Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimo ĮSTATYMAS

Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.

Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 500) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL 2007 L 343, p. 5) 2 ir 3 straipsnius laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės. Šis įstatymas Europos politinėms partijoms taikomas tiek, kiek jų nereglamentuoja šioje dalyje nurodytas reglamentas.

Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus.

Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka suteiktą atestuoto auditoriaus vardą.

Politinė partija – savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

Politinės partijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės partijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės partijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės partijos veiklai vykdyti.

Politinės partijos steigėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų.

Politinių partijų finansavimo stebėsena – duomenų apie politinių partijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais.

Už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės partijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.

Politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa.

Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir politinės organizacijos, jų padaliniai.

Draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.

Politinės partijos organai ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų.

Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu.

Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.

Politinės partijos veikia pagal savo įstatus. Įstatai yra politinės partijos steigimo dokumentas.

Politinės partijos įstatuose turi būti nurodyta:

Įstatuose gali būti numatyta ir kitų politinės partijos veiklos nuostatų, neprieštaraujančių Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

Steigiamos politinės partijos įstatus turi pasirašyti politinės partijos steigėjų įgaliotas atstovas. Įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas.

Politinės partijos įstatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

Politinės partijos registruojamos Juridinių asmenų registre.

Politinėms partijoms įregistruoti ir išregistruoti būtinus pateikti dokumentus, politinių partijų registravimo, išregistravimo ir politinių partijų duomenų ir įstatų pakeitimų registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai.

Politinių partijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina ir dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija).

Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyti dokumentai ir duomenys, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės partijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai ir duomenys, nuo šių dokumentų bei duomenų pateikimo dienos 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo.

Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.

Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės partijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Politinės partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės partijos narių sąrašą. Jeigu politinė partija įsisteigė po kovo 1 dienos, šiai partijai dėl rinkimų, vyksiančių iki kitų metų kovo 1 dienos, savo narių sąrašo pateikti nereikia. Teisingumo ministerijai teikiamuose politinių partijų narių sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Teisingumo ministerija patikrina politinių partijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos ir iki lapkričio 1 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės partijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.

Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę partiją priima politinės partijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba įstatymų nustatytais atvejais teismas.

Reorganizuojant politinę partiją sujungimo ar padalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, nutraukusi po reorganizavimo savo veiklą politinė partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė partija, kuri yra nutraukusios veiklą politinės partijos teisių perėmėja, pateikia dokumentus dėl jos įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė partija išregistruojama ir reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė partija įregistruojama vienu metu.

Reorganizuojant politinę partiją prijungimo ar išdalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, prisijungusi prie kitos politinės partijos ir nutraukusi savo veiklą politinė partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o tęsianti veiklą politinė partija, perimanti nutraukusios veiklą politinės partijos teises ir pareigas, pateikia dokumentus dėl duomenų ir steigimo dokumentų (jeigu jie buvo keičiami) pakeitimų įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė partija išregistruojama ir tęsiančios veiklą politinės partijos duomenų ir steigimo dokumentų pakeitimai įregistruojami vienu metu.

Jeigu politinėje partijoje liko mažiau negu jai steigti reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą politinė partija turi pranešti Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Politinė partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Politinių partijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu. Darbovietėse negali būti steigiami ir veikti politinių partijų padaliniai.

Konstitucijos ir įstatymų nustatytais atvejais šiuose įstatymuose nurodyti asmenys negali būti politinių partijų nariais arba turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.

Asmuo, kurio narystė politinėje partijoje sustabdyta, negali rinkti ir būti renkamas į politinės partijos bei jos padalinių organus, vykdyti jų pavedimus ar kitaip dalyvauti politinės partijos veikloje.