Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymas

Šiame įstatyme nustatomi pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų reikalavimai ir specialiosios paskirties bendrovių – pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovių ir padengtųjų obligacijų bendrovių – steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir priežiūros tvarka bei atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje veikiančioms specialiosios paskirties bendrovėms, padengtųjų obligacijų emitentams, iniciatoriams, pirminiams skolintojams, rėmėjams ir Reglamento (ES) 2017/2402 27 straipsnio 2 dalyje nurodytoms trečiosioms šalims.

Šis įstatymas taip pat taikomas santykiams, kai Lietuvos Respublikoje veikianti kredito įstaiga nėra padengtųjų obligacijų emitentas, tačiau perleidžia reikalavimo teises kitai kredito įstaigai ar specialiosios paskirties bendrovei, įskaitant ir tuos atvejus, kai padengtųjų obligacijų emitentas ar specialiosios paskirties bendrovė yra įsteigti kitoje valstybėje narėje, turint tikslą suformuoti užtikrinamąjį turtą, kurio pagrindu bus išleistos padengtosios obligacijos. Tokiam reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimui šio įstatymo 6–11 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

Jeigu pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį numatoma, kad užtikrinamasis turtas yra perleidžiamas specialiosios paskirties bendrovei ar kitam subjektui, įsteigtiems kitoje valstybėje narėje, tokiam perleidimui taikomi šio įstatymo 6–12 straipsniai.

Terminas „Europos padengtoji obligacija“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik padengtųjų obligacijų, kurios išleistos pagal šį įstatymą ir įtrauktos į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, emisijos dokumentuose, reklaminėje ar informacinėje medžiagoje.

Terminas „Europos padengtoji obligacija (aukščiausioji rūšis)“ ir jo oficialus vertimas į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik kalbant apie padengtąsias obligacijas, atitinkančias šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus.

Terminas „būsto paskolomis užtikrinta padengtoji obligacija“ ar kiti žodžių junginiai su šiuo terminu gali būti vartojami tik kalbant apie padengtąsias obligacijas, kurių užtikrinamojo turto vyraujantį turtą sudaro šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta turto klasė, o šio užtikrinamojo turto materialusis užstatas yra valstybėse narėse.

Šis įstatymas neapriboja galimybės Lietuvos Respublikoje įsteigtiems asmenims leisti turtu užtikrintas obligacijas, kitas, nei šiuo įstatymu reglamentuojamos, padengtąsias obligacijas (toliau – turtu užtikrintos obligacijos). Turtu užtikrintoms obligacijoms šio įstatymo 5–14 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Asmuo, išleidžiantis turtu užtikrintas obligacijas, privalo užtikrinti, kad užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo emitento turto, perleisdamas nuosavybės teisę į užtikrinamąjį turtą specialiosios paskirties bendrovei ar užtikrinamąjį turtą įkeisdamas investuotojų ir specialiųjų kreditorių naudai. Emitentas turi teisę išleisti turtu užtikrintas obligacijas ir tais atvejais, kai emisiją užtikrinantis užtikrinamasis turtas perleidžiamas specialiosios paskirties bendrovei ar subjektui, įsteigtiems kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 2017/2402 4 straipsnyje nurodytus atvejus.

Automatinis padengtųjų obligacijų išpirkimas anksčiau termino – situacija, kai laikoma, kad padengtųjų obligacijų mokėjimo įsipareigojimų terminai yra automatiškai suėję ir mokėjimo įsipareigojimai yra nedelsiant vykdytini, pradėjus padengtųjų obligacijų emitento nemokumo, pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašaus pobūdžio procesą.

Finansavimo atitikmens reikalavimai – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, sutarties sąlygomis užtikrinant, kad mokėjimų iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių terminas būtų ankstesnis, nei turi būti vykdomi mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kad gautos sumos būtų bent tokios pat vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims mokėtini mokėjimai ir kad iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių gautos sumos būtų įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, kol reikės atlikti mokėjimus padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims.

Grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per vieną dieną mokėtini mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus tą pačią dieną gautinus mokėjimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu.

Investuotojas yra:

Padengtoji obligacija – kredito įstaigos pagal šį įstatymą išleistas skolos vertybinis popierius, kuris užtikrinamas užtikrinamuoju turtu, į kurį investuotojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi pirmumo teisę, kaip nustatyta šiame įstatyme.

Padengtųjų obligacijų bendrovė – bendrovė, kuri įsteigta tik tam, kad padengtųjų obligacijų užtikrinamasis turtas būtų atskirtas nuo emitento turto, ir kuri atlieka jai šiame įstatyme nustatytus su padengtųjų obligacijų emisija susijusius veiksmus.

Padengtųjų obligacijų emitentas – kredito įstaiga, leidžianti ar ketinanti leisti padengtąsias obligacijas.

Padengtųjų obligacijų išpirkimo terminų pratęsimo struktūra (toliau – išpirkimo terminų pratęsimo struktūra) – tvarka, pagal kurią galima, atsiradus objektyviai priežasčiai, tam tikram laikotarpiui pratęsti iš anksto nustatytą padengtųjų obligacijų išpirkimo terminą.

Padengtųjų obligacijų programa – programa, kurioje numatomi padengtųjų obligacijų emisijos struktūriniai ypatumai, nustatyti šiame įstatyme, emisijos sąlygose ir sąlygose, pagal kurias kredito įstaigai suteikiama teisė išleisti padengtųjų obligacijų emisiją.

Padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto formuotojas – kredito įstaiga, kuri, nebūdama padengtųjų obligacijų emitentė, perleidžia reikalavimo teises kitai kredito įstaigai kaip padengtųjų obligacijų emitentei ar šios emitentės pasirinktai specialiosios paskirties bendrovei ar kitam subjektui, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kad būtų suformuotas užtikrinamasis turtas.

Pakaitinis turtas – užtikrinamasis turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė – subjektas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 2 punkte.

Papildomas užtikrinimas – šiame įstatyme, priežiūros institucijos, padengtųjų obligacijų emisijos sąlygose arba kredito įstaigos savanoriškai nustatytas papildomas užtikrinamojo turto dydis, viršijantis šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytus padengimo užtikrinamuoju turtu reikalavimus.

Specialusis administratorius – asmuo arba kitas subjektas, paskirtas padengtųjų obligacijų programai administruoti pagal tą programą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

Specialusis kreditorius – bet kuris iš šių asmenų:

Skirtingų klasių užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios užtikrinamasis turtas sudarytas iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodytų turto klasių derinio.

Užstatas – materialusis turtas ir iš pozicijų sudaromas turtas, kuriuo užtikrinamas tinkamas įsipareigojimų, susijusių su užtikrinamuoju turtu, vykdymas.

Užtikrinamasis turtas – emisijos dokumentuose aiškiai apibrėžtas turtas, kuriuo užtikrinamas prievolių ir įsipareigojimų pagal padengtąsias obligacijas arba pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleistus vertybinius popierius įvykdymas ir kuris perduodamas padengtųjų obligacijų bendrovei arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei.

Užtikrinamojo turto grupė – užtikrinamojo turto rinkinys, perduodamas padengtųjų obligacijų bendrovei arba pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei.

Užtikrinamojo turto grupės valdytojas – asmuo arba kitas subjektas, kuris valdo ir tvarko užtikrinamojo turto grupę. Užtikrinamojo turto grupės valdytoju gali būti padengtųjų obligacijų emitentas, specialiosios paskirties bendrovė, iniciatorius, pirminis skolintojas arba trečiasis asmuo.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Veiklos išlaidos – iš užtikrinamojo turto dengiamos išlaidos išvestinių finansinių priemonių sandorio šalims, specialiosios paskirties bendrovės valdymo organų nariams, užtikrinamojo turto grupės valdytojams, patikėtiniams, užtikrinamojo turto grupės stebėtojams, specialiajam administratoriui ir kitiems subjektams, dalyvaujantiems padengtųjų obligacijų arba pakeitimo vertybiniais popieriais valdymo veikloje.

Vertybinių popierių emisijos sąlygos (toliau – emisijos sąlygos) – vertybinių popierių išleidimą reglamentuojančių teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir emisijos dokumentuose atskleidžiama informacija apie emitento išleidžiamų vertybinių popierių – pakeitimo vertybiniais popieriais metu išleidžiamų vertybinių popierių, turtu užtikrintų obligacijų ar padengtųjų obligacijų – pasirašymo ir išpirkimo tvarką bei kitas sąlygas. Jeigu pareigos rengti emisijos dokumentą nėra, emisijos sąlygose reikalaujama atskleisti informacija turi būti paskelbta emitento interneto svetainėje ne vėliau kaip iki emisijos pradžios.

Vienos klasės užtikrinamuoju turtu padengta obligacija – padengtoji obligacija, kurios užtikrinamasis turtas sudarytas iš kurios nors vienos šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodytos turto klasės.

Vyraujantis turtas – dominuojanti į užtikrinamąjį turtą įtraukto turto klasė, kuri lemia visos užtikrinamojo turto grupės pobūdį.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 2017/2402, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme.

Kredito rizika, susijusi su kilnojamojo arba nekilnojamojo, materialiojo arba nematerialiojo turto turėjimu, ar rizika, susijusi su trečiųjų asmenų finansiniais įsipareigojimais, gali būti pakeičiama vertybiniais popieriais.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą riziką gali prisiimti įsigydama turtą, garantuodama prievoles arba prisiimdama įsipareigojimus kitokia forma. Šiam tikslui pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei nereikia gauti jokių papildomų fizinių ar juridinių asmenų, įskaitant valstybės institucijas, sutikimų, leidimų ar licencijų.

Šio įstatymo reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai nėra laikomi indėlių priėmimu ar bet kuria kita veikla, kuriai pagal finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus reikalingas leidimas ar licencija.

Pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė gali įsigyti ir, laikydamasi šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų apribojimų, perleisti reikalavimo teises ar kitą esamą arba būsimą turtą, sudarydama sandorius.

Sutartis dėl reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimo pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei turi būti rašytinės formos. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

Esamas reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimas (ir pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei jį perleidžiant, ir įsigyjant) perleidimo sutarties šalims ir tretiesiems asmenims įsigalioja nuo perleidimo sutarties sudarymo momento, nebent sutartyje nustatoma kitaip.

Būsimos reikalavimo teisės, sudarančios užtikrinamąjį turtą ir kylančios iš esamos ar būsimos sutarties, pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovės gali būti įsigyjamos ar perleidžiamos su sąlyga, kad tokį reikalavimą galima nustatyti jo atsiradimo metu ar bet kuriuo kitu perleidimo sutarties šalių sutartu metu.

Būsimų reikalavimo teisių, sudarančių užtikrinamąjį turtą, perleidimas vykdomas jų atsiradimo metu, tačiau laikoma, kad toks perleidimas perleidimo sutarties šalims ir tretiesiems asmenims įsigalioja nuo perleidimo sutarties sudarymo momento, nebent perleidimo sutartyje nustatoma kitaip, neatsižvelgiant į pardavėjo nemokumo, veiklos apribojimo (moratoriumo), pertvarkymo, likvidavimo ar kitą panašų procesą, pradėtą iki reikalavimo atsiradimo dienos.