Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 37-1, 38, 39, 40-1, 48, 61-2, 68, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155, 159 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-2, 61-5 ir 61-6 straipsniais įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2025-06-19
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 22
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 371, 38, 39, 401, 48, 612, 68, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155, 159 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 372, 615 IR 616 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2025 m. birželio 19 d. Nr. XV-309

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip:

„33. Pagal šį Įstatymą Europos Sąjungos muitų teisės aktais laikomi teisės aktai, nurodyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais 5 straipsnio 2 punkte.“

2 straipsnis. 371 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 371 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo per 60 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 60 dienų, jeigu prašymui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo nagrinėjimo termino pabaigos.“

2.

Pakeisti 371 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas galioja visą prašyme nurodyto būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiame sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos.“

3.

Pakeisti 371 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.“

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 372 straipsniu

Papildyti Įstatymą 372 straipsniu:

„372 straipsnis. Mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių

1.

Mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymas dėl suderinimo), kuriame mokesčių mokėtojas turi tiksliai apibūdinti būsimąjį sandorį ir jo sąlygas: vykdymo aplinkybes, sandorio šalių įsipareigojimus, prisiimamas rizikas ir naudojamą turtą, (toliau šiame straipsnyje – būsimojo sandorio sąlygos), taikytinas kainodaros taisykles (kainodaros metodą, su būsimuoju sandoriu lyginamus sandorius tarp neasocijuotų asmenų, taikant kainodaros metodą apskaičiuotą kainą (kainų intervalą), sąlygas, kurioms esant galima pasirinkta kainodara) ir pateikti kitą informaciją, kuria grindžiama siūloma būsimojo sandorio kainodara. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo su asocijuotu asmeniu, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, sudaromas sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo dėl suderinimo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti teikiamas dėl mokesčio dydžio.

2.

Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo dėl suderinimo per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų, jeigu prašymui dėl suderinimo nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą dėl suderinimo pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pabaigos.

3.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą dėl suderinimo, priima vieną iš šių sprendimų:

1) pritarti prašyme dėl suderinimo nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms;

2) pakeisti prašyme dėl suderinimo nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles, jeigu dėl to tinkamiau parodoma kainodara, dėl kurios gali susitarti neasocijuoti asmenys. Prieš priimdamas šį sprendimą, mokesčių administratorius turi keičiamas būsimojo sandorio kainodaros taisykles suderinti su mokesčių mokėtoju. Negavus mokesčių mokėtojo pritarimo pakeisti jo prašyme dėl suderinimo nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles, priimamas šios dalies 3 punkte nurodytas sprendimas;

3) nepritarti prašyme dėl suderinimo nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms. Šiame sprendime mokesčių administratorius turi nurodyti nepritarimo priežastis.

4.

Priėmęs šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar prašymą dėl suderinimo pateikęs mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti sprendime nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles.

5.

Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai galioja visą prašyme dėl suderinimo nurodytą būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios tokiame mokesčių administratoriaus sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalį.

6.

Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.

7.

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai gali būti keičiami, jeigu dėl įvykusių veiklos, ekonominių rinkos sąlygų pokyčių ar priimtų mokesčių teisės aktų, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiuose sprendimuose nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, šiuose sprendimuose nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles taikyti tampa sudėtinga, tačiau šie pasikeitimai nėra tokie reikšmingi, kad būtų pažeistos suderintos sąlygos, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, ir taptų neįmanoma taikyti suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl sprendimo pakeitimo, jame nurodyti keitimo priežastis ir siūlomus pakeitimus. Prašymo dėl sprendimo pakeitimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Priimtas sprendimas dėl mokesčio mokėtojo pateikto prašymo dėl sprendimo pakeitimo galioja ne ilgiau negu iki keičiamo sprendimo galiojimo pabaigos.

8.

Jeigu prognozuojama, kad būsimojo sandorio sąlygos ir kainodaros taisyklės, išskyrus susijusias su sandoriais tarp neasocijuotų asmenų, lyginamais su būsimuoju sandoriu, ir apskaičiuota kaina (kainų intervalu), liks nepakitusios po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo galiojimo termino pabaigos, mokesčių mokėtojas likus ne mažiau kaip 180 dienų iki sprendimo galiojimo termino pabaigos gali pateikti prašymą dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nurodydamas šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo vykdymą, pokyčių nebuvimą ir būsimojo sandorio kainodaros taisyklių galiojimo tinkamumą ateityje. Prašymo dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje.

9.

Mokesčių administratorius netaiko pagal šio straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse nurodytus prašymus priimtuose sprendimuose nurodytų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių, jeigu kontroliuodamas, ar mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius, nustato, kad faktinės būsimojo sandorio sąlygos neatitinka mokesčių mokėtojo prašymuose nurodytų sąlygų.

10.

Priėmus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus arba pagal šio straipsnio 8 dalį pratęsus sprendimo galiojimą, šių sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojas turi teikti mokesčių administratoriui metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip laikomasi sprendimų, ir pateikiamos sąlygų, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, galiojimo aplinkybės.

11.

Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui prašymą dėl suderinimo, kuriame kartu prašo centrinį mokesčių administratorių sudaryti susitarimą su kitos užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) pagal Lietuvos Respublikos sudarytas ir taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba Daugiašalės konvencijos nuostatas, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis, kiek tai neprieštarauja tarptautinėms sutartims ir centrinis mokesčių administratorius ir užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) nesusitaria kitaip.

12.

Jeigu iki prašymo dėl suderinimo pateikimo dienos vykdyto sandorio su tuo pačiu asocijuotu asmeniu vykdymo faktinės sąlygos atitinka šiame prašyme nurodytas būsimojo sandorio sąlygas, dėl kurių gali būti taikomos tokios pat būsimojo sandorio kainodaros taisyklės, mokesčių mokėtojas gali pateikti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą dėl praeitų mokestinių laikotarpių. Toks prašymas galimas, jeigu bus laikomasi šio Įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino ir jeigu dėl šio mokestinio laikotarpio su prašyme nurodytais sandoriais susijusių mokestinių prievolių nevyksta (nevyko) mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas.

13.

Šiame straipsnyje nurodytų prašymų formas, šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (be kita ko, detalizuojant kartu su prašymu privalomus pateikti dokumentus), ataskaitų formas, šių ataskaitų pateikimo mokesčių administratoriui tvarką ir terminus, mokesčių administratoriaus sprendimų dėl šiame straipsnyje nurodytų prašymų priėmimo ir sprendimų pakeitimo tvarką ir šių sprendimų formas nustato centrinis mokesčių administratorius.“

4 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) duomenys apie visus asmenis, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą, ir ūkininkus, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo ūkininkams schema pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – kompensacinio PVM tarifo schema): visais atvejais skelbiama informacija apie tai, kokiai mokesčių mokėtojų grupei priskiriamas konkretus mokesčių mokėtojas; informacija, ar mokesčių mokėtojas (fizinis ar juridinis asmuo) yra pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, bei smulkiojo verslo schemos pradžios ir pabaigos data; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi juridinis asmuo, papildomai skelbiamas juridinio asmens – pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą turi fizinis asmuo, papildomai skelbiami šie fizinio asmens duomenys: fizinio asmens, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, vardas ir pavardė, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas (fizinis ar juridinis asmuo) taiko specialų apmokestinimo momento nustatymą, papildomai skelbiamos specialaus apmokestinimo momento nustatymo pradžios, pabaigos datos; jeigu ūkininkui taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, papildomai skelbiami šie duomenys: ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, fizinio asmens vardas ir pavardė, ūkininko kodas, šio kodo galiojimo pradžios, pabaigos datos; jeigu vykdoma individuali veikla, papildomai skelbiami šie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, informacija apie individualios veiklos rūšį, o jeigu išduotas verslo liudijimas, papildomai skelbiami šie duomenys: verslo liudijimo galiojimo data, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, kodas, verslo liudijimo numeris, veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pavadinimas ir vykdymo teritorija. Šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus;“.

2.

Papildyti 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą d papunkčiu:

„d) duomenys apie juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, kaip jis suprantamas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, (toliau šiame papunktyje – sandėlis): mokesčių mokėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl suteikto ar panaikinto leidimo steigti sandėlį data, šio sprendimo galiojimo panaikinimo data, sandėlio adresas, sandėlio veiklos pradžios ir pabaigos datos. Šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.“

5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms institucijoms gali pateikti informaciją apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslams. Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jeigu tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.“

2.

Papildyti 39 straipsnį 31 dalimi:

„31. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, mokesčių administratorius Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) gali pateikti informaciją:

1) muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;

2) bet kuriam tikslui, kuriam taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu grindžiamas aktas, ir tuo tikslu informacija dalytis su tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai informacija yra teikiama, už ribojamąsias priemones atsakinga institucija.“

6 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„401 straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai

1.

Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir (arba) leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir

2) darbdavys ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir

3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir

4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 99, 127, 132, 134, 137, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 170, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 1881, 1883, 1884, 1885, 1886, 190, 192, 193, 198, 205, 207, 2071, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 3621, 505 straipsniuose.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas Reglamentas (ES) 2016/679, valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų.

3.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.“

7 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Trečiųjų asmenų pareigų nustatymo tikslai ir pareigų vykdymo reikalavimai

1.

Trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas.

2.

Asmenims, apie kuriuos tretieji asmenys turi pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, taip pat kitiems tretiesiems asmenims ar kitiems asmenims neleidžiama sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti tokių aplinkybių, kurioms esant atsiranda trečiųjų asmenų pareiga teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, jeigu šie asmenys tokiu būdu siekia išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veika, apie kurią tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti, negali būti pagrindas šiems tretiesiems asmenims neteikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytos informacijos arba teikti mokesčių administratoriui neteisingą ir (ar) neišsamią informaciją.

4.

Tretieji asmenys, turintys pareigą pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, privalo priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo ar neteikimo mokesčių administratoriui ir už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priima ar priėmė sprendimus teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją ar jos neteikti.

5.

Šis straipsnis taikomas tretiesiems asmenims vykdant informacijos apie asmenų teisinį statusą, veiklą, turtą, pajamas ir (ar) išlaidas arba kituose mokesčių įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir jo teisėms įgyvendinti, teikimo mokesčių administratoriui pareigą.“

8 straipsnis. 612 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 612 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise ir kuris yra pranešusio tarpininko klientas, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui, kuris yra pranešusio tarpininko klientas. Suinteresuotu mokesčių mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. Klientu šioje dalyje laikomas tarpininkas arba suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris iš tarpininko, kuriam praneštino tarpvalstybinio susitarimo atžvilgiu taikoma profesinės paslapties neatskleidimo teisė, gauna paslaugas, įskaitant pagalbą, patarimus, konsultacijas ar rekomendacijas.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 615 straipsniu

Papildyti Įstatymą 615 straipsniu:

„615 straipsnis. Informacijos, susijusios su kriptoturto naudotojais, kaupimas, saugojimas ir pateikimas, su informacijos pateikimu susijusių prievolių vykdymas

1.

Duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama.

2.

Šiame straipsnyje:

1) duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas – kriptoturto paslaugų teikėjas ar kriptoturto operatorius, kurie teikia vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, susijusių su mainų sandorių vykdymu kriptoturto naudotojo, apie kurį turi būti pranešama, naudai arba jo vardu, ir kurie informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, teikia mokesčių administratoriui;

2) kriptoturto naudotojas – fizinis asmuo arba subjektas, kuris yra duomenis teikiančio kriptoturto paslaugų teikėjo klientas praneštinų sandorių vykdymo tikslu;

3) kriptoturto operatorius – kriptoturto paslaugas teikiantis asmuo, kuris neatitinka kriptoturto paslaugų teikėjui nustatytų reikalavimų;

4) kriptoturto paslauga – kaip apibrėžiama 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, įskaitant užstatymo ir skolinimo paslaugas;

5) mainų sandoris – sandoris, kuriuo susitariama dėl praneštino kriptoturto ir dekretinių valiutų mainų ir vienos ar kelių kitų rūšių praneštino kriptoturto mainų;

6) praneštinas kriptoturtas – kriptoturtas, kaip jis apibrėžiamas Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, išskyrus centrinio banko išleistą skaitmeninę dekretinę valiutą, elektroninius pinigus ar bet kokį kriptoturtą, kurio, kaip duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas yra nustatęs, negalima naudoti mokėjimo arba investavimo tikslais ir apie kurį turi būti pranešama mokesčių administratoriui;

7) praneštinas sandoris – mainų sandoris ar praneštino kriptoturto sandoris, kuriuo praneštinas kriptoturtas perkeliamas iš kriptoturto naudotojo kriptoturto adreso ar sąskaitos arba į kriptoturto naudotojo kriptoturto adresą ar sąskaitą, išskyrus tą adresą ar sąskaitą, kuriuos to paties kriptoturto naudotojo vardu tvarko duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas, kai, remdamasis sandorio vykdymo metu turimomis žiniomis, duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas negali nustatyti, kad tas sandoris yra mainų sandoris, ir apie kurį turi būti pranešama mokesčių administratoriui;

8) subjektas – juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį;

9) susijęs subjektas – subjektas, kuris kontroliuoja kitą subjektą ar yra jo kontroliuojamas arba jie abu yra bendrai kontroliuojami. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau negu 50 procentų subjekto balsų ar vertės nuosavybę;

10) sąvokos „kriptoturtas“ ir „kriptoturto paslaugų teikėjas“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/1114.

3.

Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateiktų informaciją apie šiuos asmenis: viešojo administravimo subjektą; subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ar su juo susijusį subjektą; tarptautinę organizaciją; centrinį banką; pasaugos įstaigą; indėlių įstaigą; nurodytąją draudimo bendrovę; investicinę įmonę, išskyrus kito subjekto valdomą investicinę įmonę, kurios pagrindinės bendrosios pajamos gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu.

4.

Kriptoturto operatorius privalo būti užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Kriptoturto operatoriui neprivaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir pateikti jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu reikalavimus, analogiškus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, jis vykdo kitoje valstybėje narėje.

5.

Jeigu kriptoturto operatorius nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, taip pat jeigu Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti kriptoturto operatoriui veikti Europos Sąjungoje, centrinis mokesčių administratorius atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti šio kriptoturto operatoriaus interneto svetainę tol, kol šis įvykdo pareigą užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta.

6.

Centrinis mokesčių administratorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų informuoja Europos Komisiją apie kiekvieną kriptoturto operatorių, kuris turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

7.

Duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai įvykdyti, pabaigos.

8.

Jeigu kriptoturto naudotojas nepateikia kriptoturto paslaugų teikėjui centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos informacijos ir duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas savo nustatyta tvarka jam yra pateikęs 2 priminimus pateikti nustatytą informaciją, ir nuo to laiko, kai duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateikė pirmąjį priminimą, praėjo 60 dienų, šis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo neleisti kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinų sandorių. Kai kriptoturto naudotojas, kuriam nebuvo leista vykdyti praneštinų sandorių dėl nustatytos informacijos nepateikimo, pateikia nustatytą informaciją kriptoturto paslaugų teikėjui, šis vėl leidžia kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinus sandorius.

9.

Jeigu kriptoturto operatorius, užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal šio straipsnio 4 dalį, nevykdo pareigos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos pagal šio straipsnio 1 dalį, centrinis mokesčių administratorius, pateikęs šiam kriptoturto operatoriui 2 priminimus, ne vėliau kaip per 90 dienų nuo pirmojo priminimo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo pateikimo dienos priima sprendimą panaikinti šio kriptoturto operatoriaus registraciją tol, kol šis pateiks šiame straipsnyje nurodomą informaciją. Pirmasis priminimas kriptoturto operatoriui vienu iš Įstatymo 164 straipsnyje nurodytų būdų turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nustatytos informacijos teikimo termino pabaigos. Antrasis priminimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kada pirmasis priminimas laikomas įteiktu pagal šio Įstatymo 164 straipsnį.

10.

Lietuvos bankas kasmet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos pateikia centriniam mokesčių administratoriui visų kriptoturto paslaugų teikėjų, veikiančių Lietuvos Respublikoje pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį, sąrašą.

11.

Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie kriptoturtą mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, be kita ko, detalizuoja, kada ir apie kuriuos asmenis duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai neturi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, taip pat duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti kriptoturto naudotojus, apie kuriuos turi būti pranešama, ir atvejus, kada tokių procedūrų nereikia atlikti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apimtį ir jos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, informacijos apie kriptoturto operatorius, kurie turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikimo Europos Komisijai tvarką, kaip tai numatyta šio straipsnio 6 dalyje, kriptoturto operatorių registravimo pagal šio straipsnio 4 dalį ir tokios registracijos panaikinimo tvarką, procedūras, skirtas patikrinti, ar duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų informacijos teikimo, įskaitant veiksmus, kai pateikiama neišsami ar netiksli informacija, reikalavimų.“

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 616 straipsniu

Papildyti Įstatymą 616 straipsniu:

„616 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

1.

Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, taip pat mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais, kiek tai susiję su keitimusi informacija tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir užsienio valstybių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų), ribojamos fizinių asmenų teisės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje. Ribojimai taikomi fiziniams asmenims, kurių asmens duomenis teikia subjektai, nurodyti šio įstatymo 611, 612, 613, 615 straipsniuose, ir tik ta apimtimi, kuria šie subjektai teikia informaciją ir dokumentus centriniam mokesčių administratoriui. Dokumentai ir kita informacija, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šių duomenų gavimo iš subjektų dienos. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemų apsaugą nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kovojant su sukčiavimu, fiziniai asmenys neinformuojami apie jiems pritaikytą ribojimą.

2.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją teikiantys subjektai, nurodyti šio Įstatymo 611, 612 613 ir 615 straipsniuose, bet kokiu atveju prieš pateikdami informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo kiekvieną fizinį asmenį informuoti apie tai, kad, kiek tai susiję su keitimusi informacija automatizuotu būdu, renkami ir užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodami su juo susiję duomenys, ir kiekvienam fiziniam asmeniui iš anksto pateikti visą informaciją, kurią jis turi teisę gauti iš duomenų valdytojo pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad tas fizinis asmuo galėtų pasinaudoti teisėmis į asmens duomenų apsaugą.“

11 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 68 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;“.

2.

Pakeisti 68 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;“.

12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Susitarimas dėl mokesčio dydžio

1.

Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

2.

Kai inicijuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas, centrinis mokesčių administratorius arba Mokestinių ginčų komisija stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas. Pasirašius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą, pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.

3.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus.“

13 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio Įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies. Šiam atleidimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 100 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimo nuo delspinigių tvarką.“

14 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 100 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:“.

15 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 108 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju – nuo dienos, kai įgyjama teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką priėmus sprendimą neatidėti arba neišdėstyti jos sumokėjimo termino arba priėmus sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį;“.

16 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir (arba) bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);“.

17 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 141 straipsnio 2 dalį.

18 straipsnis. 148 straipsnio pakeitimas

1.

Pakeisti 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis mutatis mutandis atitinka bent vieną Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. Pretendentus į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos narius Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.“

2.

Pakeisti 148 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;“.

3.

Pakeisti 148 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą.“

4.

Pakeisti 148 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Komisijos narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jeigu tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo, Komisijos vystomuose, organizuojamuose ir administruojamuose projektuose, kuriuose vykdoma su Komisijos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.“

5.

Pakeisti 148 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Komisijos pirmininkas Komisijos nariams suteikia atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia juos į komandiruotes ir priima kitus sprendimus, susijusius su Komisijos narių tarnybos santykiais, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus dėl Komisijos narių skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų ir Ministro Pirmininko priimamus sprendimus dėl Komisijos narių skatinimo, tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo. Sprendimus dėl Komisijos pirmininko tarnybos santykių (išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, taip pat Ministro Pirmininko priimamus sprendimus dėl skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo) Vyriausybės pavedimu priima finansų ministras. Komisijos pirmininkui ir nariams tarnybinės nuobaudos mutatis mutandis skiriamos, jie skatinami, kasmetinės atostogos suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“

19 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 155 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Centrinis mokesčių administratorius per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su mokestinio ginčo byloje esančia medžiaga. Mokesčių mokėtojas turi teisę gauti mokamas mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijas ir (arba) skaitmenines kopijas, išskyrus atvejus, kai dokumentų duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį. Mokesčių mokėtojo prašymu mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijos ir (arba) skaitmeninės kopijos gaunamos mokesčių mokėtojui atvykus į Mokestinių ginčų komisiją arba gali būti jam išsiunčiamos registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis. Mokestinio ginčo bylos dokumentų kopijų ir (arba) skaitmeninių kopijų pateikimo tvarką, taip pat šių kopijų įkainius, kurių dydžiai negali viršyti įkainių, nustatytų Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir mokėjimo už šias kopijas tvarką nustato Mokestinių ginčų komisija.“

20 straipsnis. 159 straipsnio pakeitimas

Papildyti 159 straipsnį 6 dalimi:

„6. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių asmeniui skirta bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) jo padarytam mokesčių įstatymo pažeidimui ir dėl to neteisinga, turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta šio Įstatymo 139 straipsnyje ar specialiajame mokesčio įstatyme, dydžio baudą.“

21 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 17 d. Tarybos direktyva (ES) 2023/2226.“

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas, išskyrus 1, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2.

Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priima šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, centrinis mokesčių administratorius – Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio 8 dalyje, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytame Mokesčių administravimo įstatymo 372 straipsnyje ir šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstytame Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

3.

Centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 615 straipsnio 11 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

4.

Lietuvos bankas duomenis pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 615 straipsnio 10 dalį pirmą kartą centriniam mokesčių administratoriui pateikia iki 2026 m. kovo 30 d.

5.

Trečiųjų asmenų sprendimams dėl informacijos pagal Mokesčių administravimo įstatymo IV skyriaus trečiąjį skirsnį teikimo (neteikimo) mokesčių administratoriui, priimtiems iki 2025 m. gruodžio 31 d., netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 48 straipsnio nuostatos dėl informacijos mokesčių administratoriui teikimo.

6.

Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos, tačiau nebaigtos mokesčių administravimo procedūros baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką.

7.

Šio įstatymo 20 straipsnyje išdėstytos Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. paskirtoms baudoms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).