Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1278

Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė, t. y. užtikrinti stabilias valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas viešosioms paslaugoms finansuoti ir kitiems valstybės prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, o Įstatymo projektu siūlomos priemonės mažintų valdžios sektoriaus biudžetų pajamas ir taip apribotų galimybes sparčiau didinti prioritetinių viešojo sektoriaus sričių finansavimą. Preliminariu vertinimu, Įstatymo projektu siūlomas neapmokestinamų palūkanų už indėlius, palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, taip pat palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimosi platformą, ir (arba) palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą, ribos padidinimas nuo 500 eurų iki 2 000 eurų sumažintų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio apie 16 mln. eurų per metus. Atsižvelgiant į fiskalinės drausmės ir grynųjų išlaidų augimo ribos reikalavimus bei į tai, kad dėl susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių prioritetas skiriamas krašto gynybai stiprinti, gynybos reikmėms finansuoti, biudžeto pajamų mažinimas šiuo metu ribotų prioritetinių funkcijų finansavimo galimybes.

Antrinė – reguliacinė – mokesčių funkcija (kai specialiomis apmokestinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mokestinėmis lengvatomis, prisidedama prie atskirų viešosios politikos tikslų pasiekimo) pasitelkiama tik nuodugniai pagrindus, kad tai būtina ir su kitomis politikos kryptimis deranti priemonė papildomam viešosios politikos tikslui pasiekti. Iš Lietuvos banko interneto svetainėje pateikiamų statistinių duomenų (žr. Lietuvos banko statistikos duomenų bazė, „Namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai“) matyti, kad gyventojų indėliai ir kitos investicijos į finansinį turtą nuosekliai auga, todėl nėra aiškaus pagrindo, kuriuo būtų pagrįstas poreikis tokias investicijas skatinti papildomomis mokestinėmis priemonėmis. Be to, vertintina ir tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo į aktyvaus investavimo skatinimą orientuotos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios investicinės sąskaitos apmokestinimo režimą, o Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta mokesčio lengvata 500 eurų neviršijančioms iš įvairių finansinių priemonių ne per investicinę sąskaitą gaunamoms palūkanoms iš esmės skirta smulkesnėms, pasyvaus investavimo, pajamoms neapmokestinti. Tokiu būdu galiojančiu reglamentavimu nuosekliai užtikrinama, kad didesnį kapitalą sukaupę ir didesnes palūkanų sumas gaunantys gyventojai adekvačiai prisidėtų prie viešųjų paslaugų finansavimo.