Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. gruodžio 11 d. Nr. XIII-1710

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;

įvertindamas tai, kad Lietuva 2017 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir 2018 metais bei likusiais vidutinio laikotarpio metais numatoma nuo jo nenukrypti;

įvertindamas tai, kad 2019 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti socialinės apsaugos reforma (socialinis modelis), kurios kaštai vidutiniu laikotarpiu didins valdžios sektoriaus išlaidas;

įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradedamas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;

atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2019 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,

p r i i m a šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžetas – 10 589 633 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 921 550 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), 11 705 915 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 242 741 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 116 282 tūkst. eurų) (1, 2, 3 ir 4 priedai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2019 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,88 procento, kurią sudaro pastovioji dalis – 42,78 procento, kintamoji dalis – 4,10 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) (6 priedas), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 879 834 tūkst. eurų (5 priedas).

3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo II etapui ir kitiems darbo apmokėjimo pakeitimams įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2019 m. spalio 1 d.;

2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2019 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 44 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 373,1 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2019 metų valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 1 722 112 tūkst. eurų.

7 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

2019 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 16,40 euro per mėnesį. 2019 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1360 redakcija) 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 3,28 euro per mėnesį.

8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2019 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 807 277 tūkst. eurų (3 priedas).

9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2019 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2019 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 327 420 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;

2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2019 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 101 700 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2019 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 90 000 tūkst. eurų, iš jų per 2019 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų.

10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2019 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) –2 648 187 tūkst. eurų, iš jų 1 329 499 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2020 metais išpirkti.

11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

2019 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 10 000 tūkst. eurų. 2019 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2019 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 7 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 85 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;

2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 5 procentai šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 1 procentas šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;

3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas;

2) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2019 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti;

3) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

4) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

5) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

6) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją (toliau – priimančiosios šalies parama);

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių;

8) Teisėjų tarybos teikimu vieną kartą per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

9) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.