LegalizeLietuvos Respublikos architektūros įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-05-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10247
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ARCHITEKTŪROS
ĮSTATYMAS
2017 m. birželio 8 d. Nr. XIII-425
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką.
Šis įstatymas taip pat nustato architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, architektų teises ir pareigas, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomus kokybės reikalavimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Architektas – fizinis asmuo, turintis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą.
Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama vykdant architekto veiklą.
Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.
Architektūrinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami projektiniuose pasiūlymuose.
Atestuotas architektas – architektas, turintis architekto kvalifikacijos atestatą.
Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai.
Urbanistinė erdvė – tam tikras kultūrines, socialines, ekonomines funkcijas turinti žmogaus sukurta erdvė, apibūdinama meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais.
Urbanistinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai urbanistinės struktūros ir urbanistinės erdvės formavimo sprendiniai, pateikiami teritorijos vystymo koncepcijoje.
Urbanistinė struktūra – gyvenamųjų vietovių struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.
II SKYRIUS
ARCHITEKTŲ VEIKLA IR JOS VYKDYMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Architektų veiklos principai ir viešasis interesas vykdant architektų veiklą
Architektų veikla grindžiama šiais pagrindiniais principais:
1) architektūros reikšmės šalies kultūrai paisymo; tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į šalies kultūrai svarbų architektūros vaidmenį prisidedant prie valstybės įvaizdžio formavimo, žmonių gyvenimo kokybės;
2) darnaus vystymosi; tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad architektūra, apimdama kūrybą ir inovacijas, prisideda prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai;
3) pagarbos kolegoms; tai reiškia pagarbą gyvųjų ir mirusiųjų kolegų autoriaus teisėms, neatsižvelgiant į laiką ir aplinkybes, kada tos teisės buvo įgytos;
4) atsakomybės; tai reiškia, kad turi būti prognozuojami ir vertinami galimi veiklos padariniai ir įsisąmoninama veiklos svarba, atsižvelgiant į viešąjį interesą;
5) meistriškumo; tai reiškia, kad naudojantis žiniomis ir gebėjimais turi būti siekiama geriausio galutinio veiklos rezultato;
6) atvirumo ir skaidrumo; tai reiškia, kad turi būti bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais ir suinteresuotais asmenimis, visuomenė informuojama ir konsultuojama, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas projektuojant statinius, urbanistines struktūras ir kraštovaizdį.
Viešasis interesas vykdant architektų veiklą apima:
1) architektūros kokybę, užtikrinančią žmogaus sveikatai ir gerovei palankią aplinką, jos fizinius, psichologinius, socialinius ir estetinius veiksnius;
2) statinių derinimą prie aplinkos, gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimą, nekilnojamojo architektūrinio, urbanistinio ir etnokultūrinio paveldo išsaugojimą;
3) visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą, pagrįstą objektyviais asmenų, jų grupių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir savivaldybių bendruomenių poreikiais;
4) kitus teisėtus asmens ar asmenų grupės interesus, atspindinčius ir reiškiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ir saugomas pamatines visuomenės vertybes.
4 straipsnis. Architektų veikla
Architektai gali:
1) rengti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus vadovaujant atestuotam architektui;
2) projektuoti viešąsias erdves, kraštovaizdį ir urbanistines struktūras;
3) projektuoti želdynus;
4) projektuoti interjerą;
5) kurti architektūros elementų ir objektų dizainą;
6) vykdyti architektūros mokslinę ir (arba) pedagoginę veiklą;
7) atlikti architektūros ekspertinį vertinimą;
8) vykdyti kitą įstatymuose numatytą veiklą.
5 straipsnis. Architektų pareigos
Architektai privalo:
1) laikytis šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reikalavimų;
2) kelti savo profesinę kvalifikaciją;
3) vadovautis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais architektų veiklos principais ir šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais architektūros kokybės kriterijais;
4) nusišalinti nuo veiklos ar darbo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai gali išreikšti nepagarbą ir daryti neigiamą įtaką architektūrai, žmonėms, visuomenei, kultūrai ir architekto profesinei reputacijai;
5) užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą;
6) laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektų profesinės etikos kodekso reikalavimų.
6 straipsnis. Architektų rengimo reikalavimai
Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (ne mažiau kaip 300 studijų kreditų apimties) universitetines architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Aukštoji mokykla, vykdanti universitetines architektūros krypties studijas, turi užtikrinti, kad studentai studijų metu įgytų Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių.
7 straipsnis. Architekto kvalifikacija
Teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą patvirtina architekto kvalifikacijos atestatas.
Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių architekto profesinė kvalifikacija, įgyta Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiosiose valstybėse, pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos architektų rūmai priima sprendimus dėl šiose valstybėse įgytos architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2416, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25637
Architektai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, turi teisę šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais vykdyti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytą veiklą.
8 straipsnis. Atestuotų architektų veikla
Atestuoti architektai, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę vykdyti šią veiklą:
1) Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);
2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
3) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-498, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15872
4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
Atestuoti architektai profesinės veiklos dokumentuose, kuriuose rašomas vardas ir pavardė, turi nurodyti kvalifikaciją „atestuotas architektas“ ir architekto kvalifikacijos atestato numerį.
9 straipsnis. Architekto kvalifikacijos atestatas
Architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, kurie reikalingi šiuose įstatymuose nustatytai veiklai vykdyti ir siekiant gauti kvalifikacijos atestatą.
Lietuvos Respublikos architektų rūmai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais neterminuotam laikui išduoda architekto kvalifikacijos atestatus, taip pat keičia, sustabdo ar panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimą, panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą, pareiškia įspėjimą.
Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas. Visi atestuoti architektai gali verstis atestuoto architekto veikla, kurią vykdyti suteikia teisę architekto kvalifikacijos atestatas, tik būdami Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariai.
Architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos vykdymo pradžios.
Atestuotas architektas, prieš pradėdamas vykdyti architekto kvalifikacijos atestate nurodytą atestuoto architekto veiklą, informuoja apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią Lietuvos Respublikos architektų rūmus Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertimosi atestuoto architekto veikla pradžios.
Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis.
Atestuotas architektas, priėmęs sprendimą nesiversti architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla, privalo:
1) pranešti apie tai Lietuvos Respublikos architektų rūmams Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka;
2) nesiversti architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla nuo savo pranešime nurodytos datos, nuo kurios jis nusprendė nesiversti architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla.
Atestuotas architektas, priėmęs sprendimą atnaujinti vertimąsi atestuoto architekto veikla, privalo Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka pranešti apie tai Lietuvos Respublikos architektų rūmams, bet ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki atestuoto architekto veiklos atnaujinimo.
Tais atvejais, kai atestuotas architektas, neinformavęs apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią ar pranešęs, kad nesivers architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla, verčiasi šia veikla, Lietuvos Respublikos architektų rūmai:
1) sustabdo architekto kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir nustato terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinti;
2) panaikina architekto kvalifikacijos atestato galiojimą, kai, sustabdžius jo galiojimą, per nustatytą terminą atestuotas architektas nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato galiojimas buvo sustabdytas.
Lietuvos Respublikos architektų rūmai architekto kvalifikacijos atestato (atestatų) galiojimą sustabdo ar panaikina visoms kvalifikacijos atestate (atestatuose) nurodytoms atestuoto architekto veikloms.
Lietuvos Respublikos architektų rūmai duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, įspėjimo pareiškimą, vadovaudamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, taip pat apie atestuotus architektus, nesiverčiančius atestuoto architekto veikla, ir atestuotus architektus, atnaujinusius atestuoto architekto veiklą, pateikia Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje. Šią informaciją Lietuvos Respublikos architektų rūmai pateikia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS).
Tais atvejais, kai architektas, vadovaujamas atestuoto architekto, rengia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, už šių dokumentų rengimą atsako atestuotas architektas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-498, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15872
10 straipsnis. Savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija
Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas (toliau – savivaldybės vyriausiasis architektas), turi teisę būti asmenys:
1) turintys šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą;
2) turintys bent viename iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nustatytą profesinę patirtį;
3) išmanantys teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Savivaldybės teritorijoje savivaldybės vyriausiasis architektas atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka rengiant savivaldybės bendrąjį planą, savivaldybės dalies bendrąjį planą ar detaliuosius planus;
2) vadovaudamasis teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais, pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijų vystymo koncepcijoms;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-498, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15872
3) kai šiame įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas, jeigu jose nustatyti konkurso objektui taikomi reikalavimai neprieštarauja šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui, atsižvelgdamas į šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytus architektūros kokybės kriterijus, ir dalyvauja pasiūlytų idėjų vertinimo komisijoje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2416, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25637
4) atlieka kitas šiame ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus.
Savivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti ir atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių vyriausieji architektai.
III SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS KOKYBEI TAIKOMI REIKALAVIMAI
11 straipsnis. Architektūros kokybės kriterijai
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.