LegalizeLietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. gruodžio 19 d. Nr. XIV-2404
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą ir jį išdėstyti taip:
„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2003 m.
balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538
(Lietuvos Respublikos
2023 m. gruodžio 19 d.
įstatymo Nr. XIV-2404
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos
Individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl Statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
Kursantas – asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
Lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
Pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Pareigūnų rotacija – vidaus tarnybos sistemos pareigūnų perkėlimas Statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus Statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai.
Statutinė įstaiga – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų bei finansų ministrų valdymo srityse veikiančios statutinės profesinio mokymo įstaigos.
Tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės.
Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra statutinės įstaigos, kurioje vidaus tarnybos sistemos pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su statutinės įstaigos buveine), kuriame vidaus tarnybos sistemos pareigūnas eina pareigas, buveinė arba kurioje yra nustatyta pareigūno funkcijų atlikimo vieta, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje arba statutinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.
Vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.
Statute vartojamos sąvokos „nelaimingas atsitikimas tarnyboje“, „nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos“ ir „profesinė liga“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
3 straipsnis. Vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principai
Vidaus tarnybos principai:
1) įstatymų viršenybės principas; pareigūno statusas, reglamentuotas Statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) lygiateisiškumo principas; kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;
3) politinio neutralumo principas; pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių organizacijų veikloje;
4) skaidrumo principas; bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;
5) karjeros principas; skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;
6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas; pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su vidaus tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas; preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal Statutą ir kitus teisės aktus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką;
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas;
9) tarnybinio pavaldumo principas; pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.
Pareigūnų tarnybinės etikos principai:
1) humaniškumo principas; pareigūnas turi stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, užtikrinti to asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba;
2) teisingumo principas; pareigūnas turi vienodai tarnauti visiems žmonėms, nediskriminuodamas jų dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų tapatybės bruožų;
3) atsakomybės principas; pareigūnas turi atsakyti už savo veikų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą, taip pat tiesioginio vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
4) nešališkumo principas; pareigūnas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
5) pagarbos statutinei įstaigai principas; teikdamas oficialius ir (ar) viešus komentarus statutinės įstaigos vardu apie jos veiklą, uždavinių įgyvendinimą, pareigūnas privalo nereikšti asmeninės nuomonės, jeigu ji yra nesuderinama su statutinės įstaigos tikslais, pozicija ar interesais;
6) nesavanaudiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principas; pareigūnas privalo nepiktnaudžiauti pareigūno statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, informacija, kuri tapo žinoma vykdant tarnybines pareigas, nesinaudoti kitais nei tarnybos tikslais ir nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims, tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
7) sąžiningumo principas; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams;
8) padorumo principas; vykdydamas tarnybines pareigas pareigūnas su visais asmenimis turi bendrauti mandagiai ir dalykiškai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, elgtis pagarbiai, laikytis kalbos kultūros normų;
9) pavyzdingumo principas; pareigūnas turi neskatinti ir netoleruoti konfliktinių situacijų kolektyve, nepažeisti kitų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, garbės ir orumo, kilusius nesutarimus spręsti diplomatiškai, aptariant juos tarpusavyje arba kreipiantis į psichologinę pagalbą statutinėje įstaigoje teikiančius darbuotojus, asmeniškai informuoti kolegas apie pastebėtas jų daromas ar padarytas klaidas, savo pastabas pateikti korektiškai, prireikus suteikti pagalbą arba pateikti konstruktyvius siūlymus.
Pareigūnų tarnybinės etikos principų įgyvendinimo ir šių principų įgyvendinimo kontrolės tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų veiklą jiems laikantis pareigūnų tarnybinės etikos principų vertina ministras, kurio valdymo sričiai priskirta centrinė statutinė įstaiga, (toliau – ministras) ar jo įgalioti asmenys.
4 straipsnis. Statutinės įstaigos
Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinės statutinės įstaigos: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);
2) kitos statutinės įstaigos – centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžios statutinės įstaigos;
3) statutinės profesinio mokymo įstaigos – vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.
Teisingumo ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos – Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinė statutinė įstaiga – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas);
2) kitos statutinės įstaigos – Muitinės departamentui pavaldžios muitinės statutinės įstaigos;
3) statutinė profesinio mokymo įstaiga – muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaiga.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos centrinės statutinės įstaigos kiekviena atskirai su pavaldžiomis statutinėmis įstaigomis sudaro statutinių įstaigų sistemą.
Statutinės profesinio mokymo įstaigos funkcijas gali atlikti centrinė statutinė įstaiga.
5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės, pareigybių aprašymai ir sąrašai
Pareigūnų pareigybės skirstomos į 10 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.
Pareigūnų pareigybių grupės, joms priskirtos pareigūnų pareigybės, centrinių statutinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų intervalas ir mažiausi pareigūnų pareiginių algų koeficientai nustatyti Statuto priede.
Statuto priede nurodytų 8, 9 ir 10 pareigybių grupių pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija, 6 ir 7 pareigybių grupių pareigybėms – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis arba jam lygiavertis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1, 2, 3, 4, 5 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam lygiavertis išsilavinimas. Kitus papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti centrinės statutinės įstaigos vadovo pareigas, nustato ministras, o papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti kitas pareigūnų pareigas, nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
Pareigūnų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis vidaus reikalų ministro tvirtinama pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais.
Centrinių statutinių įstaigų vadovų pareigybių aprašymus tvirtina ministras.
Centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, tvirtina centrinių statutinių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys.
Centrinės statutinės įstaigos vadovas tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis universitetinis arba aukštasis koleginis išsilavinimas, įgytas baigus teisės studijų krypties studijas, sąrašą.
6 straipsnis. Statutinių įstaigų personalas
Statutinių įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuojami Statute. Kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Kai pareigūnai atlieka statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas, kurios susijusios su didesniu pavojumi ar didesne rizika šių pareigūnų gyvybei ir sveikatai ir kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas (toliau – specifinė veikla), šiems pareigūnams taikomos pareigūnų saugos ir sveikatos užtikrinimo nuostatos, įtvirtintos kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos apraše, kurį, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, tvirtina vidaus reikalų ministras. Kai pareigūnai vykdo veiklą, nepriskiriamą specifinei veiklai, jiems taikomos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Kenksmingųjų ir pavojingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.
Karjeros valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ar siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos Statuto 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų ir 23 straipsnio 3 dalies (ši dalis netaikoma asmenims, siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose) nuostatos. Muitinės departamento, Policijos departamento ir jiems pavaldžių statutinių įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos karjeros valstybės tarnautojams, be minėtųjų, taikomos ir Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, taip pat 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, o teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų karjeros valstybės tarnautojams – ir Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos.
Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose, taikomos Statuto 23 straipsnio 3 dalies nuostatos. Muitinės departamento, Policijos departamento ir jiems pavaldžių statutinių įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojams, dirbantiems ar siekiantiems dirbti pagal darbo sutartis, taip pat taikomos ir Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos, o teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems ar siekiantiems dirbti pagal darbo sutartis, ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos administracijos darbuotojams – Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos.
II SKYRIUS
VIDAUS TARNYBA
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.