Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatymas

Šio įstatymo tikslas – padidinti saugą oro, vandens ir sausumos transporto srityse, taip pat naudojantis lynų kelio įrenginiais, siekiant užtikrinti, kad orlaivių avarijų ir incidentų, laivų avarijų ir incidentų, geležinkelių avarijų ir incidentų, lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų ir kelių transporto priemonių įskaitinių eismo įvykių (toliau kartu – avarija ir (ar) incidentas) saugos tyrimai būtų veiksmingi, operatyvūs bei kokybiški ir padėtų išvengti kitų tokių avarijų ir incidentų.

Šis įstatymas nustato avarijų ir incidentų saugos tyrimų tikslą ir nepriklausomumą, saugos tyrimų atlikimo tvarką, saugos tyrėjų kompetenciją, teises ir pareigas bei pranešimų apie laivų avarijas ir incidentus, geležinkelių avarijas ir incidentus, lynų kelio įrenginių avarijas ir incidentus ir kelių transporto priemonių įskaitinius eismo įvykius teikimo tvarką.

Šis įstatymas taikomas atliekant orlaivių avarijų ir incidentų, laivų avarijų ir incidentų ir geležinkelių avarijų ir incidentų saugos tyrimus tiek, kiek to nereglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 996/2010, Reglamentas (ES) Nr. 1286/2011 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/572.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Geležinkelių avarija – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas geležinkelių įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys žalingus padarinius.

Geležinkelių incidentas – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas geležinkelių įvykis, išskyrus geležinkelių avarijas, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką geležinkelių eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui.

Labai sunki laivo avarija – laivo avarija, kai pražūsta laivas, mirtinai sužalojamas asmuo arba padaroma didelė žala aplinkai.

Laivo avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant laivą, sukeliantys bet kurį iš šių padarinių: mirtiną ar sunkų asmens sužalojimą; asmens dingimą iš laivo; laivo žūtį, numanomą žūtį arba jo palikimą; žalą laivui; laivo užplaukimą ant seklumos, jo valdymo praradimą arba susidūrimą; jūrų infrastruktūros pažeidimus, dėl kurių gali kilti pavojus pažeidimus sukėlusiam ar kitam laivui arba asmenims; didelę žalą aplinkai arba realią galimybę šiai žalai atsirasti dėl laivo ar laivų pažeidimų. Laivo avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.

Laivo incidentas – įvykis ar jų seka, išskyrus laivo avarijas, kuris (-ie) įvyksta tiesiogiai eksploatuojant laivą ir sukelia arba nesiėmus taisomųjų veiksmų gali sukelti pavojų laivo saugai, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui arba aplinkai. Laivo incidentu nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai.

Lynų kelio įrenginio avarija – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas lynų kelio įrenginio įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukeliantys žalingus padarinius.

Lynų kelio įrenginio incidentas – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas lynų kelio įrenginio įvykis, išskyrus lynų kelio įrenginio avarijas, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką lynų kelio įrenginių ir asmenų saugai.

Saugos rekomendacija – pagal saugos tyrimo metu surinktą informaciją arba abstrakčią duomenų analizę ir atliktų saugos tyrimų rezultatus pateikiamas siūlymas, siekiant užkirsti kelią kitoms laivų avarijoms ir incidentams, geležinkelių avarijoms ir incidentams, lynų kelio įrenginių avarijoms ir incidentams ir kelių transporto priemonių įskaitiniams eismo įvykiams.

Saugos tyrimas – po laivo avarijos ar incidento, geležinkelių avarijos ar incidento, lynų kelio įrenginio avarijos ar incidento arba kelių transporto priemonės įskaitinio eismo įvykio, siekiant išvengti kitų tokių avarijų, incidentų ir įvykių, vykdoma procedūra, kurios metu renkama ir analizuojama informacija, daromos išvados, įskaitant priežasties (-ių) nustatymą, ir prireikus rengiamos saugos rekomendacijos.

Saugos tyrimo vadovas – asmuo, kuriam, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovo sprendimu pavesta organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti saugos tyrimą.

Sunki geležinkelių avarija – geležinkelių avarija, kai susiduria ar nuo bėgių nurieda traukiniai ir dėl to mirtinai sužalojamas bent vienas asmuo ar sunkiai sužalojami 5 ar daugiau asmenų arba padaroma didelė žala visų pločių vėžių geležinkelių infrastuktūrai, riedmenims ar aplinkai, taip pat kita tokias pačias pasekmes sukėlusi geležinkelių avarija, kurios poveikis geležinkelių eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui yra akivaizdus.

Sunki laivo avarija – laivo avarija, išskyrus labai sunkias laivo avarijas, kurios metu įvyksta gaisras, sprogimas, susidūrimas, laivas užplaukia ant seklumos, atsitrenkia į kitą objektą, patiria apgadinimų dėl blogų oro sąlygų, patiria korpuso pažeidimų dėl susidūrimo su ledais, atsiranda laivo korpuso įtrūkimų ar numanomų laivo korpuso defektų ir panašiai ir dėl to atsiranda bet kuris iš šių padarinių:

Sunki lynų kelio įrenginio avarija – lynų kelio įrenginio avarija, dėl kurios mirtinai sužalojamas bent vienas asmuo ar sunkiai sužalojami 5 ar daugiau asmenų arba padaroma didelė žala lynų kelio įrenginiui, infrastruktūrai ar aplinkai.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 996/2010, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/424 dėl lynų kelio įrenginių, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/9/EB, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.

Šis įstatymas taikomas atliekant saugos tyrimus dėl laivų avarijų ir incidentų:

Šiame įstatyme nustatyti reikalavimai netaikomi laivų avarijoms ir incidentams, susijusiems tik su:

Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta didele žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai laikomas infrastruktūros objekto (-ų) sunaikinimas, sugadinimas ar reikšmingas jo (jų) veiklos sutrikdymas.

Šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas asmens sužalojimas laikomas mirtinu, jeigu jį patyręs asmuo miršta per 30 dienų nuo avarijos dienos.

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas asmens sužalojimas laikomas sunkiu, jeigu jį patyręs asmuo per 7 dienas nuo sužalojimo momento tampa nedarbingas ir šis nedarbingumas tęsiasi ilgiau negu 72 valandas.

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įvykiai, susiję su prie krantinės ar doke esančiu ar prišvartuotu laivu, taip pat su ant kranto dirbančiais darbuotojais, laikomi įvykusiais eksploatuojant laivą, jeigu šie įvykiai susiję su laivo konstrukcijomis ir įranga, laivo įgula, laive galiojančiomis procedūromis, laivo valdymu ir laive vykdyta veikla.

Šis įstatymas taikomas atliekant saugos tyrimus dėl geležinkelių avarijų ir incidentų:

Šis įstatymas taikomas atliekant saugos tyrimus dėl lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų, kurie įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šis įstatymas taikomas atliekant saugos tyrimus dėl kelių transporto priemonių įskaitinių eismo įvykių, kurie įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šio įstatymo 2 straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyta žala laikoma didele, jeigu saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys iš karto ją įvertina ne mažesne kaip 2 milijonų eurų suma.

Šio įstatymo 2 straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti asmens mirtinas ir sunkus sužalojimai suprantami taip, kaip apibrėžiami Reglamento (ES) Nr. 996/2010 2 straipsnio 5 ir 17 punktuose.

Pagal šį įstatymą atliekamų avarijų ir incidentų saugos tyrimų tikslas yra avarijų ir incidentų prevencija oro, vandens ir sausumos transporto srityse, taip pat naudojantis lynų kelio įrenginiais. Saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kaltės ar atsakomybės.

Atliekant saugos tyrimą renkama ir analizuojama visa naudinga informacija apie avariją ar incidentą, nustatomos juos lėmusios ar galėjusios lemti priežastys ir veiksniai, įvertinamos reikalingos priemonės siekiant išvengti kitų tokių avarijų ir incidentų.

Saugos tyrimo funkciją atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Šiuo tikslu Teisingumo ministerijoje įsteigiamas savarankiškas ir nepriklausomas struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus teisingumo ministrui.

Teisingumo ministras užtikrina saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio veiklos ir organizacinį nepriklausomumą.

Saugos tyrimus atliekančiam struktūriniam padaliniui negali būti pavedama atlikti kitų, negu nurodyta šiame įstatyme, uždavinių.

Saugos tyrimas yra nepriklausomas tyrimas. Saugos tyrimas atliekamas nepriklausomai nuo dėl avarijos ar incidento pradėtų, su jais susijusių administracinių, ikiteisminių ar teisminių procesų.

Saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, profesionalumo principais. Saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys, įgyvendindamas Reglamente (ES) Nr. 996/2010 nustatytus saugos tyrimų institucijai suteiktus įgaliojimus bei šiame įstatyme jam pavestas funkcijas ir priimdamas sprendimus, yra nepriklausomas.

Saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio organizacinė bei teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas nepriklauso nuo institucijų, atsakingų už transporto tinkamumą, sertifikavimą, techninę priežiūrą, licencijavimą, transporto eismo kontrolę ar infrastruktūros naudojimą, mokesčių surinkimo įstaigų, atitikties įvertinimo įstaigų, infrastruktūros valdytojų, transporto įmonių, Europos Sąjungos agentūrų ir nuo jokių kitų trečiųjų šalių, kurių interesai ar uždaviniai gali kirstis su saugos tyrimus atliekančiam struktūriniam padaliniui pavesta užduotimi ar turėti įtakos jo nešališkumui.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir valstybės pareigūnai, politinės organizacijos, asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio.

Siekdami užtikrinti saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio nepriklausomumą ir atliekamų saugos tyrimų patikimumą, šio padalinio valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atsižvelgdami į šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi vengti interesų konfliktų.