios sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo. Šiuo atveju žemės sklype esantys subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, nebaigti statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, turi būti nugriauti subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, lėšomis ir valstybinės žemės patikėtiniui grąžintas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas arba valstybinės žemės sklypas su nebaigtais statiniais, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, gali būti išnuomojamas kitam gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojui, jeigu yra gautas Vyriausybės įgaliotos institucijos sutikimas dėl nebaigtų statinių perleidimo šiam gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojui, įgyvendinant gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektą, dėl kurio buvo pradėti statyti statiniai. Apie sprendimo dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo pripažinimą netekusiu galios Vyriausybės įgaliota institucija per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo pripažinimo netekusiu galios dienos privalo pranešti Nacionalinei žemės tarnybai ir gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojui, kuriam išduotas sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo pripažintas netekusiu galios.
Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojamų žemės sklype esančių statinių ar įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems eksploatuoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, arba keičiama statinio paskirtis. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, papildomai už galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius valstybinės žemės nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą.
Per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.
Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą atliekant privalomąjį turto arba verslo vertinimą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko ne dėl statinių savininko ar naudotojo valios (gaisro, ekstremaliojo įvykio) ar statinių liekanos aptiktos istorinių ir archeologinių tyrimų metu ir registruotos Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir pagal už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos vertinimą buvę statiniai gali būti atstatyti pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų nuostatas. Ši nuostata netaikoma, jeigu nustatomas statinio sunykimas dėl netinkamos priežiūros ar neįvykdytų įsipareigojimų, kai asmuo buvo įpareigotas statinį išsaugoti. Jeigu statiniai sunyko ne dėl statinių savininko ar naudotojo valios (gaisro, ekstremaliojo įvykio), nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotų statinių duomenis. Jeigu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma dėl Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje įregistruoto statinio, nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotų statinių duomenis, statinių archyvinius duomenis ir Kultūros vertybių registro informacinės sistemos duomenis. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra teisėtai pradėti nebaigti statyti statiniai, jeigu tokio statinio statyba neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimams. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra teisėtai pradėti nebaigti statyti statiniai, be aukciono išnuomojamas statinių savininkui ar nuomininkui šių statinių statybai užbaigti. Jeigu teisėtai pradėtų nebaigtų statyti statinių vietoje būtų statomi nauji statiniai ar vykdoma kita, su šių statinių eksploatavimu nesusijusi veikla, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) be aukciono nenuomojamas. Jeigu pagal šio įstatymo 10 straipsnį buvo sumokėtas nustatytas atlyginimas už galimybę statyti statinius šiame valstybinės žemės sklype, kai tokį atlyginimą sumokėti buvo privaloma, valstybinės žemės nuomos sutartis keičiama pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą. Jeigu pagal šio įstatymo 10 straipsnį nebuvo sumokėtas nustatytas atlyginimas už galimybę statyti statinius šiame valstybinės žemės sklype, kai tokį atlyginimą sumokėti buvo privaloma, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis, kuris nustatomas pagal statinių duomenis jiems statyti išduodamame statybą leidžiančiame dokumente;
2) įpareigojimas sumokėti atlyginimą už statybą valstybinėje žemėje, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 10 straipsnį;
3) valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka;
4) 2 metų arba 5 metų terminas statybos darbams atlikti, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas;
5) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui per sutartyje nustatytą terminą užbaigti būtent tų statinių, kuriems valstybinės žemės sklypas (jo dalis) buvo išnuomotas, statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol bus pateiktas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Žemės sklypai neformuojami:
1) Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami ir griaunami valstybinės žemės patikėtinio, patvirtinusio teritorijų planavimo dokumentą, (išskyrus atvejus, kai pagal pasirašytą teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį šiuos statinius išperka ir nugriauna Teritorijų planavimo įstatyme nurodytas planavimo iniciatorius) lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto arba verslo vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių fizinį nusidėvėjimą pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esamomis kainomis. Jeigu šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina ministras, atsakingas už atitinkamą valdymo sritį, ar Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios institucijos lėšomis. Ši nuostata netaikoma, kai vykdoma paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, vadovaujantis šiuo įstatymu ar Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Ginčai, kilę statinių išpirkimo proceso metu, sprendžiami teisme supaprastinto proceso tvarka bendrosios kompetencijos apygardos teisme;
2) Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems apleistiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį, kapitalinį remontą ar rekonstravimą nedidinant statinio faktinių ir (ar) statinio projekte, pagal kurį statinys buvo pradėtas statyti iki 2010 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, numatytų išorės matmenų: ilgio, aukščio, pločio ir pan.). Valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi dėl šiame punkte nurodytų statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) į statinių naudojimo priežiūrą vykdančią instituciją dėl statinių naudotojų pareigų įgyvendinimo. Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra nugriauti (nukelti ar pašalinti). Padidintas mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 171 dalyje nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atliekant privalomąjį turto arba verslo vertinimą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;
2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;
3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.
Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais, kurie yra inventorizuoti, žemės ūkio veiklai nenuomojama.
Žemės ūkio paskirties rezervuotas investicinis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis iki jo perdavimo neatlygintinai naudotis ar savivaldybėms šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka arba iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, arba iki sprendimo dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo priėmimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba atitinkamai su Vyriausybės įgaliota institucija, turinčia teisę priimti sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, gali būti suteiktas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės naudotojui, su kuriuo iki valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rezervavimo buvo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas), kurios (-io) terminas nebuvo pratęstas. Jeigu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki jo įtraukimo į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą nebuvo naudojamas, jis gali būti suteikiamas laikinai atlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka suderinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija arba atitinkamai su Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusia sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytą eiliškumą.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį su investuotoju sudaro po to, kai yra sudaryta privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės investicijų sutartis ir yra gautas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą arba yra priimtas sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo ir yra gautas Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymas, suderintas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą vadovaujantis Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta tvarka. Išsinuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti šia eilės tvarka pirmumo teisę turi:
1) stambų projektą įgyvendinsiantis investuotojas. Jeigu rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli stambius projektus įgyvendinsiantys investuotojai, žemės sklypas išnuomojamas stambiam projektui, kurio kvalifikacinis balas pagal Investicijų įstatymo 156 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra aukštesnis, įgyvendinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, apskaičiuoja stambaus projekto kvalifikacinį balą ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;
2) investuotojas, įgyvendinsiantis naudingesnį apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaudamasi Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta tvarka, apskaičiuoja privačių investicijų projekto kvalifikacinį balą, priima sprendimą dėl projektų naudingumo ir teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projekto įgyvendinimui išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą;
3) gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojas. Jeigu rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto vystytojai, žemės sklypas išnuomojamas gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui, dėl kurio Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktas siūlymas išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą yra pateiktas anksčiau, įgyvendinti.
Šio straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ar jo dalis išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis. Šis reikalavimas netaikomas, kai šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai priklauso vienam savininkui ar nuomininkui ir jie naudojami tai pačiai (vienai) veiklai vykdyti arba kai perleidus nebaigtus statyti statinius (išskyrus apleistus ir sunykusius), kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis privalomas pagal Statybos įstatymą, keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.“
6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 23 ir 24 dalyse nustatytais atvejais
Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 23 ir 24 dalyse nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.
Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame (-oje) esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.
Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią, o jeigu reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas, – iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Jeigu statinio projekte, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, numatyta atskirus statinius statyti etapais, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas tik už statinį, apie kurio statybos pradžią bus pranešta arba kurio statybos darbai bus pradėti (kai reikalavimas pranešti apie statybos pradžią nenustatytas):
1) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį keičiama jo paskirtis, užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius didėja statiniais užstatytas žemės plotas ir statinio (-ių) bendras plotas, atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimų už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą ir statinio (-ių) bendro ploto padidėjimą suma. Ši suma negali būti didesnė už 75 procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas išimtis, kai šis atlyginimas nemokamas. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę pagal sumokėto atlyginimo dydį, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokiu mastu, kokiu buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ar panaikinamas nepradėjus statybos darbų, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą ir dokumentą, patvirtinantį, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas nepradėjus statybos darbų. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią grąžinamas įmokėtas atlyginimas.
Jeigu pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą. Nesumokėjus viso privalomo sumokėti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje neregistruojamas.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:
1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti skirtus statinius, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;
3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;
4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti);
5) kai nuomojami valstybinės žemės sklypai negali būti privatizuojami ir siekiamų pastatyti statinių sukuriama ekonominė ir (ar) socialinė nauda savivaldybei yra didesnė už apskaičiuotą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalį, mokamą į savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba savo sprendimu turi teisę atleisti nuo šios atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalies mokėjimo. Ekonominę ir (ar) socialinę naudą apskaičiuoja asmuo, siekiantis statyti statinius, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus: planuojamų sukurti darbo vietų skaičių, numatomų investicijų savivaldybėje dydį, numatomų teikti viešųjų paslaugų apimtį, numatomų pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti arba nuomoti pagal savivaldybės būsto programą socialinių būstų ar savivaldybės būstų kiekį (vienetais) ir plotą (kvadratiniais metrais);
6) atstatant sunykusius statinius, jeigu statiniai sunyko ne dėl statinių savininko ar naudotojo valios (gaisro, ekstremaliojo įvykio) ir nesikeičia valstybinės žemės sklypo užstatymo statiniu plotas ir statinio bendras plotas;
7) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį nekeičiama jo paskirtis ir užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio bendru plotu.
Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nesumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Papildyti 11 straipsnį 11 dalimi:
„11. Kai Nacionalinė žemės tarnyba perleidžia savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), per 5 darbo dienas nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dienos Nacionalinė žemės tarnyba informuoja savivaldybę apie šio sandorio sudarymą.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti numatyta, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo (jo dalies) perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.“
Pakeisti 11 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą privalomąjį turto arba verslo vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje įrašytą jo tiesioginę paskirtį.“
Pakeisti 11 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).