Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-159 ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-160

Vyriausybė poziciją dėl Įstatymų projektų, kuriais siūloma nustatyti, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka saugotų teismų pastatus ir juose užtikrintų viešąją tvarką, taip pat pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo yra pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 130 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-159 ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-160“ (toliau – Nutarimas). Pažymėtina, kad Nutarimu pateikta pozicija, jog VST nėra tinkamas subjektas teismų apsaugai vykdyti ir viešajai tvarkai juose užtikrinti, ir vertinimas dėl kitų Įstatymų projektais teikiamų teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymų, išlieka aktualūs visa apimtimi.

Teisėjų taryba 2025 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2.e) „Dėl darbo grupės saugumui teismuose stiprinti sudarymo“ sudarė darbo grupę, kurioje dalyvavo teismų bendruomenės ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai. Darbo grupė atliko fizinio saugumo analizę ir nustatė fizinės teismų apsaugos priemonių poreikį tinkamai teismų apsaugai užtikrinti. Darbo grupė konstatavo, kad šiuo metu esama teismų pastatų saugumo infrastruktūra ir teismų turimos saugumo užtikrinimo priemonės yra nepakankamos. Atlikta teismų saugumo analizė atskleidė, kad dalyje teismų pastatų konvojuojamų asmenų judėjimo keliai kertasi su teismų darbuotojų ir pažeidžiamų proceso dalyvių judėjimo keliais, nustatytas poreikis atitraukti teisėjų darbo vietas nuo tiesioginio kontakto su proceso dalyviais, taip valdant kylančias saugumo rizikas, identifikuotos technologiškai pasenusios stebėjimo kameros, kurios neužtikrina visapusiško patalpų stebėjimo, taip pat nustatyta būtinybė stiprinti įeigos kontrolę, kuri užtikrintų, kad į teismų pastatus nebūtų įsinešami draudžiami daiktai. Remiantis preliminariais skaičiavimais, finansinis poreikis papildomoms saugumo priemonėms, tokioms kaip fizinės apsaugos paslaugos, stebėjimo kameros, įeigos kontrolės sprendimai, stacionarūs metalo detektoriai, atitvarų įrengimas ir atnaujinimas, siektų 10,4 mln.  eurų. Nurodytų saugumo priemonių įgyvendinimas galėtų būti vykdomas etapais per trejų metų laikotarpį. Kartu pažymėtina, kad fizinei teismų apsaugai užtikrinti papildomai reikėtų nuo 109 iki 195 saugumą užtikrinančių darbuotojų, kurių išlaikymo išlaidos būtų apie 2–4 mln. eurų per metus. Be to, be pirminio finansinio poreikio teismų fizinio saugumo sistemoms diegti, būtina įvertinti ir papildomus kaštus, kurie reikalingi būsimoms sistemoms palaikyti ir atnaujinti, t. y. papildomas asignavimų poreikis teismų saugumo priemonėms palaikyti ir periodiškai atnaujinti viršytų vienkartinį 10,4  mln. eurų poreikį ir siektų iki 16 mln. eurų per trejus metus.