LegalizeLietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15358
Nauja redakcija nuo 2022-01-01:
Nr. XIV-836, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27728
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STRATEGINIO VALDYMO
ĮSTATYMAS
2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3096
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
Šio įstatymo tikslas – sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą.
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti strateginio valdymo sistemos principus, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatas.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas strateginio valdymo sistemos dalyviams.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Finansinės projekcijos – preliminarus finansavimo planas, kuriame nurodoma, iš kokių finansavimo šaltinių ir kiek valstybėje galima finansuoti strateginių tikslų įgyvendinimą skirtingose valstybės veiklos srityse Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo laikotarpiu.
Horizontalusis principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant problemą, aktualią daugelyje valstybės veiklos sričių.
Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – valstybės institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, – atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.
Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.
Pažangos priemonė – strateginio valdymo sistemos dalyvių kryptingų veiksmų, kuriais nustatomas tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdas, rinkinys.
Pažangos uždavinys – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.
Pažangos veikla – įgyvendinant pažangos uždavinius, strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla naujam produktui sukurti ar geresnėms tęstinės veiklos vykdymo sąlygoms sudaryti.
Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.
Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis matuoti esamos būklės pokyčiui, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.
Produkto rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojami vykdant projektą ir (arba) tęstinės veiklos priemonę sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).
Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama vykdant nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas.
Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas, taip pat kitą pažangos veiklą, kurią vykdant įgyvendinami pažangos uždaviniai.
Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma vykdant projektus, kuriais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ir įtraukti į strateginį projektų portfelį, o strateginio valdymo sistemos dalyviams prireikus – ir vykdant kitus projektus.
Rezultato rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.
Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.
Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:
1) Lietuvos Respublikos Seimas;
2) Vyriausybė;
3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai), ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;
5) regionų plėtros tarybos;
6) savivaldybių tarybos;
7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), ir kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;
8) viešosios įstaigos, atliekančios šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas;
9) Valstybės pažangos taryba;
10) Vyriausybės strateginės analizės centras;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2255, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22986
11) Teisėjų taryba;
12) nacionalinės plėtros įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme;
13) juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.
Strateginis projektų portfelis – Ministro Pirmininko koordinuojamų projektų visuma.
Strateginis tikslas – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis.
Strateginis valdymas – visuma principų ir valstybės pažangai užtikrinti skirtų procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.
Suinteresuotoji šalis – viešasis juridinis asmuo arba kita juridinio asmens statuso neturinti institucija, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.
Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.
Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai.
Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.
Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, vykdydamas tęstinę veiklą.
Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 20 metų – laikotarpiu.
Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:
1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;
2) aplinka, miškai, klimato kaita ir žemės tvarkymas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2255, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22986
3) energetika;
4) viešieji finansai ir oficialioji statistika;
5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;
6) valstybės saugumas ir gynyba;
7) viešasis saugumas;
8) kultūra ir visuomenės informavimas;
9) socialinė apsauga ir užimtumas;
10) transportas ir ryšiai;
11) sveikata;
12) švietimas, mokslas ir sportas;
13) teisingumas;
14) užsienio politika;
15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė ir veterinarija.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2255, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22986
Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 20 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.
Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.
Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja įgyvendinti tam tikru laikotarpiu tam tikroje valstybės veiklos srityje.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
4 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos principai
Strateginio valdymo sistemos principai yra šie:
1) darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir naudojimą;
2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams, pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, tinkamiausiais būdais, atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
3) įrodymais grindžiamo valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;
4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
7) lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
8) ateities vertinimo – strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims.
II SKYRIUS
PLANAVIMO DOKUMENTŲ LYGMENYS, TIPAI IR JŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS
5 straipsnis. Planavimo dokumentų lygmenys
Strateginis valdymas įgyvendinamas tik rengiant šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų ateities įžvalgomis ir aplinkos analize grindžiamų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.
Planavimo dokumentai skirstomi į 4 lygmenis:
1) valstybės strategijos – dokumentai, kuriuose formuluojamos valstybės saugumui ir ilgalaikei darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos, įvardijamos politinės gairės, nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys ar teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai ir kiti elementai, kuriais sukuriama aplinka viešojo valdymo sprendimams priimti;
2) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, taip pat kiti elementai, privalomi pagal Teritorijų planavimo įstatymą, Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
3) programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kita). Programavimo lygmens planavimo dokumentai gali būti nacionaliniai, regionų arba savivaldybių;
4) veiklos lygmens planavimo dokumentai – planavimo dokumentai, kuriuose detalizuojamas programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytų pažangos priemonių ir (arba) projektų įgyvendinimas, nurodomos tęstinės veiklos priemonės ir tam reikalingos lėšos.
6 straipsnis. Valstybės strategijų tipai
Valstybės strategijų tipai yra šie:
1) Valstybės pažangos strategija – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiamas ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiamas dokumentas, kuris apima svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą ir kuriame nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.