Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2024-12-19
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025–2027 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2024 m. gruodžio 19 d. Nr. XV-89

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis toliau stiprinti Lietuvos Respublikos saugumą, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika;

atsižvelgdamas į tai, kad 2025 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97;

įvertindamas poreikį valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta 2024 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Agreguotų Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamų ir 2025–2027 metų agreguoto asignavimų limito patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) agreguotos Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos – 30 211 285 tūkst. eurų 2025 metams, 32 177 089 tūkst. eurų 2026 metams ir 33 972 430 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas);

2) 2025–2027 metų agreguotas asignavimų limitas – 34 519 854 tūkst. eurų 2025 metams, 35 986 499 tūkst. eurų 2026 metams ir 36 577 851 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamų, Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimų ir biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamos – 17 978 765 tūkst. eurų (įskaitant 2 445 930 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);

2) Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 100 920 tūkst. eurų (įskaitant 3 587 900 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2025 metų valstybės biudžeto pajamas 5 122 155 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 663 677 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos 2027 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 486 520 tūkst. eurų (3 priedas);

3) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamos – 549 894 tūkst. eurų (4 priedas).

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1.

Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

2.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,64 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,62 procento, kintamoji dalis – 7,02 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a)

Vilniaus miesto savivaldybei – 64,53 procento;

b)

Kauno miesto savivaldybei – 85,69 procento;

c)

Neringos savivaldybei – 30,43 procento;

d)

Palangos miesto savivaldybei – 93,49 procento;

e)

Kauno rajono savivaldybei – 83,54 procento;

f)

Klaipėdos rajono savivaldybei – 97,08 procento;

g)

Trakų rajono savivaldybei – 95,35 procento;

h)

Vilniaus rajono savivaldybei – 79,09 procento;

i)

visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 088  680 tūkst. eurų (6 priedas).

3.

Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2025 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.

2.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas.

3.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

4.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas joms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

5.

Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.

5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp:

a)

valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b)

valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

6 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 703,6 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

7 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 436 075 tūkst. eurų, iš jų 39 880 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2022 metų įsiskolinimui padengti.

8 straipsnis. 2025 metų valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2025 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0175, valstybinių pensijų bazės dydis – 73,62 euro.

9 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį

2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį.

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2025 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 449 900 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 332 175 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 149 000 tūkst. eurų. Per 2025 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 29 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

5) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 54 500 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2025 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 952 903 tūkst. eurų.

12 straipsnis. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitai

1.

Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 378 995 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) yra skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti.

2.

2025 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 51 500 tūkst. eurų. 2025 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 200 tūkst. eurų.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą

1.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) (toliau šiame punkte – projektai) Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, esant papildomų lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, – perskirstyti Valstybės investicijų 2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas projektams įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, jų programų ir projektų pagal Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytą paskirtį;

2) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;

3) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo;

4) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 20 000 tūkst. eurų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams finansuoti, 20 000 tūkst. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių;

5) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).

2.

Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3.

Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams:

a)

su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.