Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2025-10-16
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2025 m. spalio 16 d. Nr. XV-490

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą Nr. IX‑1005 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros Lietuvos Respublikoje organizavimo ir vykdymo teisinius pagrindus ir tvarką, principus, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančios institucijos veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, veiklos organizavimą; aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisinį statusą, teises ir pareigas, socialines garantijas, teisinę atsakomybę; neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos teisinius pagrindus, teises ir pareigas, socialines garantijas, skatinimą, veiklos organizavimą.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros objektai:

1) aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos srityje (toliau – aplinkos apsaugos sritis) – kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, genetiškai modifikuoti organizmai, paviršinis ir požeminis vanduo ir nuotekos, atliekos, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, aplinkos oras, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, klimato kaita, aplinkos monitoringas, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą;

2) gamtos išteklių naudojimo srityje – žemė, žemės gelmės, paviršinis ir požeminis vanduo, aplinkos oras, augalija, gyvūnija, miškai ir kiti gamtos ištekliai.

3.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, rizikų aplinkai valdymą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse ir kuri apima aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, šių pažeidimų nutraukimą, juos padariusių asmenų nustatymą, patraukimą teisinėn atsakomybėn ir šių pažeidimų neigiamų pasekmių aplinkai pašalinimo, aplinkos būklės atkūrimo ir (ar) aplinkai padarytos žalos atlyginimo užtikrinimą.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos valstybės tarnautojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus įgaliojimus.

3.

Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, kuris vykdomas atliekant asmenų patikrinimą ir kurio tikslas – nustatyti, ar asmenys parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamiesi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

4.

Prievarta – aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos veikla, kuria siekiama įgyvendinti šiai institucijai pavestas funkcijas ir kuri taikoma, kai nevykdomi aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai.

5.

Privalomasis nurodymas – rašytinis aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno įpareigojimas asmeniui per paskirtą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes ar įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

6.

Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti.

7.

Reidas – be išankstinio aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų įspėjimo nuotoliniu būdu arba atvykus į tam tikrą teritoriją atliekama jos apžiūra, kai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslais renkami duomenys apie toje teritorijoje vykdomą veiklą, galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiama juos nustatyti ir (ar) išaiškinti, ir (ar) vykdomos kitos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros priemonės.

8.

Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamą veiką galimai padariusius asmenis, šiuos asmenis ir agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į teisėtvarkos ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones ir patekti į teritorijas ir jose esančius objektus, tokius kaip statiniai, įrenginiai, patalpos, ar transporto priemones.

9.

Valstybiniai laboratoriniai tyrimai – aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas).

10.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „fizinė prievarta“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, sąvoka „ūkio subjektas“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, sąvoka „ūkinė veikla“ – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme.

3 straipsnis. Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros principai

Aplinkos apsaugos valstybinė priežiūra grindžiama šiais principais:

1) prevencijos principu. Šis principas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi siekti užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;

2) atsakomybės neišvengiamumo principu. Šis principas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi siekti, kad asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas ir patrauktas teisinėn atsakomybėn, pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, atkurtų aplinkos būklę ir (ar) visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą;

3) Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais.

II SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS, VYKDYMAS IR KONTROLĖ

4 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros organizavimas ir kontrolė

1.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija).

2.

Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija:

1) formuoja valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai;

3) kontroliuoja aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

5 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija:

1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad asmenys elgtųsi aplinkai palankiai ir laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

2) pagal kompetenciją teikia metodinę pagalbą asmenims, juos konsultuoja, atlieka jų veiklos patikrinimus;

3) tiria aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus, aplinkos teršimo įvykius, renka ir vertina duomenis, susijusius su aplinkos apsaugos srities įvykiais, įskaitant ekstremaliuosius įvykius, jų priežastimis ir pasekmėmis;

4) vertina aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pasekmes aplinkai ir (ar) žalą aplinkai, imasi priemonių, kad pažeidėjas atlygintų žalą aplinkai ir kitus nuostolius;

5) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams teisinę atsakomybę, šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl asmenų, įtariamų padariusių nusikalstamą veiką, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir taiko ekonomines sankcijas, taip pat taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;

6) prižiūri, ar asmenys laikosi teisės aktuose, reglamentuojančiuose teršalų išmetimą ir išleidimą į aplinką, nustatytų reikalavimų ir aplinkos kokybės normų;

7) prižiūri, ar asmenys laikosi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir (ar) taršos leidimų sąlygų, išskyrus kitų institucijų šiuose leidimuose pagal kompetenciją nustatytas triukšmo ir kvapų valdymo sąlygas, leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes sąlygų;

8) prižiūri, ar asmenys laikosi aplinkos tyrimų apskaitos ir (ar) ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

9) prižiūri, ar asmenys, turintys pareigą įveisti ar atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo;

10) prižiūri, ar cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, išskyrus tiekiamas rinkai chemines medžiagas ir cheminius mišinius, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingųjų cheminių medžiagų autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar cheminių mišinių saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų apie cheminių medžiagų ir cheminių mišinių teikimo, pavojingųjų cheminių medžiagų, cheminių mišinių ir gaminių gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; pagal kompetenciją prižiūri, ar laikomasi pavojingųjų cheminių medžiagų, jų turinčių cheminių mišinių ar gaminių importo ar eksporto reikalavimų;

11) prižiūri, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

12) prižiūri, ar žmonių palaikų kremavimo veikla vykdoma laikantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų;

13) prižiūri, ar Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme numatytiems tikslams;

14) prižiūri, ar asmenys laikosi teisės aktuose, reglamentuojančiuose medžiagų ir daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, nustatytų reikalavimų;

15) prižiūri, ar asmenys laikosi atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų gamintojų ir importuotojų atsakomybės reikalavimų;

16) prižiūri, ar asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinio ir požeminio vandens, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos, miškų ir kitus gamtos išteklius laikydamiesi žemės, žemės gelmių, paviršinio ir požeminio vandens, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos, miškų ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

7 straipsnis. Viešojo intereso gynimas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse

Kai kyla įtarimas, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos srityje ar gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

8 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdančios institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene

1.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis vykdydama aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijos programas, atlikdama aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros veiksmus. Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendradarbiauja su visuomene, siekdama, kad būtų ugdomas visuomenės narių aplinkosaugos raštingumas, visuomenės nariai laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dalyvautų užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija, skatindamos aplinkai palankų asmenų elgesį, inicijuoja prevencines ir aplinkosaugos švietimo programas, aplinkosaugos žinių švietimo įstaigose ir visuomenės informavimo priemonėmis sklaidą.

3.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdanti institucija kitų valstybės ir savivaldybių institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti.

4.

Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros kontrolę vykdančios institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai organizuoti, vykdyti ir priežiūros kontrolei atlikti.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, Lietuvos Respublikos prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, šių pažeidimų išaiškinimą, kaltų asmenų patraukimą teisinėn atsakomybėn.

III SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNŲ STATUSAS, TEISĖS, PAREIGOS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

9 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai

1.

Aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamus įgaliojimus skirstomi į:

1) vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

2) vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

3) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma. Tarnybinių uniformų su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais pavyzdžius, tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovas.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.