LegalizeLietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. lapkričio 13 d. Nr. XV-527
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą Nr. VIII-729 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir turto valdytojų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek nenustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose šio turto valdymą ir (ar) naudojimą, ir (ar) disponavimą juo, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tarptautiniuose susitarimuose.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Disponavimas turtu – teisė valstybės arba savivaldybės turtą parduoti, kitaip jį perleisti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinį statusą.
Liekamosios medžiagos – tinkamos naudoti detalės, mazgai, taurieji metalai, brangakmeniai, antrinės žaliavos, statybinės ir kitos medžiagos, liekantys išardžius numatytą likviduoti turtą.
Savivaldybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, yra valstybės turtas, o turtas, nuosavybės teise priklausantis savivaldybei, – savivaldybės turtas.
Turto likvidavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nurašyto valstybės arba savivaldybės turto išvežimas į sąvartyną arba jo sunaikinimas.
Turto naudojimas – naudingųjų valstybės arba savivaldybės turto savybių taikymas jo naudotojo poreikiams tenkinti.
Turto nurašymas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas valstybės arba savivaldybės turto išėmimas iš apyvartos ar sandėliavimo vietų, kai šis turtas perleidžiamas arba likviduojamas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti valstybės arba savivaldybės turtui fizinį ir ūkinį poveikį.
Turto valdytojas – patikėjimo teisės subjektas, įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdantis, naudojantis valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojantis juo.
Valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisė (toliau – patikėjimo teisė) – įstatymuose nustatytų patikėjimo teisės subjektų teisė valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių turtą ir disponuoti juo įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Valstybės ar savivaldybės turto patikėjimo teisės subjektas – subjektas, kuriam įstatymų suteikta valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisė.
Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.
3 straipsnis. Valstybės turto sandara
Valstybės turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Valstybės ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriama:
1) žemė, žemės gelmės, vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, kultūros paveldo objektai;
2) statiniai, patalpos ar jų dalys (toliau kartu – valstybės nekilnojamasis turtas), kiti nekilnojamieji daiktai;
3) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas.
Valstybės nematerialiajam turtui priskiriama:
1) Lietuvos valstybės vardas;
2) Lietuvos Respublikos heraldikos objektai;
3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą ir ekonominę zoną Baltijos jūroje;
4) radijo dažnių ištekliai;
5) patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, valstybės valdoma informacija, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
6) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus nematerialiajam turtui priskiriamas turtas.
Valstybės finansiniam turtui priskiriama:
1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai;
2) Lietuvos banko kapitalas;
3) vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
4) reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;
5) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus finansiniam turtui priskiriamas turtas.
Valstybės trumpalaikis materialusis turtas yra pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas.
4 straipsnis. Savivaldybių turto sandara
Savivaldybės turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis.
Savivaldybių ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriama:
1) žemė, keliai, miškai, parkai, kultūros paveldo objektai;
2) statiniai, patalpos ar jų dalys (toliau kartu – savivaldybės nekilnojamasis turtas), kiti nekilnojamieji daiktai;
3) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas.
Savivaldybių nematerialiajam turtui priskiriama:
1) savivaldybių heraldikos objektai;
2) patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
3) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus nematerialiajam turtui priskiriamas turtas.
Savivaldybių finansiniam turtui priskiriama:
1) pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami savivaldybių biudžetų piniginiai ištekliai;
2) vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
3) reikalavimo teisė į savivaldybių išduotas paskolas;
4) kitas pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus finansiniam turtui priskiriamas turtas.
Savivaldybių trumpalaikis materialusis turtas yra pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS
5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai
Valstybė turtą įgyja:
1) gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų;
2) gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;
3) pagal sandorius;
4) paveldėdama turtą;
5) įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams paimdama Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį turtą;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka perimdama savivaldybės turtą, jeigu šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) paimdama savo nuosavybėn lobį;
8) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai saugomus kultūros paveldo objektus;
10) kitais įstatymų nustatytais būdais.
Vyriausybė nustato valstybės perimtino turto – konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo už jį, jo grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgdama į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai
Savivaldybė turtą įgyja:
1) perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka;
2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybės turtą, kai šis turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų;
4) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;
5) pagal sandorius;
6) pagal testamentą paveldėdama turtą;
7) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą;
8) kitais įstatymų nustatytais būdais.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
7 straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Valstybės turto savininko funkcijas vadovaudamiesi įstatymais atlieka Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė.
Valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės turto patikėjimo teisės subjektai.
Turto valdytojų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo patikėjimo teise, teisės ir pareigos nustatytos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, šių turto valdytojų įstatuose (nuostatuose) ir valstybės turto patikėjimo sutartyje.
8 straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai
Savivaldybių turto savininko funkcijas vadovaudamosi įstatymais atlieka savivaldybių tarybos.
Savivaldybių turtą patikėjimo teise gali valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai.
Turto valdytojų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo patikėjimo teise, teisės ir pareigos nustatytos įstatymuose, savivaldybių tarybų sprendimuose, šių turto valdytojų įstatuose (nuostatuose) ir savivaldybių turto patikėjimo sutartyje.
9 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai
Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo vadovaujantis šiais principais:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
10 straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise
Valstybės turtas, įskaitant pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turtą, patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka priima Vyriausybė arba valstybės turto valdytojai, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Valstybės turtas gali būti perduodamas patikėjimo teise šiems valstybės turto patikėjimo teisės subjektams:
1) valstybės biudžetinėms įstaigoms;
2) Lietuvos bankui;
3) subjektams, kuriems teisė valdyti valstybės turtą patikėjimo teise suteikta jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;
4) savivaldybėms – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais;
5) kitiems juridiniams asmenims pagal valstybės turto patikėjimo sutartį šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
Valstybės turto valdytojai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte, turi teisę priimti sprendimus, susijusius su patikėjimo teise valdomo valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su valstybės turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių į jį suvaržymu, jeigu šiame ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas bei apribojimus.
Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytiems kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą valstybės turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymais jiems pavesta įgyvendinti valstybines funkcijas. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Tokiame sprendime turi būti nurodytas valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, įgaliotas sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, kuriam įstatymais pavesta įgyvendinti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal valstybės turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jo kitiems asmenims naudotis juo kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Šis valstybės turtas gali būti naudojamas tik įstatymų nustatytoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti valstybės turto patikėjimo teisės subjekto teisių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, įgaliotas sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Valstybės turto patikėjimo sutartis pasibaigia suėjus joje nustatytam terminui arba prieš joje nustatytą terminą, jeigu pasikeitus teisiniam reguliavimui juridinis asmuo nebeįgyvendina valstybinių funkcijų arba jeigu valstybės turtas nebėra reikalingas ar nebenaudojamas valstybinėms funkcijoms, kurioms įgyvendinti buvo perduotas, taip pat jeigu yra pradėta juridinio asmens bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūra. Pasibaigus valstybės turto patikėjimo sutarčiai, valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo valstybės turto patikėjimo teisės subjektas, sudaręs valstybės turto patikėjimo sutartį, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo valstybės turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos arba nuo valstybės turto patikėjimo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nustatyta, kad ši sutartis taip pat yra ir perdavimo–priėmimo aktas. Kai nėra asmens, valdančio valstybės turtą patikėjimo teise, patikėjimo teisė į perduotą valstybės turtą atsiranda nuo sprendimo dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise įsigaliojimo dienos.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.