LegalizeDėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
vALSTYBINĖ ENERGETIKOS reguliavimo taryba
NUTARIMAS
DĖL Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimO Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2026 m. spalio 6 d. Nr. O3-1331
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 21 punktu ir atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Reguliavimo strategijos vystymo departamento Nacionalinio reguliavimo metodologijos skyriaus 2026 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. O5-1024 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutaria:
Pakeisti Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
Nustatyti, kad:
2.1. šis nutarimas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2.2. Tarybai pateiktoms ar teikiamoms derinti šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, kogeneracinių jėgainių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijoms, pradėtoms įgyvendinti arba įgyvendintoms iki 2027 m. sausio 1 d., šiuo nutarimu nauja redakcija išdėstyto Tvarkos aprašo nuostatos, numatančios techninio vertinimo atlikimą, netaikomos ir tokių investicijų techninis vertinimas neatliekamas;
2.3. prašymai dėl investicijų derinimo pagal atitinkamą investicijų derinimo procesą, kurie yra pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatas.
Pirmininkas Renatas Pocius
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu
Nr. O3E-93
(Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2026 m. spalio 6 d. nutarimo
Nr. O3-1331 redakcija)
ŠILUMOS TIEKĖJŲ, NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS GAMINTOJŲ, GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJŲ IR NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJŲ INVESTICIJŲ VERTINIMO IR DERINIMO VALSTYBINĖJE ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOJE TVARKOS APRAŠAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, kogeneracinių jėgainių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, kogeneracinių jėgainių (toliau kartu vadinami – Šilumos įmonės) ir geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau kartu vadinami – Vandens įmonės) planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (toliau – Taryba) ir įvykdytų investicijų kontrolės tvarką.
Tvarkos aprašo tikslas – nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius investicijų vertinimo ir derinimo principus bei tvarką.
Tvarkos aprašas taikomas Tarybos reguliuojamoms Šilumos įmonėms ir Vandens įmonėms.
Šilumos įmonės ir Vandens įmonės, teikdamos Tarybai derinti ir (ar) pakartotinai derinti investicijas taip pat vadovaujasi, bet neapsiriboja, šiais teisės aktais:
4.1. Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3- 96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika);
4.2. Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas);
4.3. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
4.4. Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vartotojų lėšomis įrengtų energetikos objektų eksploatavimo aprašas);
4.5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
4.6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo“;
4.7. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvadu, patvirtintu Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas);
4.8. Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“);
4.9. Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3E-699 „Dėl Asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Bandomosios aplinkos aprašas);
4.10. Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4.11. Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Investicijų grąžos normos nustatymo metodika);
4.12. Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, patvirtinta Tarybos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos patvirtinimo“;
4.13. Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2024 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1352 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. Finansinė grynoji investicijos dabartinė vertė (FGDV) – diskontuoto pinigų srauto (investicijų, investicijų reguliuojamosios likutinės vertės ir grynųjų veiklos pajamų suma) per projekto ataskaitinį laikotarpį suma, kuri parodo, kaip projekto grynųjų veiklos pajamų srautas per projekto ataskaitinį laikotarpį, skaičiuojant šios dienos pinigų verte, padengia investicijas;
5.2. Finansinė vidinė investicijos grąžos norma (FVGN) – diskonto norma, kuriai esant diskontuotų investicijų vertė per projekto ataskaitinį laikotarpį, išreikštą metais, lygi diskontuotai grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, kurią pritaikius FGDV = 0;
5.3. Grynosios pajamos – investicijų projekto veiklos pajamų ir veiklos išlaidų sumų per tą patį laikotarpį aritmetinis skirtumas;
5.4. Grynųjų pinigų srautas – investicijų projekto teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas kiekvienais investicijų projekto ataskaitinio laikotarpio metais;
5.5. Investicija – lėšų ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka įvertinto reguliuojamos veiklos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto įdėjinys, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu, minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą reguliuojamos paslaugos teikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįstos investicijų grąžos ir (ar) pajamų, taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių ir (ar) programų įgyvendinimą;
5.6. Investicijos nauda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams ir abonentams ir Vandens įmonėms (IN) – FGDV ir investicijos sąlygoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojų ir abonentų diskontuotų išlaidų už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, paviršinių nuotekų tvarkymą sumažėjimo per projekto ataskaitinį laikotarpį suma;
5.7. Investicijos nauda šilumos vartotojams ir Šilumos įmonei (IN) – FGDV ir investicijos sąlygoto šilumos vartotojų diskontuotų išlaidų sumažėjimo už šilumos energiją per projekto ataskaitinį laikotarpį suma;
5.8. Investicijos projektas – dokumentas, kuriuo finansiškai, ekonomiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama investicijos grąža ir kiti Tvarkos apraše numatyti efektyvumo rodikliai, nurodomi investicijos projektui įgyvendinti reikalingi finansavimo šaltiniai ir terminai;
5.9. Nacionaliniai prioritetai – svarbiausi šilumos, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo tikslai, plėtros kryptys, saugumo ir patikimumo reikalavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
5.10. Projekto ataskaitinis laikotarpis – pilnų kalendorinių metų, kuriems pateikiamos investicijų projekto investicijų, veiklos išlaidų, veiklos pajamų, mokesčių, finansavimo, bei socialinės–ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius, skaičiuojamas nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki investicijomis sukuriamo ilgalaikio turto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpio pabaigos. Atliekant finansinį vertinimą, prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto ataskaitiniam laikotarpiui, kuris lygus investicija sukuriamo turto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 25 metai. Jei investuojama į infrastruktūrą, kurios sudedamųjų dalių eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiai yra skirtingi, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė metais yra lygi infrastruktūros sudedamųjų dalių svertinio nusidėvėjimo vidurkiui, matematiškai suapvalintam iki sveikojo skaičiaus, bet ne ilgesnė nei 25 metai;
5.11. Reguliuojamoji likutinė vertė – suma, kuri apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas reguliuojamojoje apskaitoje įvertintas turto vertės pokyčių sumas ir atimant reguliuojamojoje apskaitoje įvertintą sukauptą nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą;
5.12. Reguliuojamos kainos – Tarybos, savivaldybių tarybų arba bendrovių įstatuose nustatyta tvarka nustatyti šilumos tiekėjų arba nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygiai, Vandens įmonių derinamos ir (arba) nustatomos paslaugų (produkto) bazinės kainos arba perskaičiuotos bazinės kainos, arba konkrečios kainos;
5.13. Ribinė suma – Šilumos įmonėms ir Vandens įmonėms, aptarnaujančioms daugiau nei 40 tūkstančių vartotojų – ne mažiau nei 0,5 mln. Eur, likusioms Šilumos įmonėms – 9 proc. nuo įmonės metinės į pajamų bazinį lygį įskaičiuotos nusidėvėjimo sumos, likusioms Vandens įmonėms – 9 proc. nuo Vandens įmonėms metinės į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą įskaičiuotos nusidėvėjimo sumos;
5.14. Turto atnaujinimas – investicija į ilgalaikį turtą baigiantis jo ar jį sudarančių dalių fizinio ar techninio nusidėvėjimo laikotarpiui, kuria siekiama atkurti turto eksploatacijos pradžioje buvusias jo funkcines savybes ir didinantis ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuriuo siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti jo naudingąsias savybes;
5.15. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas;
5.16. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Šilumos įmonių ir Vandens įmonių veiklą.
II skyrius
INVESTICIJŲ DERINIMAS
PIRMASis SKIRSNiS
teikiamų derinti investicijŲ REIKALAVIMAI
Taryboje derinamų investicijų grupės:
6.1. investicijos, susijusios su naujų objektų statyba, esamų objektų atnaujinimu ir (ar) modernizacija (investicijos tipas nustatomas pagal pirminę investicijos paskirtį):
6.1.1. investicijos, kurių vertė yra 2,5 mln. Eur ir didesnė;
6.1.2. investicijos, kurių vertė yra didesnė už ribinę sumą ir ne didesnė nei 2,5 mln. Eur;
6.1.3. investicijos, kurių vertė yra mažesnė už ribinę sumą;
6.2. bendrai derinamų investicijų sąrašas, Šilumos įmonių, Vandens įmonių parengtas Tvarkos aprašo III skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytos faktinės metinės investicijos, sugrupuotos pagal vienodus turto vienetus, kurių visos vienodų turto vienetų grupės vertė neviršija 10 tūkst. Eur, investicijoms įgyvendinti reikalingi finansavimo šaltiniai, taip pat investicijos, skirtos įmonių bendrosioms personalo reikmėms, įmonių valdomų teritorijų ar įrenginių tvarkymui, kai investicijos metu įsigyjami atskiri turto vienetai, išskyrus Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nurodytas investicijas bei investicijas į šilumos apskaitos prietaisus, nuotolinio valdymo, nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangą (toliau – Sąrašas).
Investicijų vertę sudaro:
7.1. Įsigyjamo turto vertė (kaina);
7.2. Kapitalizuotos projektavimo, montavimo, statybos darbų, darbo užmokesčio išlaidos ar kitos tiesiogiai su turto įsigijimu, sukūrimu susijusios išlaidos.
Teikiamų investicijų derinimui, pagal Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytas investicijų grupes, Šilumos įmonės ar Vandens įmonės Tarybai pateikia prašymą derinti investicijas, pasirašytą įmonės vadovo, nurodant atsakingus asmenis, kurie parengė dokumentus dėl investicijų derinimo, jų ryšio duomenis (telefono numerius, elektroninio pašto adresus) ir Tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančius atitinkamai investicijų grupei Tvarkos aprašo 7–10 prieduose nurodytus dokumentus ir informaciją:
8.1. Tvarkos aprašo 6.1.1 papunktyje nurodytų investicijų derinimui pateikiami Tvarkos aprašo 7 priede nurodyti dokumentai;
8.2. Tvarkos aprašo 6.1.2 papunktyje nurodytų investicijų derinimui pateikiami Tvarkos aprašo 8 priede nurodyti dokumentai;
8.3. Tvarkos aprašo 6.1.3 papunktyje nurodytų investicijų derinimui pateikiami Tvarkos aprašo 9 priede nurodyti dokumentai;
8.4. Tvarkos aprašo 6.2. papunktyje nurodytų investicijų derinimui pateikiami Tvarkos aprašo 10 priede nurodyti dokumentai.
Šilumos įmonės ar Vandens įmonės Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nurodytų investicijų techniniam vertinimui turi būti pasirengusios ir, Tarybai paprašius, pateikti dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 7, 8, 9 priedų 3 punkte „Papildoma informacija, teikiama techniniam vertinimui tik Tarybai paprašius“.
Kai šilumos tiekėjas Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka Tarybai pateikia prašymą leisti į piko ir (ar) rezervo įrenginių sąrašą įtraukti Tarybos jau suderintą ir šilumos aukcionuose dalyvaujantį įrenginį, Taryba tokio prašymo ekonominį vertinimą atlieka Tvarkos aprašo V skyriuje nustatyta tvarka. Pateiktas prašymas laikomas ekonomiškai pagrįstu, jeigu tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo 5 eilutėje nurodytus ekonominio investicijų vertinimo kriterijus.
Šilumos įmonių, kurių teikiamos derinti investicijas į didesnius, kaip 20 MW gamybos įrenginius alternatyvų vertinimas atliekamas tokia tvarka:
11.1. techninis, finansinis ir ekonominis alternatyvų apibūdinimas;
11.2. techninių bei socialinių-ekonominių alternatyvų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;
11.3. jeigu techninė ir socialinė-ekonominė analizė neleidžia išrinkti optimalaus varianto, vertinami finansiniai aspektai.
Investicijai naudojami duomenys ir prielaidos turi būti tinkamai pagrįstos, planuojami rezultatai – realūs ir pasiekiami. Investicijų skaičiavimuose turi būti numatytos visos investicijos pajamos ir investicijos įgyvendinimui būtinos išlaidos:
12.1. eksploatacinės sąnaudos: einamojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos darbui apmokėti, įmokos socialiniam draudimui, sąnaudos technologinėms reikmėms;
12.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos pagal Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo ir Sąvado reikalavimus;
12.3. reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams iki pajamų lygio pirmiesiems pajamų bazinio lygio galiojimo metams nustatymo, (jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo arba eksploatacijos pradžios nebuvo reguliuojamas arba buvo reguliuojamas, tačiau Tarybos nutarimu tokiam nepriklausomam šilumos gamintojui nebuvo nustatytas šilumos pajamų bazinis lygis) derinamo turto vertė nesant pagrįstoms aplinkybėms, turi būti ne didesnė nei turto vertė, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą nuo šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su šilumos tiekėju pasirašymo (arba turto eksploatacijos pradžios), taikant Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus;
12.4. skolinto kapitalo kaina skaičiuojama pagal Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos principus;
12.5. sąnaudos mokesčiams už turtą ir kitos mokesčių sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;
12.6. kitos investicijų pajamos ir investicijų įgyvendinimui būtinos išlaidos.
Su investicijos įgyvendinimu susijusios darbo užmokesčio sąnaudos gali būti priskiriamos konkrečia investicija sukuriamo turto vertei tik tuo atveju, jeigu šios sąnaudos nėra įtrauktos į reguliuojamų paslaugų (produkto) kainas.
Šilumos įmonei, Vandens įmonei pateikus derinti Tvarkos aprašo 6.1. papunktyje nurodytas investicijas, skirtas nenudėvėto ilgalaikio turto atnaujinimui, atnaujinamo (keičiamo) turto likutinė vertė negali būti priskirta reguliuojamų paslaugų (produkto) turto bazei, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba ir (arba) Taryba priima atskirą sprendimą dėl tokio ilgalaikio turto likutinės vertės pripažinimo ekonomiškai pagrįsta investicijų derinimo metu.
Tais atvejais, kai turtas pripažįstamas netinkamu naudoti dėl nuo Šilumos įmonės, Vandens įmonės nepriklausančių priežasčių (force majeure) arba tokios investicijos finansinio vertinimo rodikliai atitinka Tvarkos aprašo IV skyriuje numatytas sąlygas ir investicija mažina reguliuojamų paslaugų (produkto) kainas esamiems vartotojams (įskaičiavus ir nenudėvėto turto likutinę vertę), nenudėvėta vertė gali būti priskirta reguliuojamų paslaugų (produktų) turto bazei.
Šilumos tiekėjų atliktos ir nepriklausomų šilumos gamintojų apmokėtos investicijos nepriklausomiems šilumos gamintojams prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų suprantamos kaip su Taryba suderintos investicijos įvykdymas ir papildomas derinimas, nustatytas šiame Tvarkos apraše, tokiai investicijai neprivalomas.
Naujų šilumos vartotojų prijungimo prie centralizuoto šilumos tinklo pagal savivaldybių patvirtintų šilumos ūkio specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijos, investicijos vartotojų lėšomis įrengtiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, skirtiems šilumai perduoti, išpirkti (investicijos atliktos vadovaujantis Vartotojų lėšomis įrengtų energetikos objektų eksploatavimo aprašu) yra derinamos, įskaitant ir atvejus, kai minėtos investicijos dar nėra suderintuose savivaldybių tarybų investicijų planuose.
Naujų vartotojų ir abonentų prijungimo prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose ir aglomeracijose, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atliktos investicijos yra derinamos, kai minėtos investicijos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų sprendinius.
Vandens įmonių Tarybai teikiamos derinti planuojamos bei faktinės investicijos turi būti savivaldybių vykdomųjų institucijų arba Vandens įmonių valdybų patvirtinto investicijų plano dalis, Vandens įmonių veiklos plano dalis. Jei su savivaldybės vykdomąja institucija ar Vandens įmonių valdyba patvirtintos investicijos, kurios suma viršija ribinę sumą 3 kartus, vertė po viešųjų pirkimų procedūros (ar atlikus statybą ūkio būdu) padidėjo daugiau kaip 10 proc., tokia padidėjusi investicija turi būti iš naujo patvirtinta savivaldybės vykdomosios institucijos ar Vandens įmonių valdybos ir suderinta su Taryba. Jei Tarybai teikiamos derinti investicijos darbų apimtys, finansavimo šaltiniai ir sudėtis skiriasi nuo savivaldybės vykdomosios institucijos arba Vandens įmonių valdybos patvirtintos investicijos darbų apimčių, finansavimo šaltinių ir sudėties ir dėl to pasikeičia investicijos esminės charakteristikos (uždaviniai, bendrieji rodikliai), tokia investicija (su pasikeitusia darbų sudėtimi ir apimtimi) turi būti pakartotinai patvirtinta savivaldybės vykdomosios institucijos arba Vandens įmonių valdybos ir suderinta su Taryba. Jeigu faktiškai įvykdytos investicijos vertė yra mažesnė už investicijos vertę, nustatytą su Taryba derinant investiciją, arba yra iki 10 proc. didesnė su Taryba suderintos investicijos vertės, laikoma, jog investicijos pakartotinai derinti su Taryba nereikia, pateikiant Tarybai tai pagrindžiančius dokumentus (paaiškinimas laisva forma, viešųjų pirkimų dokumentai, sudarytos sutartys, sąskaitos faktūros ar kt.) (dokumentai teikiami tik tuo atveju, kai investicijos vertė viršija ribinę sumą).
Šilumos tiekėjų Tarybai teikiamos derinti planuojamos bei faktinės investicijos turi būti suderintos su savivaldybių institucijomis. Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo investicijas ir nepateikus atsisakymo jas derinti pagrindimo, šios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Jei su savivaldybės institucija suderintos investicijos, kurios suma viršija ribinę sumą 3 kartus, vertė po viešųjų pirkimų procedūros (ar atlikus statybą ūkio būdu) padidėjo daugiau kaip 10 proc., tokia padidėjusi investicija turi būti iš naujo suderinta su savivaldybės institucija ir Taryba. Jei Tarybai teikiamos derinti investicijos darbų apimtys, finansavimo šaltiniai ir sudėtis skiriasi nuo su savivaldybės institucija suderintos investicijos darbų apimčių, finansavimo šaltinių ir sudėties ir dėl to pasikeičia investicijos esminės charakteristikos (uždaviniai, bendrieji rodikliai), šilumos tiekėjas turi tokią investiciją (su pasikeitusia darbų sudėtimi ir apimtimi) pakartotinai suderinti su savivaldybės institucija ir Taryba. Jeigu faktiškai įvykdytos investicijos vertė yra mažesnė už investicijos vertę, nustatytą su Taryba derinant investiciją, arba yra iki 10 proc. didesnė su Taryba suderintos investicijos vertės, laikoma, jog investicijos pakartotinai derinti su Taryba nereikia, pateikiant Tarybai tai pagrindžiančius dokumentus (paaiškinimas laisva forma, viešųjų pirkimų dokumentai, sudarytos sutartys, sąskaitos faktūros ar kt.) (dokumentai teikiami tik tuo atveju, kai investicijos vertė viršija ribinę sumą).
Jei Šilumos įmonės, Vandens įmonės teikiamų Tarybai suderinti investicijų įgyvendinimas trunka ilgiau kaip metus, tokių investicijų duomenys pateikiami už visą investiciją iš karto, neskaidant jos vertės į atskiras dalis, ir Taryba sprendžia dėl visos investicijos, nepriklausomai nuo jos įgyvendinimo laikotarpio, derinimo. Tais atvejais, kai investicijos pateikiamos derinti atskirais projektais, tačiau yra tarpusavyje susiję ir faktiškai sudaro vieną investicijų projektą (skirtą tam pačiam objektui, procesui ar problemai spręsti), įmonė privalo pateikti informaciją apie šių investicijų tarpusavio ryšį.
Šilumos įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus:
22.1. investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra nurodytos kaip privalomos atlikti Šilumos įmonėms;
22.2. investicijos į sistemų plėtrą (įskaitant naujų vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimą);
22.3. investicijos esamos sistemos atnaujinimui;
22.4. investicijos esamos sistemos modernizacijai;
22.5. kitos reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos investicijos.
Vandens įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus:
23.1. investicijos, atliekamos Vandenų srities plėtros programoje/plane nustatytiems tikslams įgyvendinti pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą veiksmų planą, kaip privalomos vandens įmonėms infrastruktūros plėtrai, renovacijai, saugumui ir patikimumui užtikrinti, vartotojų ir abonentų prijungimui prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atitinkančios aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos reikalavimus, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra nurodytos kaip privalomos atlikti Vandens įmonėms;
23.2. investicijos į infrastruktūros plėtrą (įskaitant naujų vartotojų ir (ar) abonentų įrenginių prijungimą);
23.3. investicijos esamos infrastruktūros atnaujinimui;
23.4. investicijos esamos sistemos modernizacijai;
23.5. kitos reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos investicijos.
Investicijos skirstomos į efektyvias ir neefektyvias:
24.1. efektyvios Šilumos įmonių investicijos yra tokios, kurios tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje nurodytus kriterijus;
24.2. efektyvios Vandens įmonių investicijos yra tokios, kurios tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje esančius kriterijus;
24.3. neefektyvios investicijos yra tokios, kurios netenkina Tvarkos aprašo 24.1 ir 24.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų (AAA, AAD, VMVT ir kitų kompetentingų institucijų) dokumentais ir (arba) pačių Šilumos įmonių, Vandens įmonių. Neefektyvios investicijos gali būti:
25.1. Šilumos įmonių investicijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti;
25.2. Vandens įmonių investicijos, atliekamos Vandenų srities plėtros programoje/plane nustatytiems tikslams įgyvendinti pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą veiksmų planą, kaip privalomos vandens įmonėms infrastruktūros plėtrai, renovacijai, saugumui ir patikimumui užtikrinti, vartotojams ir abonentams prijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atitinkančios aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos reikalavimus, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra nurodytos kaip privalomos atlikti Vandens įmonėms;
25.3. Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti Šilumos įmonėms, skirtos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems aplinkos apsaugos reikalavimams įgyvendinti dideliems kurą deginantiems įrenginiams, skirtos Šilumos įmonių esamų sistemų atnaujinimui, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, naujų šilumos vartotojų prijungimui specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose, sistemų modernizacijai esant būtinybei sistemą atnaujinti;
25.4. Kitos neefektyvios strateginės svarbos investicijos, kurių būtinumą Šilumos įmonė, Vandens įmonė įrodo Tarybai, teikdama investiciją pagrindžiančią informaciją Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Nepriklausomai nuo investicijų tipo, investicijos, kurios vertė didesnė kaip 100 milijonų eurų, ir kuri turi įtakos energijos suvartojimui ir (ar) energijos vartojimo efektyvumui, pagal Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus vertinant alternatyvas, papildomai privalo būti vertinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos. Tais atvejais, kai investicijos yra teikiamos ar planuojamos teikti atskirais projektais (etapais), tačiau yra tarpusavyje susijusios ir faktiškai sudaro vieną investicijų projektą (skirtą tam pačiam objektui, procesui ar problemai spręsti), vertinant investicijos vertę atsižvelgiama į bendrą visų atskirų projektų (etapų) investicijų vertę.
Šilumos įmonės, Vandens įmonės teikdamos derinti Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytą investiciją, kartu su investicija privalo pateikti sąnaudų ir naudos analizę, atliekamą vadovaujantis Tvarkos aprašo V skyriaus „Ekonominis investicijų pagrindimas“ nustatyta tvarka bei įvertinant 2024 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacijų ES 2024/2143, kuria dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnio aiškinimo gairės, 4–6 lentelėse nurodytas naudas.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo investicijos alternatyva turi būti pasirenkama ir įgyvendinama tik tuo atveju, jei atlikta sąnaudų ir naudos analizė parodo, jog šis projektas yra ekonomiškai efektyvesnis lyginant su kitomis alternatyvomis.
Tvarkos aprašo 26 punkte nurodyta investicija su Taryba privalo būti derinama prieš jos įgyvendinimą.
Visais atvejais Šilumos tiekėjų, Vandens įmonių, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkytojus, teikiančių derinti investicijas, finansinis pajėgumas turi būti pakankamas pagal Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatytus vertinimo kriterijus. Taryba turi teisę derinti įmonių, kurių finansinis pajėgumas vertinamas kaip nepakankamas, investicijas, jei jos pagerintų įmonės finansinius rodiklius.
Šilumos tiekėjo Tarybai pateiktos atliekinės šilumos gamintojo šilumos įrenginių prijungimo investicijos sąnaudos laikomos ekonomiškai pagrįstomis tada, kai tokia investicija tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo 4 eilutėje nurodytus ekonominio investicijų vertinimo kriterijus.
Šilumos įmonės ir Vandens įmonės visą informaciją apie investicijas (taip pat ir investicijas pagrindžianti informacija bei investicijų projektai) privalo Tarybai pateikti elektronine forma per Tarybos Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą (toliau – DSAIS), išskyrus informaciją, numatytą Tvarkos aprašo 66 punkte. Jeigu dokumentų pateikimo metu dėl techninių kliūčių Šilumos įmonės, Vandens įmonės negali pateikti informacijos elektronine forma arba (ir) per DSAIS, gali pateikti el. paštu elektroniniu parašu pasirašytas DSAIS investicijų derinimo dokumentų formas (tekstinė informacijos dalis – .docx, formatu, o informacijos lentelėse dalis – .xlsx formatu arba juos atitinkančiais formatais arba pasirašytas DSAIS investicijų derinimo dokumentų formas popieriniu formatu ir el. paštu info@vert.lt pateiktas šių dokumentų duomenų rinkmenas (MS Excel, MS Word formatu). Informacija elektroniniu formatu Tarybai teikiama el. paštu. Šilumos įmonių, Vandens įmonių teikiamoje informacijoje investicijoms pagrįsti piniginės vertės yra nurodomos be PVM.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAPILDOMOS DEDAMOSIOS NUSTATYMO REIKALAVIMAI
Vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 96 punktu ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 17.3 papunkčiu, nustatant reguliuojamas šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, gali būti nustatoma papildoma dedamoji investicijoms įgyvendinti. Tokios investicijos derinamos, jei tenkinami šie kriterijai (raštu pateikiamas pagrindimas ir pagrindžiantys dokumentai apie kriterijų tenkinimą) ir Vandens įmonių atveju užpildoma Tvarkos aprašo 5 priedo 2 lentelė:
33.1. Šilumos įmonių investicijos pagal paskirtį turi būti priskiriamos investicijoms, nurodytoms Tvarkos aprašo 22.1, 22.2 (tik teisės aktuose nustatytai plėtrai įgyvendinti) arba 22.3 papunkčiuose; Vandens įmonių investicijos – investicijoms nurodytoms Tvarkos aprašo 23.1, 23.2 (tik teisės aktuose nustatytai plėtrai įgyvendinti) arba 23.3 papunkčiuose. Papildoma dedamoji taip pat skiriama kitoms investicijoms, kurių FGDV yra didesnė arba lygi nuliui, FVGN yra ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma ir investicija nedidina kainos esamiems vartotojams;
33.2. Investicijoms į turto atnaujinimą Šilumos įmonė ar Vandens įmonė pateikia detalų eksploatuojamos infrastruktūros vertinimą (reitingavimą), kuriame būtų nurodytos vertinimo prielaidos, kriterijai, kurie atitiktų Tvarkos aprašo VI skyriuje pateiktus esamo turto techninės būklės vertinimo aspektus arba pateikia ekspertų išvadą, techninį pagrindimą, rizikos vertinimą, vizualinę medžiagą pagrindžiančias infrastruktūros atnaujinimo poreikį bent 5 ateinančių metų laikotarpiui;
33.3. Šilumos įmonė ar Vandens įmonė pateikia detalų įmonės piniginių srautų vertinimą be ir su investicijų dedamąja bent 10 metų laikotarpiui (pamečiui), kuriame būtų įvertintas veiklos plane numatytų investicijų poreikis ir apimtys. Kasmetinio vertinimo metu nustatoma investicijų dedamosios įtaka įmonės finansiniams rodikliams – skolos ir nuosavo kapitalo santykiui, skolos (grynosios skolos) ir Net EBITDA santykiui bei kitiems rodikliams atspindintiems investicijų dedamosios poreikį. Vertinime turi būti atskirai nurodoma, kokiam investicijų tipui pagal pirminę investicijos paskirtį yra priskirtos investicijos, kurioms prašoma nustatyti papildomą dedamąją;
33.4. Investicijos dedamosios intensyvumas negali būti didesnis nei 30 proc. viso investicinio projekto vertės, t. y. ne mažiau nei 70 proc. investicinio projekto yra finansuojama skolintomis lėšomis, kai turto nusidėvėjimas yra 35 ir mažiau metų. Investicijos dedamosios intensyvumas gali būti iki 40 proc. viso investicinio projekto vertės, t. y. ne mažiau nei 60 proc. investicinio projekto yra finansuojama skolintomis lėšomis, kai turto nusidėvėjimas yra daugiau nei 35 metai. Šilumos įmonei ar Vandens įmonei pateikus finansinį pagrindimą Taryba gali nustatyti kitokį investicijos dedamosios intensyvumą;
33.5. Šilumos įmonė ar Vandens įmonė pateikia pagrindimą, kad be papildomos dedamosios nustatymo Šilumos įmonė ar Vandens įmonė neturi galimybės įgyvendinti investicijas. Šilumos įmonė ar Vandens įmonė pateikia savivaldybės(ių), kurios(ių) teritorijoje įgyvendinamos investicijos, raštus, kad investicijoms ar jų daliai įgyvendinti savivaldybės nepasirašo garantijos ir (ar) laidavimo sutarčių ar kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų;
33.6. Taryba, spręsdama dėl investicijų dedamosios skyrimo, tvariu Šilumos ar Vandens įmonės įsiskolinimo lygiu laiko situaciją, kai skolos (Šilumos įmonės ar Vandens įmonės grynoji finansinė skola) ir Net EBITDA (Šilumos įmonės ar Vandens įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją išminusavus pajamas iš ilgalaikio turto pardavimo ir pajamas turtu) santykis neviršija 5,5, o DSCR (finansinių skolų aptarnavimo rodiklis – Šilumos įmonės ar Vandens įmonės Net EBITDA santykis su metine paskolų gražinimo ir aptarnavimo suma) yra ne mažesnis nei 1,2. Kol šie rodikliai atitinka nustatytus reikalavimus, laikoma, kad įmonė gali savarankiškai įgyvendinti planuojamas investicijas. Kai šie rodikliai įvertinus investicijų poreikį ir apimtis viršija nustatytas ribas, Taryba gali skirti investicijų dedamąją siekiant padengti dalį ar visą investicijų poreikį. Taryba vertindama Šilumos įmonės ar Vandens įmonės galimybes skolintis atsižvelgia ir į esamas Šilumos įmonės ar Vandens įmonės finansiniuose įsipareigojimuose numatytas sąlygas;
33.7. Investicijų derinimo metu nustatoma ir Tarybos skyriaus parengtoje pažymoje ir (ar) nutarime nurodoma, kokia suma skiriama per papildomą investicijų dedamąją. Šilumos įmonės ar Vandens įmonės kiekvienais metais turi pateikti informaciją apie investicijų, kurių įgyvendinimui skirta papildoma dedamoji, įgyvendinimo progresą.
TREČIASIS SKIRSNIS
INVESTICIJŲ GRĄŽOS PRIEDO SKYRIMO REIKALAVIMAI
Investicijoms į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) neišskiriančius (nulinės emisijos) šilumos gamybos ir (arba) šilumos perdavimo įrenginius ir technologijas, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius ir technologijas, skiriamas 1 proc. investicijų grąžos priedas 5 metų laikotarpiui ir Tarybos skyriaus parengtoje pažymoje ir (ar) nutarime nurodoma, kad skiriamas 1 proc. investicijų grąžos priedas 5 metų laikotarpiui Šilumos įmonei ar Vandens įmonei, jeigu investicija atitinka šias sąlygas:
34.1. investuojama į ŠESD dujų neišskiriančius (nulinės emisijos) šilumos gamybos ir (arba) šilumos perdavimo įrenginius ir technologijas (atliekinės šilumos surinkimo ir panaudojimo, saulės šviesos ir šilumos energiją naudojančių technologijų, šilumos siurblių, žemos temperatūros šildymo ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai technologijas), geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius ir technologijas;
34.2. ne mažiau 50 proc. investicijos vertės sudaro ŠESD neišskiriantys (nulinės emisijos) šilumos gamybos ir (arba) šilumos perdavimo įrenginiai ir technologijos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai ir technologijos;
34.3. investicijai neskiriamos kitos Tarybos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės;
34.4. investicija atitinka kitus Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.
III skyrius
INVESTICIJŲ DERINIMO PROCESAS
PIRMASIS SKIRSNIS
INVESTICIJŲ VERTINIMAS, TERMINAI IR SĄLYGOS
Gavus prašymą derinti Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nurodytas investicijas, Tarybos administracijos valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Tarybos rizikos vertinimu pagrįstu šilumos ir vandens sektoriaus investicijų rizikingumo vertinimo modeliu (toliau – Rizikos modelis) per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, atlieka prašymu pateiktų investicijų rizikos vertinimą ir nustato, ar šios investicijos turi būti perduotos techniniam vertinimui. Investicijos rizikos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
35.1. statybos rūšį (nauja statyba, atnaujinimas (pakeitimas), modernizavimas);
35.2. ar investicija skirta energetikos įrenginiui (šilumos ir (ar) elektros gamybos, kaupimo įrenginiams, kitiems energetikos įrenginiams ir jų priklausiniams;
35.3. energetikos įrenginių parametrus (galią ir įtampą);
35.4. numatomą naudoti energijos išteklių rūšį;
35.5. tinklų diametrą ir ilgį, jei investicija skirta tinklams;
35.6. įrenginio nusidėvėjimo laiką;
35.7. investicijų vertę.
Techninis investicijų vertinimas atliekamas:
36.1. Tvarkos aprašo 81.1 papunktyje nurodytiems įrenginiams, kuriems nustatytas padidintos rizikos lygis;
36.2. Tvarkos aprašo 81.2 papunktyje nurodytiems įrenginiams, kuriems nustatytas padidintos rizikos lygis.
Sąrašu derinamoms investicijoms investicijų rizikos ir techninis vertinimas nėra atliekamas.
Tarybos administracijos valstybės tarnautojas per 7 darbo dienas elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) nuo atrinktų investicijų techniniam vertinimui dienos, informuoja Šilumos įmonę ar Vandens įmonę apie nurodytu prašymu pateiktų investicijų numatomą atlikti techninį vertinimą, jei toks vertinimas atliekamas, ir paprašo įmonės, per Tarybos nurodytą terminą, pateikti techniniam vertinimui reikalingus dokumentus ir informaciją.
Tarybos administracijos valstybės tarnautojas atlikęs techninį investicijų pagrindimo vertinimą pagal Šilumos įmonės ar Vandens įmonės pateiktus dokumentus, gali atlikti ir su investicija susijusių įrenginių patikrinimą investicijos derinimo pagrindu. Patikrinimas atliekamas, kai iš pateiktų dokumentų ir informacijos, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei ekspertiniu vertinimu, nėra galimybės nustatyti, ar investicija yra techniniais aspektais pagrįsta ir (ar) būtina patikrinti faktines aplinkybes dėl techninių sprendinių ar jų įgyvendinimo sąlygų. Tokiu atveju atliekama įrenginių patikrinimo procedūra:
39.1. Tarybos administracijos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Šilumos įmonės ar Vandens įmonės techniniam investicijų vertinimui pateiktų dokumentų gavimo dienos telefonu ir elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) suderina su Šilumos įmone ar Vandens įmone patikrinimo datą ir laiką bei, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, atlieka įrenginių patikrinimą;
39.2. Atlikęs įrenginių patikrinimą Tarybos administracijos valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo atlikto patikrinimo surašo esamo turto į kurį investuojama įrenginių techninės būklės vertinimo faktinių aplinkybių patikrinimo aktą (Tvarkos aprašo 11 priedas). Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojui nesudaroma galimybė patikrinti atrinktų įrenginių, Tvarkos aprašo 11 priedas nėra pildomas ir Tarybos administracijos valstybės tarnautojas tai užfiksuoja investicijų techninio vertinimo išvadoje (Tvarkos aprašo 12 priedas).
Tarybos administracijos valstybės tarnautojas, įvertinęs visą įmonės pateiktą techniniais aspektais pagrindžiamą informaciją dėl vertinamų įrenginių, per 15 darbo dienų nuo paskutinės informacijos gavimo dienos arba per 15 darbo dienų po įrenginių faktinio patikrinimo parengia derinamų investicijų techninio vertinimo išvadą (Tvarkos aprašo 12 priedas).
Tarybos administracijos valstybės tarnautojas investicijų techninio vertinimo išvadą kartu su faktinių aplinkybių patikrinimo aktu, kai jis buvo parengtas, per 3 darbo dienas nuo Tvarkos aprašo 40 punkte nurodytos investicijų techninio vertinimo išvados parengimo, elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) pateikia Šilumos įmonei ar Vandens įmonei. Šilumos įmonė ar Vandens įmonė gavusi investicijos techninio vertinimo išvados projektą per 10 darbo dienų gali teikti patikslinimus ir (ar) paaiškinimus. Jei Šilumos įmonė ar Vandens įmonė, nesutinka su techninio vertinimo išvada, ji turi teisę pateikti nepriklausomo eksperto išvadą. Šilumos įmonei ar Vandens įmonei nepateikus patikslinimų ir (ar) paaiškinimų, laikoma, kad Šilumos įmonė ar Vandens įmonė sutinka su investicijų techninio vertinimo išvados projektu. Tarybos administracijos valstybės tarnautojai per 5 darbo dienas nuo Šilumos įmonės ar Vandens įmonės pateiktų patikslinimų, paaiškinimų ir (ar) papildomai pateiktų dokumentų gavimo dienos, arba per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino informacijos patikslinimui ir (ar) paaiškinimams pabaigos, įvertina šią informaciją ir atitinkamai patikslina investicijų techninio vertinimo išvadą, užregistruoja ją Tarybos dokumentų valdymo sistemoje ir išsiunčia susipažinti Šilumos įmonei ir Vandens įmonei.
Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojas vertindamas investicijų techninį pagrįstumą nustato, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 84 punkte nurodytais principais pasirinkta investicijų alternatyva nėra techniškai pagrįsta, tačiau tarp Šilumos įmonės ar Vandens įmonės pateiktų investicijų alternatyvų yra daugiau alternatyvų, Tarybos administracijos valstybės tarnautojas apie pasirinktą kitą alternatyvą elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) informuoja Šilumos įmonę ar Vandens įmonę, nurodydamas tokio pasirinkimo motyvus, ir nuo šio informavimo per 15 darbo dienų atlieka Šilumos įmonės ar Vandens įmonės pateiktos kitos investicijos alternatyvos, kurios FGDV arba EGDV yra didžiausia, techninį pasirinkimo pagrįstumo vertinimą.
Taryba gali įmonei pasiūlyti kitą, galimai konkurencingą pateiktoms alternatyvoms, investicijos įgyvendinimo alternatyvą, nurodydama tokio pasirinkimo motyvus. Šiuo atveju Tarybos administracijos valstybės tarnautojas elektroniniu laišku (kontaktais, nurodytais įmonės prašyme) su Šilumos įmone ar Vandens įmone suderina siūlomą alternatyvą, o Šilumos įmonė ar Vandens įmonė per 10 darbo dienų nuo šio suderinimo turi pateikti Tarybos pasiūlytos alternatyvos įvertinimą.
Jeigu Tarybos administracijos valstybės tarnautojo parengtoje techninio vertinimo išvadoje nurodoma, kad investicijos yra iš dalies pagrįstos, siūloma Tarybai derinti investicijas mažesne verte. Šilumos įmonė ar Vandens įmonė per 10 darbo dienų nuo Tarybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruotos techninio vertinimo išvados gavimo pateikia Tarybai atitinkamai patikslintą investicijos įtakos kainai analizę.
Tais atvejais, kai Tarybos administracijos valstybės tarnautojo parengtoje investicijų techninio vertinimo išvadoje nurodoma, kad pasirinktų įrenginių, dėl kurių derinamos investicijos, techninė priežiūra, vadovaujantis Tvarkos aprašo 83 punkte nurodytais principais ir galiojančiais teisės aktų reikalavimais, vertinama neigiamai arba nėra pateikta informacija, kad būtų galima atlikti techninės priežiūros vertinimą, šie įrenginiai laikomi neatitinkančiais techninės būklės (priežiūros) reikalavimų, taikomų turtui, todėl jų likutinė vertė neįtraukiama į šio turto reguliuojamą turto vertę (toliau – RAB). Taip pat Tarybos administracijos valstybės tarnautojas atlieka energetikos įrenginių patikrinimą, vadovaudamasis Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių tvarkos aprašu.
Jei vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu investicijai turi būti atliekamas finansinis ar ekonominis vertinimas, toks vertinimas atliekamas pagal Tvarkos aprašo IV ir V skyriuose pateiktus reikalavimus.
Tuo atveju, kai investicijų pasirinkimas pripažįstamas visa apimtimi techniškai nepagrįstu ir (arba) neatitinka Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų finansinio ir ekonominio vertinimo kriterijų ir (arba) po Tvarkos aprašo 55 punkte numatytų Tarybos veiksmų Tvarkos aprašo 2–6 priedai, atsižvelgiant į taikomus reikalavimus užpildyti netinkamai ir (arba) nepateikti visi Tvarkos aprašo 7–10 prieduose nurodyti dokumentai, atsižvelgiant į taikomus reikalavimus, Tarybos parengtoje pažymoje pateikiamas siūlymas Tarybai nederinti investicijų.
Investicijos gali būti pripažįstamos iš dalies ar visa apimtimi techniškai nepagrįstomis, jeigu:
48.1. pasirinkti sprendimai neatitinka Tvarkos aprašo 84 punkte nurodytų reikalavimų;
48.2. įmonė per nustatytą laiką nepateikia Tarybai investicijos pagrindžiančios informacijos, nurodytos Tvarkos aprašo 7–9 prieduose, atsižvelgiant į taikomus reikalavimus.
Nesuderintas investicijas įmonė gali teikti derinti einamaisiais ar vėlesniais kalendoriniais metais Tvarkos aprašo 54 punkte nurodytais terminais. Šiuo atveju įmonė papildomai pateikia:
49.1. Tarybos nutarimo, kuriuo investicija buvo nesuderinta, datą ir numerį;
49.2. informaciją apie tai, kaip buvo ištaisytos Tarybos nutarime ir (ar) investicijų techninio vertinimo išvadoje nurodytos investicijos nederinimo priežastys;
49.3. informaciją apie tai, ar aplinkybės, turėjusios reikšmės ankstesniam vertinimui, pasikeitė (nepasikeitė).
Pateiktą prašymą derinti investicijas ar pakartotinai pateiktą prašymą derinti su Taryba jau suderintas investicijas, kurių, vertė pasikeitė daugiau nei 10 proc. nuo investicijos suderintos vertės, Taryba išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 darbo dienų nuo paskutinės informacijos gavimo dienos ir (arba) nuo galutinės techninio vertinimo išvados užregistravimo Tarybos dokumentų valdymo sistemoje, jei pateiktas prašymas atitinka šio Tvarkos aprašo II, III, IV, V ir VI skyriuose nustatytus reikalavimus. Jeigu pateikiami papildomi arba patikslinti dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo papildomų arba patikslintų dokumentų gavimo dienos.
Taryboje įregistruoto prašymo nagrinėjimo metu Šilumos įmonei, Vandens įmonei keičiant (papildant) prašymo turinį, arba esant poreikiui gautos nepriklausomų ekspertų ar kitų institucijų išvados, prašymo nagrinėjimo Taryboje pradžios data laikoma paskutinio papildomos medžiagos įregistravimo Tarybos dokumentų valdymo sistemoje diena. Taryba turi teisę pareikalauti iš Šilumos įmonės, Vandens įmonės papildomų duomenų arba skirti nepriklausomą ekspertizę ir kreiptis į kitas institucijas dėl išvadų, kurių reikia sprendimui priimti. Jeigu Tarybos prašoma informacija investicijų projekto vertinimui atlikti yra skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose, Šilumos įmonė ar Vandens įmonė gali pateikti nuorodas į šiuos šaltinius. Jei Šilumos įmonė, Vandens įmonė Tarybai nepateikia papildomų duomenų arba nesudaro sąlygų paskirtiems nepriklausomiems ekspertams ar kitoms institucijoms atlikti Tarybos užduočių, prašymo nagrinėjimas Tarybos sprendimu gali būti nutrauktas.
Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijos, nurodytos Tvarkos aprašo 6.1.1 papunktyje ar investicijos, kurioms taikomi Tvarkos aprašo IV – VI skyriaus reikalavimai ar kurios finansuojamos Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų, kitų paramos priemonių ar dedamosios lėšomis arba kurių suderinimui Taryboje teikiamas investicijų įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas, Tarybai teikiamos derinti bet kurioje jų įgyvendinimo stadijoje (prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu arba įvykdžius investiciją), Tvarkos aprašo 54 punkte nurodytais terminais ir sąlygomis. Išskyrus Tvarkos aprašo 26 punkte nurodytos investicijos, kurios su Taryba privalo būti derinamos prieš jų įgyvendinimą.
Tvarkos aprašo 6.1.2–6.1.3 ar 6.2 papunkčiuose nurodytos investicijos, kurioms netaikomi Tvarkos aprašo IV – VI skyriaus reikalavimai ar kurios nefinansuojamos ES struktūrinių fondų, kitų paramos priemonių ar dedamosios lėšomis arba kurių suderinimui Taryboje neteikiamas investicijų įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas, teikiamos Tarybai derinti tik šias investicijas įgyvendinus.
Investicijų pateikimo derinti Tarybai terminai ir sąlygos:
54.1. Vandens įmonių, aptarnaujančių mažiau nei 40 tūkstančių vartotojų, Šilumos įmonių ataskaitinio laikotarpio faktiškai įvykdytos investicijos Tarybai teikiamos derinti vienu metu vieną kartą per metus (Vandens įmonės, aptarnaujančios daugiau nei 40 tūkstančių vartotojų, faktiškai įvykdytas investicijas gali teikti derinti du kartus per metus) ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų artimiausio planuojamo derinimo, koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo termino.
54.2. Planuojamos ateinančių metų (kalendoriniai metai, kurių metu yra artimiausio ateinančio reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų derinimo, nustatymo ar koregavimo vėliausio duomenų pateikimo termino Tarybai) arba penkerių metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos reguliavimo laikotarpio Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nurodytos investicijos gali būti teikiamos Tarybai derinti vieną kartą per metus kartu su ataskaitinio laikotarpio investicijomis.
54.3. Šilumos įmonės, Vandens įmonės investicijas, finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis ar kitomis paramos priemonėmis, arba investicijas, vykdomas garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, gali teikti derinti bet kuriuo metu nelaukiant, kol bus teikiami artimiausi reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų derinimo, nustatymo ar koregavimo dokumentai.
54.4. Regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų planuojamos ir faktiškai įvykdytos investicijos Tarybai teikiamos derinti vienu metu vieną kartą per metus (įmonės, aptarnaujančios daugiau nei 40 tūkstančių vartotojų, faktiškai įvykdytas investicijas gali teikti derinti du kartus per metus) ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki reguliuojamų paslaugų kainų artimiausio planuojamo derinimo, koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo termino tik tuo atveju, jei investicijos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 1‒3 punktų reikalavimus.
54.5. Šilumos įmonių, Vandens įmonių Sąrašas Tarybai teikiamas derinti faktine verte vieną kartą per metus prieš 4 mėnesius iki reguliuojamų paslaugų (produkto) kainų derinimo, koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo kartu su ataskaitinio laikotarpio investicijomis.
Jeigu prašymą pateikusios Šilumos įmonės, Vandens įmonės dokumentai ir (ar) investicijų projektas neatitinka Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų, Taryba raštu ar elektroniniu laišku (kontaktais nurodytais įmonės prašyme) informuoja įmonę apie klaidas ir, atsižvelgdama į nustatytas klaidas ar trūkumus, nustato protingą terminą jiems pašalinti. Jeigu įmonė per nustatytą terminą klaidų ištaisyti negali, ji apie tai informuoja Tarybą ir nurodo objektyvias priežastis. Atsižvelgdama į Šilumos įmonės ar Vandens įmonės nurodytas priežastis ir įvertinusi aplinkybes, Taryba, įmonės prašymu, terminą gali pratęsti.
ANTRASIS SKIRSNIS
SĄRAŠO DERINIMO PROCESAS
Šilumos įmonės, Vandens įmonės teikdamos derinti Sąrašą Tarybai pateikia Tvarkos aprašo 10 priede nurodytus dokumentus.
Taryba įvertina Šilumos įmonės, Vandens įmonės Sąraše numatytų investicijų daromą įtaką reguliuojamoms paslaugų (produkto) kainoms atitinkamai pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatas.
Sąrašo investicijoms Tvarkos aprašo IV, V ir VI skyrių reikalavimai netaikomi.
Taryba, atsižvelgdama į investicijos svarbą visai sistemai, investicijos paskirtį ir objektą, į kurį investuojama, turi teisę pareikalauti Šilumos įmonės, Vandens įmonės pagal Tvarkos aprašo II ir III skyrių reikalavimus iš Sąrašo derinti atskiras investicijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS INOVACIJŲ APLINKOJE VYKDOMŲ PROJEKTŲ DERINIMUI TAIKOMI BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Bandomojoje ar ne bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdomiems, su energetikos inovacijų, atitinkančių Bandomosios aplinkos apraše, inovacijai nustatytus kriterijus, diegimu susijusioms investicijoms (toliau – energetikos inovacijų projektai), taikomi šie reikalavimai:
60.1. Energetikos inovacijų projektams pajamų bazinio lygio ar koreguoto pajamų lygio nustatymo metu įvertinama energetikos inovacijoms įgyvendinti skirta metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, dalis. Ši dalis per metus negali viršyti 0,5 proc. nuo praėjusių metų Šilumos įmonės faktinių reguliuojamos veiklos pajamų (eliminuojant praeitame laikotarpyje skirtą finansavimą energetikos inovacijų projektams ir, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 95.1, 100 ir 101 punktais, apskaičiuotą pajamų bazinio lygio papildomos dalies įtaką). Metinė sąnaudų, finansuojamų per šilumos kainą, dalis įvertinama vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos 100 ir 101 punktu apskaičiuojant pajamų bazinio lygio papildomą dalį, sąnaudas išdėstant ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Pajamų bazinio lygio papildoma dalis energetikos inovacijoms nėra skiriama projektui, kuriam nepriskyrus pajamų bazinio lygio papildomos dalies energetikos inovacijų projektams, apskaičiuota projekto FGDV yra didesnė arba lygi nuliui, t. y. projektas yra finansiškai gyvybingas ir be papildomos pajamų bazinio lygio dalies energetikos inovacijų projektams.
60.2. Ne mažesnė su energetikos inovacijų projektų diegimu susijusių investicinio projekto investicinių išlaidų dalis, negu skyrė Taryba, turi būti finansuojama iš energetikos įmonės nuosavų ir (ar) skolintų lėšų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
INVESTICIJŲ Suderinimo reikalavimai ir įgyvendinimas
Išnagrinėjusi Šilumos įmonės, Vandens įmonės prašymą ir įvertinusi pateiktas derinti investicijas, Taryba priima sprendimą dėl investicijų derinimo.
Taryba suderina Šilumos įmonės, Vandens įmonės investicijas, atsižvelgdama į investicijų vertinimo kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 1 priede. Taryba gali nederinti investicijos arba derinti investiciją mažesne, nei prašoma verte, jeigu:
62.1. Šilumos įmonė, Vandens įmonė per nustatytą laiką nepateikia Tarybai investiciją pagrindžiančios informacijos arba pateikta informacija yra nepakankama Tarybai, siekiant įsitikinti investicijos pagrįstumu.
62.2. pasirinkti nepagrįsti techniniai sprendimai.
62.3 investicija neatitinka bent vieno Tvarkos aprašo 1 priede nustatytų Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijų vertinimo kriterijų.
Jei Tarybai pateikta derinti investicija neatitinka Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų kriterijų, tuomet investicija gali būti derinama sumažinta verte, kuriai esant investicija atitinka Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus kriterijus.
Investicijų projektuose pateikti rodikliai įvertinami ir investicijų efektyvumas užtikrinamas nustatant reguliuojamas paslaugų (produkto) kainas pagal Šilumos įmonei, Vandens įmonei nustatomų kainų skaičiavimo metodikos nuostatas.
Taryba kontroliuoja suderintų efektyvių investicijų įvykdymą, atsižvelgdama į Šilumos įmonės, Vandens įmonės su Taryba suderintus investicijų projektų rodiklius. Jei efektyvi investicija, kuri buvo suderinta su Taryba, nepasiekia derinimo metu nustatytų rodiklių ir dėl to pasikeičia esminiai investicijos vertinimo kriterijai, nurodyti Tvarkos aprašo 1 priede, kuriais Taryba vadovaudamasi priėmė sprendimą dėl investicijos suderinimo, derindama, nustatydama ar perskaičiuodama atitinkamo sektoriaus bazines kainas (kainų dedamąsias), Taryba įvertina Šilumos įmonės, Vandens įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į Šilumos įmonės, Vandens įmonės su Taryba suderintus investicijų projektų rodiklius.
Šilumos įmonės, Vandens įmonės kasmet iki spalio 1 d. pateikia metinį (t. y. tolesnių vienerių metų) Tarybai planuojamų pateikti derinti Tvarkos aprašo 6.1.1 papunktyje apibrėžtas investicijas, pažymėdamos investicijas į turto, kurio naudingojo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis, nei Tarybos nustatyti arba su ja suderinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, atnaujinimą. Jei Šilumos įmonei, Vandens įmonei planuojant investicijas į tam tikro turto atnaujinimą, įmonės turto apskaitoje atnaujinamas turto vienetas yra apskaitomas, kaip sudėtinė kito turto dalis, tuomet atnaujinamo turto likutinė vertė prilyginama turto atnaujinimo tikslais naujai įsigyto turto vertei, kuri liktų naujai įsigytam turtui ištarnavus tiek metų, kiek metų buvo eksploatuojamas senas naujai įsigytu turtu keičiamas turtas. Tarybai jau pagal Tvarkos aprašo 6.1.1 papunktį pateiktos investicijos gali būti tikslinamas investicijomis, kurios atliktos likviduojant įvykusias avarijas.
IV SKYRIUS
FINANSINIS INVESTICIJŲ PAGRINDIMAS
Investicijos vertinamos pagal investicijų projekte numatytus rodiklius (atskirai nuo kitos įmonės veiklos).
Finansinė investicijos analizė įvertina pajamas ir išlaidas per projekto ataskaitinį laikotarpį, parodo investicijos finansinį gyvybingumą. Finansinei investicijos analizei pagal Tvarkos aprašo 6 priedą parengiama investicijos pinigų srautų prognozė ir suskaičiuojami finansiniai rodikliai: finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) ir finansinė vidinė grąžos norma (FVGN).
Atliekant investicijų finansinę analizę:
69.1. investicijos, pajamos ir išlaidos vertinamos be infliacijos poveikio.
69.2. Tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 2, 3 ir 5 eilutėse nurodytų Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijų, planuojamų finansuoti iš ES struktūrinių fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintų lėšų, pradinės investicijos dydis nustatomas įvertinant (atimant) Tarybos suskaičiuotą ES struktūrinių fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintų lėšų minimalią dalį, kuriai esant, šių investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė yra didesnė už nulį ir investicijų poveikis Šilumos įmonių pajamų bazinio lygiui ar Vandens įmonių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainai yra mažinantis. Nurodytų Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijų derinimo nutarimuose įrašoma pastaba, kad investicijos derinamos su sąlyga, kad investicijos finansavimo struktūroje investicijos bus finansuojamos ES struktūrinių fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintų lėšų suma, kuri nebus mažesnė už Tarybos suskaičiuotą ES struktūrinių fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintų lėšų minimalią dalį. Nurodytų Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijų derinimo nutarimuose taip pat įrašoma pastaba, kad investicijos derinamos su sąlyga, kad investicijos finansavimo struktūroje naudojamos paskolos palūkanos bus lygios arba mažesnės už palūkanas, kurios nurodytos investicijos pagrindime, o likę paskolos duomenys bus tokie, kokie buvo nurodyti investicijos pagrindime;
69.3. visos prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto ataskaitiniam laikotarpiui.
Skaičiuojant Šilumos įmonių, Vandens įmonių investicijų finansinius ir ekonominius rodiklius, pinigų vertė laike nustatoma, taikant diskonto normą, kuri lygi Tarybos nustatytų įmonės kainų ir (ar) pajamų viršutinėms riboms apskaičiuoti naudotai investicijų grąžos normai (WACC).
Ekonominių rodiklių vertinimo atveju, diskonto norma yra lygi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintai ir viešai skelbiamai socialinei diskonto normai, jei tokia norma nenustatyta, taikoma 5 proc. diskonto norma.
Finansinė investicijų grynoji dabartinė vertė (FGDV) parodo investicijos naudą, skaičiuojant šios dienos pinigų verte. Finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto ataskaitinį laikotarpį, įskaitant pradinės investicijos dydį pagal formulę:
kur
– t-aisiais metais įmonės patiriami investicijų projekto pinigų srautai, Eur;
D – diskonto norma, proc.;
t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – tai diskonto norma, kai investicijų pajamos yra lygios investicijos išmokoms, t. y. FGDV = 0. Finansinė vidinė grąžos norma skaičiuojama pagal formulę:
kur
CFt – t-aisiais metais įmonės patiriami investicijų projekto pinigų srautai;
t – metų skaičius nuo investicijų įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
Efektyvių investicijų, kurios generuoja pajamas, finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) turi būti didesnė arba lygi nuliui, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – ne mažesnė kaip Šilumos įmonei, Vandens įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.
Finansinis investicijų pagrindimas teikiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu.
Su energetikos inovacijų, atitinkančių Bandomosios aplinkos apraše inovacijai nustatytus kriterijus, diegimu susijęs investicinis projektas, kuris pretenduoja į dalies investicinių išlaidų finansavimą iš pajamų bazinio lygio papildomos dalies energetikos inovacijoms, tam kad pagrįsti poreikį dalį investicinių išlaidų finansuoti iš pajamų bazinio lygio dalies dedamosios energetikos inovacijoms, turi atitikti šiuos reikalavimus:
76.1. Investicinio projekto finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) be iš pajamų bazinio lygio dalies energetikos inovacijoms finansuotos investicinių išlaidų dalies turi būti neigiama, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – mažesnė, nei šilumos įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.
76.2. Investicinio projekto finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), su iš pajamų bazinio lygio dalies energetikos inovacijoms finansuota investicinių išlaidų dalimi turi būti didesnė arba lygi nuliui, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – ne mažesnė, nei šilumos įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.
76.3. Investicinio projekto investicijų nauda (IN) su pajamų bazinio lygio papildoma dalimi energetikos inovacijoms finansuota investicinių išlaidų dalimi, turi būti didesnė arba lygi nuliui. IN gali būti mažesnė už nulį, jeigu investicija tenkina sąlygą:
Bn – investicijos nauda vartotojams investicijos ataskaitinio laikotarpio metais n, Eur;
D – diskonto norma, proc.;
n – Šilumos įmonių investicijos ataskaitinis laikotarpis.
Šilumos įmonių investicijų galimos naudos:
šilumos tiekimo saugumo lygio padidinimas, vertinamas kaip potencialių nuostolių vartotojams sumažinimas per investicijos ataskaitinį laikotarpį, kai dėl investicijos neįgyvendinimo būtų sutrikęs ar nutrauktas šilumos tiekimas;
Šilumos vartotojų sąnaudų šilumai pirkti sumažėjimas;
Šilumos įmonių išlaidų sumažėjimas;
Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas;
Metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas;
Oro taršos sumažėjimas (aplinką teršiančių junginių, tokių kaip SO2, NOx, KD kiekio sumažėjimas).
Šilumos įmonės gali nurodyti kitą naudą ją tinkamai pagrindžiant.
V SKYRIUS
EKONOMINIS INVESTICIJŲ PAGRINDIMAS
Ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtaką reguliuojamoms paslaugų (produkto) kainoms bei skaičiuojant investicijos naudą šilumos vartotojams, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams ir abonentams ir Šilumos įmonei, Vandens įmonei (IN). Ekonominis vertinimas teikiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu.
Taryba įvertina Šilumos įmonės, Vandens įmonės investiciniame projekte atliktą investicijos įtakos reguliuojamoms paslaugų (produkto) kainoms skaičiavimą per visą investicijų sukurtos infrastruktūros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį. Investicijų įtaka kainai apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis.
Šilumos įmonės investicijų, kurių įgyvendinimui viešųjų pirkimų procedūra neatlikta, suma vertinama pagal valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo ar pagal kitus informacijos šaltinius.
Taryba, vertindama jai pateiktas derinti investicijas, atsižvelgia į investicijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka surengtų viešųjų pirkimų rezultatus. Taryba, esant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 105 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, į viešųjų pirkimų rezultatus neatsižvelgia ir investicijų sumą vertina pagal investicijų projekto rengimo momentu įgyvendintus analogiškus ar panašius investicijų projektus bei pagal kitus informacijos šaltinius.
VI SKYRIUS
TECHNINIS INVESTICIJŲ VERTINIMAS
Investicijų techninis vertinimas, siekiant nustatyti investicijos poreikį ir būtinumą, atliekamas pagal Tvarkos aprašo 35 punktą atrinktoms:
81.1. Šilumos įmonių teikiamoms derinti investicijoms, skirtoms energetikos įrenginių atnaujinimui (pakeitimui), modernizavimui ar naujai statybai (įrengimui);
81.2. Vandens įmonių teikiamoms derinti investicijoms, skirtoms energetikos įrenginių, geriamojo vandens ir nuotekų vamzdynų atnaujinimui (pakeitimui), modernizavimui ar naujai statybai (įrengimui). Aplinkosauginio pobūdžio investicijoms techninis vertinimas neatliekamas.
Investicijų techninio vertinimo metu atliekamas esamo turto techninės būklės vertinimas ir investicijos pagrįstumas.
Atliekant esamo turto techninės būklės vertinimą, atsižvelgiama į:
83.1. turto amžių, nusidėvėjimą ir likusį gyvavimo laikotarpį;
83.2. gedimų, avarijų ar sutrikimų dažnį, pobūdį ir pasekmes;
83.3. remonto ir priežiūros poreikį bei sąnaudas;
83.4. techninių apžiūrų, diagnostikos ar tyrimų rezultatus;
83.5. nuostolius (energijos, šilumos, vandens ar kitų išteklių);
83.6. hidraulinius ar technologinius parametrus (pvz., slėgį, pralaidumą, našumą);
83.7. įrenginių eksploatacijos atitiktį teisės aktams, normatyvams ir standartams;
83.8. poveikį paslaugų patikimumui.
Vertinant investicijos pagrįstumą, atsižvelgiama į:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).