LegalizeLietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-07-26
Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22970
TAR pastaba. Viešųjų įstaigų vadovai, su kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV 2242 2 straipsnio 12 dalimi, sudarytos terminuotos vienų metų darbo sutartys, įstaigos vadovo pareigas eina iki 2029 m. gegužės 2 d. Einamų viešosios įstaigos vadovo pareigų laikotarpis iki 2029 m. gegužės 2 d. laikomas antrąja viešosios įstaigos vadovo kadencija.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2936, 2024-07-16, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13609
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. lapkričio 16 d. Nr. XIV-2242
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą Nr. I-1428 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Viešosios įstaigos samprata
Viešoji įstaiga − pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą.
3 straipsnis. Viešosios įstaigos teisės ir pareigos
Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešosios įstaigos įgytos civilinės teisės ir prisiimtos civilinės pareigos negali prieštarauti jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų per savo dalininkus.
Viešajai įstaigai draudžiama:
1) verstis savo veiklos tikslų neatitinkančia veikla;
2) gauto perviršio (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
3) perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, patikėjimo teise ar panaudos pagrindais viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį;
4) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
5) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas su viešosios įstaigos dalininku susijęs asmuo yra:
1) viešosios įstaigos dalininko fizinio asmens artimas asmuo, kaip jis apibrėžiamas šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;
2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip 1/2 balsų viešosios įstaigos dalininko – juridinio asmens dalyvių susirinkime;
3) juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų turi viešosios įstaigos dalininkas, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys atskirai ar kartu.
Viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi, skelbiamas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, privalo turėti interneto svetainę ir joje skelbti šioje dalyje nurodytą informaciją.
Viešoji įstaiga privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.
4 straipsnis. Viešosios įstaigos dalininkai
Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.
Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą, arba asmuo, dalininko teises įgijęs kitais pagrindais. Jeigu viešoji įstaiga turi tik vieną dalininką, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku.
Viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
1) dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose (toliau – visuotinis dalininkų susirinkimas);
2) susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
3) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais jos valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
4) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams sudaryti sandorius, prieštaraujančius tos viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius valdymo organo kompetenciją;
5) kitas įstatymuose ir viešosios įstaigos įstatuose nustatytas neturtines teises.
Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės perleidžiamos viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir būdais.
Asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu per 5 dienas praneša viešajai įstaigai. Pranešime nurodomas viešosios įstaigos dalininko teises perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleistas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas), taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas.
5 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai
Valstybė ir (ar) savivaldybės gali būti viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, viešųjų įstaigų, kurios steigiamos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, ir (arba) viešųjų įstaigų, turinčių atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijų, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą, steigėjos, savininkės ar dalininkės.
Valstybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą (ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar Vyriausybei atskaitingą biudžetinę įstaigą).
Savivaldybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).
Viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga arba savivaldybės meras ir savivaldybės taryba toliau šiame įstatyme vadinami viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
Viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo:
1) veikti valstybės ar savivaldybės ir viešosios įstaigos naudai;
2) vertinti valstybės ar savivaldybės tolesnio dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą ir prireikus inicijuoti reikiamus sprendimus;
3) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatyti valstybės ar savivaldybės tikslus ir lūkesčius dėl viešosios įstaigos.
II SKYRIUS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS STEIGIMAS
6 straipsnis. Viešosios įstaigos steigimas
Viešosios įstaigos steigėjų skaičius neribojamas.
Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudarytas viešosios įstaigos steigimo sandoris – viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas.
Viešosios įstaigos steigėjai ar jų įgalioti asmenys pasirašo viešosios įstaigos steigimo sutartį, o vienasmenis steigėjas ar jo įgaliotas asmuo – viešosios įstaigos steigimo aktą, išskyrus atvejus, kai viešosios įstaigos steigimo aktas tvirtinamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.
Valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nustatomi Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą. Jeigu steigėja yra valstybė, jai atstovauja ir valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo įgaliota valstybės įstaiga. Jeigu steigėja yra savivaldybė, jai atstovauja ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras.
Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos, įsteigus viešąją įstaigą, patvirtina viešosios įstaigos valdymo organas ar jos įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.
Steigdami viešąją įstaigą, visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys pasirašo steigiamos viešosios įstaigos įstatus. Jeigu, steigiant viešąją įstaigą, šaukiamas steigiamasis susirinkimas, viešosios įstaigos įstatai turi būti pasirašyti iki steigiamojo susirinkimo.
Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Šiame susirinkime išrenkamas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, iki kol bus sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas.
Viešosios įstaigos steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas nešaukiamas, kai steigėjas yra vienas asmuo – tokiu atveju jo rašytiniai sprendimai laikomi steigiamojo susirinkimo sprendimais. Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu jos steigimo sutartyje nurodytas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas.
7 straipsnis. Viešosios įstaigos steigimo sutartis ir steigimo aktas
Viešosios įstaigos steigimo sutartyje nurodoma:
1) viešosios įstaigos steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai korespondencijai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);
2) viešosios įstaigos pavadinimas ir buveinė;
3) viešosios įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga;
4) viešosios įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
5) viešosios įstaigos veiklos tikslas (-ai);
6) viešosios įstaigos steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;
7) viešosios įstaigos steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;
8) viešosios įstaigos steigėjų ginčų sprendimo tvarka;
9) asmenys (vardas, pavardė, o kai viešosios įstaigos steigėjos yra valstybė ir (ar) savivaldybė, ir pareigos), kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;
10) viešosios įstaigos steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas;
11) viešosios įstaigos steigimo sutarties sudarymo data.
Jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė, viešosios įstaigos steigimo sutartyje papildomai nurodoma:
1) viešosios įstaigos steigėjo teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės įstaiga;
2) ministrui pavesta (-os) valdymo sritis (-ys), kurioje (-se) veiks steigiama viešoji įstaiga.
Jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartyje papildomai nurodoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir (ar) kitame (-uose) įstatyme (-uose) nustatyta (-os) savivaldybės funkcija (-os), kuriai (-ioms) atlikti veiks viešoji įstaiga.
Viešosios įstaigos steigimo aktui taikomi viešosios įstaigos steigimo sutarties reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus reikalavimus.
Viešosios įstaigos pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
8 straipsnis. Viešosios įstaigos įstatai
Viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje.
Viešosios įstaigos įstatuose, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnyje pateiktos informacijos, nurodoma:
1) asmens tapimo viešosios įstaigos dalininku tvarka;
2) viešosios įstaigos dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;
3) viešosios įstaigos dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka;
4) visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka;
5) viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo, jeigu toks organas sudaromas, narių skaičius, sprendimų priėmimo tvarka ir kompetencija;
6) viešosios įstaigos kolegialaus (-ių) organo (-ų), jeigu toks (-ie) organas (-ai) sudaromas (-i) narių skaičius, sprendimų priėmimo tvarka ir kompetencija;
7) viešosios įstaigos kiekybinio atstovavimo, jeigu toks nustatomas, taisyklės ir duomenys apie viešosios įstaigos valdymo organus, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisykles turi teisę kartu veikti viešosios įstaigos vardu, ir jų įgaliojimų apimtis;
8) viešosios įstaigos filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;
9) viešosios įstaigos dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;
10) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą, įskaitant ir viešus pranešimus, pateikimo visuomenei tvarka;
11) viešosios įstaigos įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.
Jeigu viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešosios įstaigos įstatuose papildomai nurodoma:
1) ministrui pavesta (-os) valdymo sritis (-ys), kurioje (-se) veikia viešoji įstaiga;
2) funkcijos ir ekonominės veiklos, kurią, atlikdama savo funkcijas, turi teisę vykdyti viešoji įstaiga, rūšys;
3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų registre;
4) viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo, kolegialaus (-ių) organo (-ų), jeigu jis (jie) sudaromas (-i), apmokėjimo už veiklą tvarka.
Jeigu viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, viešosios įstaigos įstatuose papildomai nurodoma:
1) Vietos savivaldos įstatyme ir (ar) kitame (-uose) įstatyme (-uose) nustatyta (-os) savivaldybės funkcija (-os), kurią (-ias) atlikdama veikia viešoji įstaiga;
2) ekonominės veiklos, kurią, atlikdama savo funkciją (-as), turi teisę vykdyti viešoji įstaiga, rūšys;
3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų registre;
4) viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo, kolegialaus (-ių) organo (-ų), jeigu jie sudaromi, apmokėjimo už veiklą tvarka.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.