Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymas

Šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir šios apsaugos teisinį valdymą, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimą visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygas.

Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis užsienio valstybėse, saugomas pagal tarptautines sutartis ir užsienio valstybių įstatymus.

Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.

Archeologiniai radiniai – archeologinių tyrimų metu ar kitaip rasti iki 1800 m. žmogaus sukurti, paveikti arba perkelti objektai ar jų liekanos, taip pat kiti moksliniu požiūriu vertingi objektai ir jų liekanos (įvairių medžiagų dirbiniai, jų gamybos atliekos, antropologinė medžiaga (žmonių palaikai ar jų liekanos), žmogaus naudotos faunos ir floros makroskopinės liekanos), kurių pagrindiniai informacijos šaltiniai yra archeologiniai tyrimai.

Archeologiniai tyrimai – fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės, žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus, siekiant įgyti naujų žinių apie praeityje vykusius reiškinius ir procesus, surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti.

Ardomieji tyrimai – taikomieji tyrimai, apimantys fizinius pažinimo darbus, kuriais negrąžinamai paveikiama nekilnojamoji kultūros vertybė ar jos dalis.

Autentiškumas – nekilnojamosios kultūros vertybės savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, atlikimo technologijas, planą, aplinką ir nematerialiąsias savybes, kuriomis grindžiama kultūrinė nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmė.

Avarijos grėsmė – padėtis, kai nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (jo dalis, konstrukcijos) turi deformacijų, dėl kurių toks objektas gali būti pripažintas avariniu šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuotiems statybos inžinieriams atlikus statinio ekspertizę.

Avarijos grėsmės pašalinimas – laikini nekilnojamojo kultūros paveldo objekto stabilizavimo darbai, atliekami pagal kultūros ministro tvirtinamą apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai dėl pažeistų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konstrukcijų griūties ir (ar) skirti užkirsti keliui šio objekto griūčiai, ir (ar) apsaugoti jo vertingosioms savybėms nuo tolesnio nykimo, kol bus atlikta statinio ekspertizė ir parengtas tvarkybos ir (ar) statinio projektas avarinei būklei likviduoti.

Išskirtinė visuotinė vertė – išskirtinis nekilnojamojo kultūros paveldo ir (ar) gamtos vertybių kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, nustatomas pagal 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairėse apibrėžtus kriterijus ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimu pripažįstamas svarbiu visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.

Kultūrinė reikšmė – paveldėta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.

Kultūros kelias – kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių maršrutų sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas joms pažinti, skatinti visuomenės bei bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste.

Kultūros paminklas – nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintys išskirtinę kultūrinę reikšmę.

Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus dailės objektas, turintys vertingųjų savybių ir registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji kultūros paveldo objektai.

Kultūros paveldo vietovė – gamtinius ir antropogeninius elementus (komponentus) apimanti teritorija, pasižyminti istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir turinti vertingųjų savybių, registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar iš dalies išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos.

Nekilnojamoji kultūros vertybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo vietovė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas (toliau – aktualizavimas) – finansinės ir nefinansinės priemonės, kuriomis siekiama pabrėžti nekilnojamojo kultūros paveldo svarbą ir aktualumą, nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą, paskatinti visuomenę atsakingai integruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą kaip svarbų išteklių į kasdienį kultūrinį, socialinį ir (arba) ekonominį gyvenimą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti, visiškai ar iš dalies finansuojama valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gaunamos lėšos.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis ar kompleksinis ant žemės, po žeme, vandenyje ar iš dalies po vandeniu esantis objektas (jo dalis), turintis vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentas – tipinis ar individualus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo nustatomi bendrieji ar konkretūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos ir (ar) apsaugos zonos paveldosaugos reikalavimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atstatymas – neišlikusio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar jo dalies pastatymas pagal taikomaisiais tyrimais nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes atliekant tvarkomuosius statybos, statybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų atkūrimas (toliau – atkūrimas) – neišlikusių atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų, neatsiejamai susijusių su šiuo objektu, sukūrimas pagal nustatytas neišlikusias šio objekto vertingąsias savybes atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Atkuriant išsaugomi išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojami ar naujai sukuriami neišlikę elementai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorija – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas (jo dalis) ar nesuformuotų žemės sklypų valstybinės žemės ar miško plotas, kuriems nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas (toliau – tyrimas) – nekilnojamųjų kultūros vertybių raidos, būklės, apimties, išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas, atliekamas vykdant atskleidimo procedūras, prieš pradedant nekilnojamųjų kultūros vertybių projektavimo, planavimo, tvarkybos ir pritaikymo darbus ir (ar) darbų vykdymo metu, prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, taip pat taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimui, sklaidai ir aktualizavimui pagrįsti.

Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, pripažintų turinčiais vertingųjų savybių ir esančių pavienio ar kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, savininkas ar kitos valdymo teisės turėtojas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas – nekilnojamosios kultūros vertybės būklės stabilizavimas ir jos autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumas – galimybė fiziškai ir (ar) intelektualiai susipažinti su nekilnojamąja kultūros vertybe.

Nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūra – nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo nuolat vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymas naudoti išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą bei sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, suderinant nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ir visuomenės poreikius, užtikrinant nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumą visuomenei, siekiant atgaivinti ir aktualizuoti nekilnojamąją kultūros vertybę, atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkybos, statybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės restauravimas – visų išlikusių nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių išsaugojimas ir išryškinimas atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal specialiąsias technologijas ir nekeičiant kultūros paveldo statinių laikančiųjų konstrukcijų tipo bei jų nepertvarkant.

Nekilnojamosios kultūros vertybės stebėsena – nekilnojamosios kultūros vertybės periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančio ar žalojančio poveikio vertinimas, informacijos kaupimas, apibendrinimas ir prognozavimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbai (toliau – teritorijos tvarkymo darbai) – nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos dalių ir elementų tvarkybos darbai, skirti jos teritorijos autentiškumui, vientisumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti, prarastoms dalims ir elementams atkurti ir nekilnojamajai kultūros vertybei pritaikyti, atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu ir Statybos įstatymu, kai kartu gali būti atliekami ir statybos darbai.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba (toliau – tvarkyba) – nekilnojamajai kultūros vertybei išsaugoti atliekami taikomaisiais tyrimais grindžiami tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, šių darbų projektavimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninė priežiūra – privaloma nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ar statytojo organizuojama ir techninio prižiūrėtojo atliekama techninė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos ir Statybos įstatymo reikalavimus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – visuma pagal normatyvinius nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos (tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų) sprendiniai, skirti tos vertybės autentiškumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti ir (ar) nekilnojamajai kultūros vertybei pritaikyti.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai – prieš nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektą rengiamas dokumentas, kuriuo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas arba jo įgaliotas asmuo nurodo, kaip numato atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūra – privaloma nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo organizuojama ir nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projekto vadovo atliekama priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektą.

Pasaulio paveldo vertybė – nekilnojamoji kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybė, vadovaujantis 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytais vertinimo kriterijais ir procedūromis, Pasaulio paveldo komiteto nutarimu įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo vertybės valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategija, suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.

Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas (toliau – vietos valdytojas) – valstybės institucija ar savivaldybės administravimo subjektas, atsakingas už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją.