Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2015 m. gruodžio 10 d. Nr. XII-2161
Vilnius
Preambulė
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant ribojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba;
įvertindamas tai, kad 2014 metais Lietuva pasiekė vidutinio laikotarpio tikslą, 2015 metais nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūrinio valdžios sektoriaus deficito) numatoma nenukrypti;
atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metams prognozuojamas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo ir yra tikslinga vykdyti anticiklinę, ekonomiką skatinančią fiskalinę politiką kartu laikantis fiskalinės drausmės, dėl to 2016 metais numatoma nenukrypti nuo vidutinės trukmės tikslo ir išlaikyti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą artimą 1 procentui BVP, neįskaitant dėl Lietuvos pensijų reformos, kurią Europos statistikos tarnyba (Eurostatas) pripažino kaip sisteminę, 2016 metų etapo patiriamų kaštų;
atsižvelgdamas į tai, kad nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo padidintų valdžios sektoriaus skolą ir keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir padidintų skolinimosi finansų rinkose palūkanų normas;
reaguodamas į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl ekonomikos raidos scenarijaus išlieka, taip pat į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2016 metais atitinka nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžetas – 8 046 372 tūkst. eurų pajamų, 8 686 661 tūkst. eurų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 640 289 tūkst. eurų) (1, 2, 3 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2016 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2016 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 75,49 procento;
2) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, – 45,95 procento;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Kauno miesto savivaldybės biudžetui, – 76,85 procento;
4) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui, – 87,32 procento;
5) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Neringos savivaldybės biudžetui, – 59,04 procento;
6) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama visų kitų savivaldybių biudžetams, – 100 procentų;
7) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 740 364 tūkst. eurų (4 priedas);
8) prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 168 909 tūkst. eurų (5 priedas);
9) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – 64 793 tūkst. eurų (6 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (7 priedas).
3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir specialios tikslinės dotacijos mokinio (klasės, grupės) krepšeliui finansuoti naudojimas
Mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui, apskaičiuojamos ir paskirstomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą metodiką.
Mokinio krepšelio dydis 2016 metais – 1 014 eurų.
Klasės (grupės) krepšelis – tai vienai sąlyginei klasei (grupei) metams ugdymo planui įgyvendinti skiriamos lėšos, kurių dydis priklauso nuo sąlyginio klasės (grupės) dydžio, palyginti su tam tikru mokinių srautu, apskaičiuojamas, paskirstomas ir naudojamas pagal Vyriausybės patvirtintą Eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo, naudojimo ir paskirstymo metodiką.
Savivaldybės specialios tikslinės dotacijos mokinio (klasės, grupės) krepšeliui lėšų dalį, nurodytą Vyriausybės patvirtintoje metodikoje, savo nustatyta tvarka naudoja Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatytoms mokymo reikmėms.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos specialias tikslines dotacijas, nustatytas šio įstatymo 4 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms.
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda šias dotacijas savivaldybėms. Šio įstatymo 5 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos praneša savivaldybėms ir atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda šias dotacijas savivaldybėms.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perveda savivaldybėms šio įstatymo 6 priede nustatytas valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybių biudžetams sumas.
Šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos padidina arba sumažina savivaldybėms skiriamas dotacijas, jeigu biudžetiniais metais teisės aktų nustatyta tvarka priimami sprendimai dėl papildomų lėšų skyrimo arba lėšų sumažinimo savivaldybėms tikslams, kuriems yra skiriamos šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytos dotacijos. Savivaldybėms skiriamos dotacijos didinamos arba mažinamos ta pačia tvarka kaip ir paskirstomos.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytas dotacijų sumas grąžina šio įstatymo 4 ir 5 prieduose nurodytoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.
5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aukštosioms mokykloms suderinus tarpusavyje.
Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo ir mokslo ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą;
2) nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kai asmuo pereina iš vienos nevalstybinės aukštosios mokyklos į kitą.
6 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2016 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 37 procentai užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 255,7 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
7 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2016 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 702 007 tūkst. eurų (2 priedas).
8 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2016 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2016 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 244 926 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2016 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 84 051 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2016 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 75 000 tūkst. eurų, iš jų per 2016 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 20 000 tūkst. eurų.
9 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2016 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – 465 786 tūkst. eurų.
10 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2016 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 3 000 tūkst. eurų, kurie būtų skirti valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimui pagal patvirtintas programas ir kitoms reikmėms finansuoti. 2016 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2016 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 3 000 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms jos nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis) negali viršyti 70 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 135 procentų) šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;
2) savivaldybė, kurios biudžeto planuojami asignavimai viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 15 procentų šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;
3) savivaldybė, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų;
4) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įsipareigojimų negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis:
1) projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti;
2) energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, savivaldybių įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintas programas;
3) Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti;
4) paimtoms paskoloms grąžinti.
Į skolinimosi ir skolos limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartos lėšų. Savivaldybėms 2011, 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti), palyginti su 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimu (mokėtinomis sumomis, išskyrus sumas paskoloms grąžinti), turi sumažėti 15 procentų šio įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
Visų kitų savivaldybių 2017 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
12 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;
2) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 metams numatytas kapitalo investicijoms skirtas lėšas;
3) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2015 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti;
4) paskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų ir projektų įgyvendinimo užtikrinimo programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2016 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir subsidijų schemoms finansuoti;
5) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir subsidijų schemoms valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir subsidijų schemų įgyvendinimo duomenis;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.