Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 pakeitimo įstatymas

Šio įstatymo tikslas – išsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir šios apsaugos teisinį valdymą, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimą visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygas.

Lietuvos Respublikai reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis užsienio valstybėse, saugomas pagal tarptautines sutartis ir užsienio valstybių įstatymus.

Užsienio valstybėms reikšmingas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas saugomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos šį paveldą tvarko Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kultūros ministro nustatyta užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo tvarka, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis nekilnojamasis kultūros paveldas, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, saugomas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Pasaulio paveldo komiteto sprendimus ir atsižvelgiant į Pasaulio paveldo centro rekomendacijas.

Archeologiniai radiniai – archeologinių tyrimų metu ar kitaip rasti iki 1800 m. žmogaus sukurti, paveikti arba perkelti objektai ar jų liekanos, taip pat kiti moksliniu požiūriu vertingi objektai ir jų liekanos (įvairių medžiagų dirbiniai, jų gamybos atliekos, antropologinė medžiaga (žmonių palaikai ar jų liekanos), žmogaus naudotos faunos ir floros makroskopinės liekanos), kurių pagrindiniai informacijos šaltiniai yra archeologiniai tyrimai.

Archeologiniai tyrimai – fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištirti virš žemės, žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius objektus, siekiant įgyti naujų žinių apie praeityje vykusius reiškinius ir procesus, surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti.

Ardomieji tyrimai – taikomieji tyrimai, apimantys fizinius pažinimo darbus, kuriais negrąžinamai paveikiama nekilnojamoji kultūros vertybė ar jos dalis.

Autentiškumas – nekilnojamosios kultūros vertybės savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą – formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, atlikimo technologijas, planą, aplinką ir nematerialiąsias savybes, kuriomis grindžiama kultūrinė nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmė.

Avarijos grėsmė – padėtis, kai nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (jo dalis, konstrukcijos) turi deformacijų, dėl kurių toks objektas gali būti pripažintas avariniu šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka atestuotiems statybos inžinieriams atlikus statinio ekspertizę.

Avarijos grėsmės pašalinimas – laikini nekilnojamojo kultūros paveldo objekto stabilizavimo darbai, atliekami pagal kultūros ministro tvirtinamą apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą, siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai dėl pažeistų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konstrukcijų griūties ir (ar) skirti užkirsti keliui šio objekto griūčiai, ir (ar) apsaugoti jo vertingosioms savybėms nuo tolesnio nykimo, kol bus atlikta statinio ekspertizė ir parengtas tvarkybos ir (ar) statinio projektas avarinei būklei likviduoti.

Išskirtinė visuotinė vertė – išskirtinis nekilnojamojo kultūros paveldo ir (ar) gamtos vertybių kultūrinis ir (ar) gamtinis reikšmingumas, nustatomas pagal 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairėse apibrėžtus kriterijus ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimu pripažįstamas svarbiu visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms.

Kultūrinė reikšmė – paveldėta istorinė, mokslinė, estetinė, socialinė ar etninė vertė, svarbi dabarties ir perduodama ateities kartoms.

Kultūros kelias – kultūros paveldo, kultūrinių kraštovaizdžių, kultūros ir švietimo bendradarbiavimo priemonėmis sukurta teminių maršrutų sistema, kuria siekiama atgaivinti ir įprasminti su istoriniais keliais, asmenybėmis ir reiškiniais, įvykiais, papročiais ar tradicijomis susijusias kultūros vertybes, sudaryti sąlygas joms pažinti, skatinti visuomenės bei bendruomenių įsitraukimą į šią veiklą ir atsakingumą atskleidžiant ir išryškinant jų kultūrinį tapatumą nacionaliniame ir europiniame kontekste.

Kultūros paminklas – nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar vietovė, turintys išskirtinę kultūrinę reikšmę.

Kultūros paveldo statinys – pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus dailės objektas, turintys vertingųjų savybių ir registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip nekilnojamieji kultūros paveldo objektai.

Kultūros paveldo vietovė – gamtinius ir antropogeninius elementus (komponentus) apimanti teritorija, pasižyminti istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir turinti vertingųjų savybių, registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos išlikusios ar iš dalies išlikusios medžiaginės nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomos dėl viešojo intereso ir kultūrinės reikšmės ir neatsiejamos nuo užimamos teritorijos.

Nekilnojamoji kultūros vertybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo vietovė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas (toliau – aktualizavimas) – finansinės ir nefinansinės priemonės, kuriomis siekiama pabrėžti nekilnojamojo kultūros paveldo svarbą ir aktualumą, nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą, paskatinti visuomenę atsakingai integruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą kaip svarbų išteklių į kasdienį kultūrinį, socialinį ir (arba) ekonominį gyvenimą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programa – programa, skirta nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir aktualizuoti, visiškai ar iš dalies finansuojama valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gaunamos lėšos.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – pavienis ar kompleksinis ant žemės, po žeme, vandenyje ar iš dalies po vandeniu esantis objektas (jo dalis), turintis vertingųjų savybių ir kartu su jam priskirta teritorija registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos reglamentas – tipinis ar individualus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo nustatomi bendrieji ar konkretūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos ir (ar) apsaugos zonos paveldosaugos reikalavimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto atstatymas – neišlikusio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar jo dalies pastatymas pagal taikomaisiais tyrimais nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes atliekant tvarkomuosius statybos, statybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų atkūrimas (toliau – atkūrimas) – neišlikusių atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementų, neatsiejamai susijusių su šiuo objektu, sukūrimas pagal nustatytas neišlikusias šio objekto vertingąsias savybes atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Atkuriant išsaugomi išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo objekto elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojami ar naujai sukuriami neišlikę elementai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorija – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas (jo dalis) ar nesuformuotų žemės sklypų valstybinės žemės ar miško plotas, kuriems nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas (toliau – tyrimas) – nekilnojamųjų kultūros vertybių raidos, būklės, apimties, išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas, atliekamas vykdant atskleidimo procedūras, prieš pradedant nekilnojamųjų kultūros vertybių projektavimo, planavimo, tvarkybos ir pritaikymo darbus ir (ar) darbų vykdymo metu, prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, taip pat taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimui, sklaidai ir aktualizavimui pagrįsti.

Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, pripažintų turinčiais vertingųjų savybių ir esančių pavienio ar kompleksinio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, savininkas ar kitos valdymo teisės turėtojas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas – nekilnojamosios kultūros vertybės būklės stabilizavimas ir jos autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumas – galimybė fiziškai ir (ar) intelektualiai susipažinti su nekilnojamąja kultūros vertybe.

Nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūra – nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo nuolat vykdomi nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės pritaikymas – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos sudedamųjų dalių, jos teritorijos pertvarkymas naudoti išsaugant vertingąsias savybes, vientisumą ir autentiškumą bei sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių pakeitimų, suderinant nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ir visuomenės poreikius, užtikrinant nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumą visuomenei, siekiant atgaivinti ir aktualizuoti nekilnojamąją kultūros vertybę, atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkybos, statybos ir nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės restauravimas – visų išlikusių nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių išsaugojimas ir išryškinimas atliekant taikomaisiais tyrimais grindžiamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal specialiąsias technologijas ir nekeičiant kultūros paveldo statinių laikančiųjų konstrukcijų tipo bei jų nepertvarkant.

Nekilnojamosios kultūros vertybės stebėsena – nekilnojamosios kultūros vertybės periodinis būklės ir jos kitimo stebėjimas, fiksavimas, vertingąsias savybes naikinančio ar žalojančio poveikio vertinimas, informacijos kaupimas, apibendrinimas ir prognozavimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos tvarkymo darbai (toliau – teritorijos tvarkymo darbai) – nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos dalių ir elementų tvarkybos darbai, skirti jos teritorijos autentiškumui, vientisumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti, prarastoms dalims ir elementams atkurti ir nekilnojamajai kultūros vertybei pritaikyti, atliekami vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu ir Statybos įstatymu, kai kartu gali būti atliekami ir statybos darbai.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba (toliau – tvarkyba) – nekilnojamajai kultūros vertybei išsaugoti atliekami taikomaisiais tyrimais grindžiami tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, šių darbų projektavimas.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbų techninė priežiūra – privaloma nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ar statytojo organizuojama ir techninio prižiūrėtojo atliekama techninė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal paveldosaugos ir Statybos įstatymo reikalavimus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektas (toliau – tvarkybos projektas) – visuma pagal normatyvinius nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos techninius dokumentus parengtų dokumentų, kuriuose pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos (tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų) sprendiniai, skirti tos vertybės autentiškumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti ir (ar) nekilnojamajai kultūros vertybei pritaikyti.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektiniai pasiūlymai – prieš nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektą rengiamas dokumentas, kuriuo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas arba jo įgaliotas asmuo nurodo, kaip numato atlikti nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbus.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūra – privaloma nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo organizuojama ir nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projekto vadovo atliekama priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos darbai būtų atliekami pagal nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos projektą.

Pasaulio paveldo vertybė – nekilnojamoji kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybė, vadovaujantis 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir jos įgyvendinimo gairėse nustatytais vertinimo kriterijais ir procedūromis, Pasaulio paveldo komiteto nutarimu įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo vertybės valdymo planas – dokumentas, kuriame numatoma pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir valdymo strategija, suplanuojami veiksmai, užtikrinantys išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo prioritetus, ir nurodomi šių veiksmų įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, atsakingi vykdytojai.

Pasaulio paveldo vertybės vietos valdytojas (toliau – vietos valdytojas) – valstybės institucija ar savivaldybės administravimo subjektas, atsakingas už pasaulio paveldo vertybės valdymo procesų koordinavimą įgyvendinant šios vertybės išsaugojimo ir valdymo strategiją.

Paveldo tvarkybos reglamentai – visuma privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, kuriais nustatomos tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo, projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisyklės ir reikalavimai, užtikrinantys nekilnojamojo kultūros paveldo autentiškumo išsaugojimą.

Paveldosaugos ekspertizė – įvertinimas, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos ir (ar) statybos projekte įgyvendinti paveldosaugos reikalavimai.

Paveldosaugos reikalavimai – šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos ir apsaugos zonos tvarkymo, valdymo, naudojimo sąlygos autentiškumui, vientisumui ir vertingosioms savybėms išsaugoti.

Poveikio paveldui vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos poveikio pasaulio paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procedūra.

Prevencinės priežiūros darbai – nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo ar kultūros ministro įgaliotos biudžetinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka vykdomi ar organizuojami šio objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriais mažinamas arba laikinai pristabdomas atmosferos ir (ar) biologinių organizmų poveikis objektui ar jo vertingosioms savybėms ir kuriems nereikalingas tvarkybos ir (ar) statybos leidimas.

Specialieji paveldosaugos reikalavimai – dokumentas, kuriame už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio privalomas, vertybės apsaugą užtikrinančias, sąlygas tvarkybos ir (ar) statinio projektui rengti.

Specialiosios technologijos – nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumui išsaugoti skirtos tradicinės, istoriškai susiklosčiusios technologijos ir šiuolaikinės nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo technologijos, nurodytos Lietuvos Respublikoje priimtuose arba perimtuose Europos Sąjungos kultūros paveldo standartuose ir paveldo tvarkybos reglamentuose.

Taikomieji tyrimai – nekilnojamojoje kultūros vertybėje ar jos apsaugos zonoje atliekami pažinimo darbai, kurių tikslas surinkti duomenis apie nekilnojamąją kultūros vertybę, reikalingus tvarkybos ir (ar) statybos darbų projektams, teritorijų planavimo dokumentams parengti ir jų sprendiniams pagrįsti, nustatyti ir (ar) patikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes.

Tvarkomieji paveldosaugos darbai – nekilnojamosios kultūros vertybės konservavimas ir restauravimas, atliekami pagal specialiąsias technologijas.

Tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, kaip apibrėžiama Statybos įstatyme, atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objekte, nepažeidžiant jo vertingųjų savybių, skirti jo fizinėms ar techninėms savybėms pagerinti ir jam pritaikyti, atliekant paprastąjį remontą atitinkančius darbus, išskyrus prevencinės priežiūros darbus.

Vertingoji savybė – nekilnojamosios kultūros vertybės, jos dalies ar elemento bruožas ar šio bruožo materiali išraiška, vertingi istoriniu, moksliniu, estetiniu, socialiniu ar etniniu požiūriu.

Vientisumas – nekilnojamosios kultūros vertybės savybė, pasireiškianti nepažeista darnia ją sudarančių dalių ir elementų visuma (kompleksiškumu), atsiskleidžiančia apibrėžtoje teritorijoje ir apimančia visas nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes, procesus ir ryšius, kuriais grindžiama tos kultūros vertybės kultūrinė reikšmė.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme, Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Želdynų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį ir reikšmingumo lygmenį.

Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:

Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti:

Nekilnojamosios kultūros vertybės pagal reikšmingumą (vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms) gali būti vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:

Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą reglamentuoja:

Viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje įgyvendinamas per šiame įstatyme nustatytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą. Savivaldybės administracijai atsisakius kreiptis į teismą, tokią pareigą įgyja Departamentas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam nekilnojamajam kultūros paveldui, vadovaujantis tarptautiniuose dokumentuose nustatytais vertinimo kriterijais ir procedūromis, gali būti suteiktas nekilnojamosios kultūros vertybės tarptautinės svarbos statusas ir jis gali būti įrašytas į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus.

Nekilnojamajam kultūros paveldui, turinčiam tarptautinės svarbos nekilnojamosios kultūros vertybės statusą ir (ar) įrašytam į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus, taikomi ratifikuotose tarptautinėse konvencijose ir sutartyse nustatyti reikalavimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosaugos patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką įgyvendina Departamentas, kultūros ministro įgaliota biudžetinė įstaiga, savivaldybių institucijos ir savivaldybių administracijos, atsižvelgdami į nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmenį ir statusą, kaip nurodyta šio įstatymo 10–12 straipsniuose. Vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių regioninio ir (ar) nacionalinio lygmens kultūros paveldo vietovėse, apsaugą, kaip nurodyta šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, įgyvendina savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą.

Kultūros ministerija, formuodama nekilnojamojo kultūros paveldo politiką, taip pat organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:

Kultūros ministras atlieka šias funkcijas:

Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos Atestavimo komisija, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, mokslinė archeologijos komisija, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka jų nuostatuose nustatytas funkcijas. Šias komisijas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Komisijų personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras. Komisijų nariais negali būti skiriami Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat jų nariais negali būti tokią pačią veiklą, dėl kurios prašoma leidimo, vykdantys asmenys. Komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos per pirmąjį posėdį iš savo narių komisijos kadencijos laikotarpiui išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.

Departamentas:

Departamentas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų informaciją apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir, sutikus savininkui, kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių. Į nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, kurie gali turėti vertingųjų savybių, esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas gali patekti tik su tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu.

Departamentas atlieka šias regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas:

Savivaldybės taryba atlieka šias funkcijas:

Savivaldybės meras:

Savivaldybių administracijos atlieka šias funkcijas:

Savivaldybės administracija, atlikdama jai pavestas funkcijas:

Savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, atlieka šias funkcijas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu:

Inventorizavimas – materialią potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo išraišką apibūdinančios, fiksuojančios dabarties ir praeities informacijos surinkimas kultūros ministro nustatyta tvarka surašant nekilnojamam kultūros paveldui siūlomus priskirti galimai vertingųjų savybių turinčius objektus į skaitmeninį sisteminį sąrašą (toliau – Inventorius), taip pat šios informacijos kaupimas, tikslinimas, sisteminimas.

Informacijos apie galimai vertingųjų savybių turinčius objektus surinkimą ir (ar) duomenų tikslinimą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys – savivaldybės administracijos padalinys ar darbuotojas, atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, muziejai, mokslo ir studijų institucijos, paveldosaugos ir kitos tyrimų institucijos, visuomenė, savo veiksmus derindami su Departamentu.

Inventorizuotiems objektams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, teisinė apsauga netaikoma, išskyrus inventorizuotas spėjamas palaikų palaidojimo ir (ar) užkasimo vietas, kurios galimai turi memorialinio ir (ar) istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pobūdį ir kurioms teisinė apsauga taikoma pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą ir Vyriausybės nutarimą dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo.

Inventoriaus duomenys yra vieši, skelbiami Departamento interneto svetainėje, išskyrus asmens duomenis ir archeologinių, povandeninių objektų adresus ir (ar) buvimo vietas.

Už Inventoriaus duomenų teisingumą ir atitiktį kultūros ministro nustatyta tvarka fiksuotai potencialaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto išraišką apibūdinančiai informacijai atsako Departamentas.

Apskaitą sudaro potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas, vertinimas ir nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Objektų ir vietovių, teikiamų įregistruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, atrenkama tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo nekilnojamųjų kultūros vertybių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinį pagrindą, finansinius išteklius).

Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. Apie priimtą sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka informuojami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.

Pagal nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti ir vertinti atliktų tyrimų duomenis sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo akto (toliau – Vertinimo aktas) projektas. Vertinimo akto projektą gali sudaryti šio įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio įstatymo 35 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai. Vertinimo akto formos pildymo tvarkos aprašą ir Vertinimo akto formą tvirtina kultūros ministras.

Vertinamos potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės turi atitikti autentiškumo, vientisumo ir amžiaus kriterijus, nustatytus kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše. Atliekant potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą nustatomos jų vertingosios savybės, pagrindžiamas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos jų teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos ir atliekama atranka registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašias (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą ir reikšmingumo lygmenį) potencialias ir esamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, vadovaujantis autentiškumo, vientisumo, būklės, išsaugojimo tikimybės ir panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės kriterijais, nustatytais kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), veikiančios pagal kultūros ministro tvirtinamus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, nustatančius vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą ir darbo organizavimo tvarką. Vertinimo tarybos sudaromos iš ne mažiau kaip 5 narių, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar reikšmingumo lygmenį. Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami Departamento, taip pat savivaldybės, kurios taryba sudaro vertinimo tarybą, administracijos ir jos pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Vertinimo tarybų personalinė sudėtis pagal nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmingumo lygmenį tvirtinama Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos 3 metų laikotarpiui. Vertinimo tarybų nariais gali būti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, ar su kultūros paveldo apsaugos sritimi susiję mokslininkai, turintys šios srities mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vertinimo tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus. Vertinimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertinimo tarybų narių darbas apmokamas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Departamento direktoriaus sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.

Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu savivaldybės taryba nėra sudariusi vertinimo tarybos ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visų vertinimo akto projekte siūlomų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytos vertinimo tarybos, o sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo priima Departamento direktorius.

Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo vietovės.

Departamentas, nekilnojamąją kultūros vertybę įregistravęs Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui teikia pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Departamentas per 20 darbo dienų po nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje turi pranešti raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą.

Jeigu nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir (ar) apsaugos zonoje yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, interneto svetainėse.

Atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, tvarkybą ar stebėseną, nustačius jų vertingųjų savybių pokytį (sunykus esamoms vertingosioms savybėms ar jas sunaikinus arba nustačius naujų potencialių vertingųjų savybių), apskaitos duomenys ir vertingosios savybės turi būti tikslinami. Tikslinant apskaitos duomenis ir vertingąsias savybes nėra taikomi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti informavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tikslinami apskaitos duomenys ir vertingosios savybės nustatomos daiktinės teisės objektuose, kuriuose jie nebuvo nustatyti. Tokiais atvejais su priimtu sprendimu supažindinami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir kurie nebuvo informuoti apie šį juridinį faktą.

Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių, išskyrus paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paminklų savybes, tikslinimas gali būti atliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos supaprastinta tvarka, nesikreipiant į vertinimo tarybą. Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimas gali būti:

Visi faktinių netikslumų taisymai turi būti pagrįsti dokumentais ir (ar) nuotraukomis, o faktai apie atliktą mažareikšmį apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimą turi būti registruojami Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.

Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo. Vertinimo tarybai pateikus atitinkamą išvadą, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos apie ją informuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą ir šio objekto valdytoją.

Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo dienos paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (-ių) interneto svetainėje (-ėse). Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą. Priėmus sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka. Prieš atliekant šią procedūrą, pagal šio įstatymo 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala ir tik jeigu nėra galimybės nustatyti sunaikintai ar sunykusiai kultūros vertybei žalą padariusio subjekto, yra pradedama sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo procedūra.

Jeigu nekilnojamoji kultūros vertybė yra paskelbta valstybės ar savivaldybės saugoma, prieš pradedant procedūras dėl sprendimo dėl jos teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija turi raštu apie tai informuoti subjektą, kurio sprendimu ši nekilnojamoji kultūros vertybė buvo paskelbta saugoma, pateikti šių procedūrų inicijavimo pagrindimą ir gauti šio subjekto pritarimą.

Kultūros vertybių registro informacinė sistema kuriama, tvarkoma, naudojama, pertvarkoma šio įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitų valstybės informacinius išteklius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruojami objektai ir tvarkomi juos apibūdinantys Kultūros vertybių registro duomenų rinkiniai:

Kultūros vertybių registro informacinės sistemos valdytoja ir Kultūros vertybių registro duomenų valdytoja yra Kultūros ministerija. Kultūros ministerija skiria Kultūros vertybių registro informacinės sistemos ir jos duomenų tvarkytoją Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka.

Kultūros vertybių registro informacinė sistema keičiasi duomenimis su Nekilnojamojo turto registro ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, kadastrais, klasifikatoriais, specializuotais duomenų bankais, taip pat su valstybinių programų, teritorijų planavimo organizatoriais, jeigu jie yra valstybės ar savivaldybių institucijos.

Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje esantys duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys perduodami susijusioms registrų ir kitoms valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše registruoja juridinius faktus apie nekilnojamojo daikto registravimą Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje. Priėmus sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo, Departamentas teikia prašymą Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui dėl su nekilnojamąja kultūros vertybe, kurios apsauga panaikinta, susijusių juridinių faktų išregistravimo.

Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras (nuo dokumentų rengimo pradžios), nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, turi su jomis supažindinti visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios galimos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) galimos apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, ir informuoti juos raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras, numatomą šių procedūrų užbaigimo laiką ir galimą iki 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią. Jeigu į galimą nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ir (ar) apsaugos zoną patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Konkretus laikinųjų apsaugos priemonių trukmės terminas ir galimi ūkinės veiklos apribojimai kultūros ministro nustatyta tvarka gali būti nustatyti atsižvelgiant į potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumą, vientisumą ir amžiaus kriterijų, tyrimų atlikimo sudėtingumą ir išlaikant proporcingą santykį tarp galimos objekto kultūrinės reikšmės ir objekto savininko teisėtų interesų. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų (neigiamos temperatūros ir (ar) įšalusio grunto) archeologiniai tyrimai neatliekami, statybos darbų apribojimo ar draudimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pabaigos. Per šį terminą turi būti atlikti tyrimai, kiti apskaitos veiksmai ir prireikus statinio konservavimo darbai.

Jeigu potencialioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, dėl kurios pradėtos atskleidimo ir vertinimo procedūros, yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie atskleidimo ir vertinimo procedūras atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra minimas objektas ar vietovė, interneto svetainėse, o šio straipsnio 1 dalyje numatytas informavimas raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) netaikomas. Skelbime trumpai pateikiama informacija apie atskleidimo procedūrą, numatomą šios procedūros užbaigimo laiką ir galimą 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų termino pradžią nuo pradėtos atskleidimo procedūros pradžios.

Asmuo, planuojantis atlikti statybos ir (ar) žemės darbus potencialioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, dėl kurios priimtas sprendimas pradėti atskleidimo ir vertinimo procedūras, privalo iki šių darbų pradžios likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų raštu informuoti atskleidimo procedūras pradėjusią instituciją ir gauti jos rašytinį pritarimą.

Jeigu atliekant statybos darbus ar žemės darbus aptinkama archeologinių radinių ar potencialių nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, to objekto ar teritorijos savininkai arba tokiame objekte ar teritorijoje darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti už kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai pagal šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nustatytą kompetenciją. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi pranešimą, gali sustabdyti statybos ar žemės darbus ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir, per šį terminą patikrinusi pranešime nurodytus faktus, priimti sprendimą dėl potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo procedūrų inicijavimo ar vertingųjų savybių tikslinimo.

Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras, gali, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, apriboti ar uždrausti statybos ir (ar) žemės darbus. Jeigu nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, aptiktų archeologinių radinių vietose statybos darbų apribojimai ar draudimai gali būti nustatomi ne ilgesniu kaip 250 metrų atstumu iki objekto.

Laikinosios apsaugos priemonės netenka galios pasibaigus statybos darbų ir (ar) žemės darbų apribojimo ar draudimo terminui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, nuo savininko informavimo apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo procedūras dienos ir (ar) tada, kai už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija atlieka visus veiksmus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3–10 dalyse, nepasibaigus nustatytam terminui ir informavus apie tai savininką, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje.

Teisinė apsauga taikoma nekilnojamajai kultūros vertybei kartu su jos užimama ir jai nustatyta teritorija.

Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos nustatomos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis šio įstatymo nustatyta tvarka taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribų leidžiama netapatinti su esamu sklypu, kai didesnėje šio sklypo dalyje (didesnėje negu 50 procentų viso sklypo ploto) nėra nustatytų vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose specialiojo ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.

Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija Vyriausybės nustatyta tvarka nekilnojamajai kultūros vertybei nustato žmogaus veiklos neigiamo poveikio švelninimo apsaugos zoną, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė patenka į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teritorijas. Ši apsaugos zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

Draustinyje, rezervate, valstybiniame parke esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar kultūros paveldo vietovėje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams apsaugos zonos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio, rezervato, valstybinio parko ar kultūros paveldo vietovės teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo neigiamo fizinio ar vizualinio poveikio.

Sprendimą inicijuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą valstybės saugomomis priima Departamentas, o savivaldybės saugomomis – savivaldybės meras. Sprendimas inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma turi būti pagrįstas autentiškumo, vientisumo, amžiaus kriterijaus ir reikšmės Lietuvos valstybei ar savivaldybei kriterijais. Skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, kartu turi būti parengtas ir pateiktas tvirtinti individualus ar tipinis apsaugos reglamentas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodyti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti apsaugos tikslai ir šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos režimai. Kultūros ministras tvirtina nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo saugomomis ir kultūros paminklais kriterijų nustatymo tvarkos aprašą.

Departamentas ar savivaldybės administracija sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma privalo įrašyti į atitinkamą duomenų rinkinį Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir paskelbti Departamento ir (ar) savivaldybės interneto svetainėje.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios atitinka autentiškumo, vientisumo, išskirtinės kultūrinės reikšmės ir nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumo visuomenei kriterijus, kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė skelbia kultūros paminklais. Kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras. Dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, skelbimo valstybės saugomomis būtinas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas.

Vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis skelbia savivaldybės taryba.

Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos valstybės saugomomis, taip pat savivaldybės saugomomis, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, jų teritorijos ir apsaugos zonos plotas ir ribos.

Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos kultūros paminklais, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys.

Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje į atitinkamą duomenų rinkinį įrašomi šie paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenys ir pridedami dokumentai:

Paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai nustatomas vienas ar keli iš šių tikslų:

Skelbiamoms valstybės ar savivaldybės saugomomis arba kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos reglamentais ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentais reglamentuojami vienas ar keli iš šių saugojimo režimų:

Nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų dalių apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustato institucija, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbusi nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar kultūros paveldo vietovę saugoma ar kultūros paminklu.

Nekilnojamosios kultūros vertybės ženklinamos tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis, dailės kūriniais kultūros ministro nustatyta tvarka, suderinta su susisiekimo ministru.

Išskirtinę kultūrinę reikšmę turinčios nekilnojamosios kultūros vertybės, kurių sąrašai tvirtinami Vyriausybės nutarimu, ženklinamos 1954 m. gegužės 14 d. Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos (Hagos konvencijos) 16 straipsnyje nurodytu skiriamuoju simboliu kultūros ministro nustatyta tvarka.

Nekilnojamosios kultūros vertybės saugomos jas tinkamai prižiūrint, tvarkant ir naudojant.

Bendrieji nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos ir naudojimo paveldosaugos reikalavimai nustatomi tipiniuose apsaugos reglamentuose. Konkretūs nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos ir naudojimo paveldosaugos reikalavimai nustatomi individualiuose apsaugos reglamentuose, specialiojo ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekte esanti kilnojamoji kultūros vertybė, kuri yra registruota Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, saugoma pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir kuri su šiuo objektu yra istoriškai susijusi, suteikia jam papildomos reikšmės, jos paskirtis neatsiejama nuo šio objekto paskirties, o ją perkėlus eksponuoti į kitą vietą ji netektų dalies savo vertės, pradedama saugoti ir šio įstatymo nustatyta tvarka, kai yra nurodyta kaip viena iš šio objekto vertingųjų savybių.

Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi teisę:

Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas privalo:

Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas abipusiu valstybės ar savivaldybės institucijos ir viešo ar privataus subjekto susitarimu gali būti išnuomotas ilgesniam, negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, terminui, tačiau ne ilgiau kaip 99 metams, jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, kuriam yra išnuomojamas šis objektas, sudaro apsaugos sutartį su institucija, atsakinga už šio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą, visam nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui. Apsaugos sutartį nutraukus, turi būti nutraukta ir nuomos sutartis. Procedūros taikomos taip, kaip nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto nuomą.

Pardavėjas ar kitaip nuosavybės ar valdymo teises perduodantis nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar jo dalies valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį dėl nuosavybės teisės perleidimo – pardavimo, paveldėjimo, mainų ar dovanojimo – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sandorio sudarymo informuoja raštu savivaldybės, kurioje yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, administraciją. Per tą laiką savivaldybės administracija patikrina, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje užfiksuotą būklę.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Perdavėjas nekilnojamojo kultūros paveldo objektą įgijėjui perduoda tik patikrinus tokį objektą ir tik patikrinimo akto galiojimo laikotarpiu. Patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo jo surašymo dienos, išskyrus atvejus, kai nekilnojamojo kultūros paveldo objekte buvo atliekami tvarkybos darbai, nustatyta sužalojimų ir (ar) buvo pažeisti kultūros paveldo naudojimo reikalavimai. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį gavimo savivaldybės administracijoje dienos.