Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas

Civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos.

Civilinės būklės akto įrašas – civilinės būklės akto duomenų rinkinys, sudaromas registruojant civilinės būklės aktą.

Civilinės metrikacijos įstaiga – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuriam pavesta atlikti šiame įstatyme nustatytas civilinės būklės aktų registravimo ir kitas funkcijas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras).

Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio).

Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, o šiame įstatyme nustatytais atvejais – ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (toliau – konsulinės įstaigos).

Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Civilinės būklės aktų įrašų duomenys teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų gavėjams Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai išduodami asmeniui, kuriam įregistruotas civilinės būklės aktas, arba jo atstovui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams. Civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą atsiima asmuo, turintis teisę gauti tokį išrašą, jo atstovas arba prašyme, kurį tas asmuo pateikė civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai, nurodytas asmuo, jei civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas atsiimamas civilinės metrikacijos įstaigoje ar konsulinėje įstaigoje.

Registruojant civilinės būklės aktus, sudaromi šie civilinės būklės aktų įrašai:

Sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais.

Draudžiama sudaryti, taisyti, keisti, papildyti, atkurti ar anuliuoti savo, sutuoktinio, tėvų, vaikų, brolių ir seserų civilinės būklės aktų įrašus.

Civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis.

Civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse.

Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Užsienio valstybėse įregistruotą ar patvirtintą civilinės būklės aktą atsisakoma įtraukti į apskaitą mutatis mutandis taikant šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu.

Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, gavusios vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimą ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

Apie gimimą gali būti pareikšta žodžiu ar raštu. Jeigu vaiko tėvai to padaryti negali, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.

Apie gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo vaiko gimimo dienos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo registravimo turi būti pateiktas civilinės metrikacijos įstaigai per tris paras nuo vaiko radimo.

Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma.

Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi.

Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.

Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą, tėvystės pripažinimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.

Registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą ir įvaikinimą, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka pakeičiamas ar papildomas gimimo įrašas.

Santuokas registruoja civilinės metrikacijos įstaigos.

Užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuokas turi teisę registruoti konsulinės įstaigos. Registruojant santuoką konsulinėje įstaigoje, mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.

Norintys susituokti asmenys asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme norintys susituokti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.

Užsieniečiai, paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pateikia pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti santuoką. Deklaracijos, kuria patvirtinamas kliūčių sudaryti santuoką nebuvimas, formą tvirtina teisingumo ministras. Užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigai kyla abejonių dėl užsieniečio, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, ji kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš jį padavusių asmenų nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba šis prašymas atsiimamas.

Prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.

Santuoka registruojama, kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Santuokos registravimo ceremonija organizuojama Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Santuoka registruojama sudarant santuokos sudarymo įrašą.

Jeigu santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po šios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi šiuo pranešimu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, savo iniciatyva (ex officio) įtraukia į apskaitą santuokos sudarymą.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą tik tuo atveju, jeigu ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas.

Santuokos nutraukimą registruoja civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Santuokos nutraukimas registruojamas sudarant santuokos nutraukimo įrašą.