Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymas

Administracinės arba viešosios paslaugos teikimas elektroniniu būdu – administracinės arba viešosios paslaugos teikimo inicijavimas, paslaugai suteikti reikalingų duomenų surinkimas, patikrinimas ir (ar) apdorojimas, prireikus sprendimo dėl paslaugos suteikimo priėmimas ir (ar) kiti paslaugos suteikimo proceso veiksmai, atliekami naudojantis informacinių technologijų priemonėmis.

Duomenys – skaitmeninės išraiškos informacija, dokumentai ir (ar) jų kopijos, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus, taip pat asmens duomenis, tinkami saugoti, perduoti, interpretuoti ir apdoroti informacinių technologijų priemonėmis.

Duomenų bazė – susistemintų tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys, kurį gali naudoti kelios taikomosios programos, valdomos bendros sistemos.

Duomenų centras – pastatas ar pastatų kompleksas arba patalpa ar patalpos jame, skirti informacinių technologijų priemonėms, informacinių technologijų platformoms, informacinėms sistemoms ir jose tvarkomiems duomenims laikyti, taip pat informacinių technologijų infrastruktūros veikimui užtikrinti skirtoms inžinerinėms sistemoms (elektros energijos tiekimo, vėdinimo ir mikroklimato kontrolės, gaisro gesinimo ir gaisrinės saugos, apsaugos sistemų, telekomunikacijos ir ryšių, automatinės ryšio sutrikimo kontrolės) įrengti.

Duomenų gavėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie gauna informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis.

Duomenų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie teikia duomenis informacinei sistemai.

Duomenų tvarkymas – informacinių technologijų priemonėmis su duomenimis atliekama operacija ar operacijų seka: rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, apdorojimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas, keitimas (pildymas ar taisymas), susipažinimas, naudojimas, teikimas, atskleidimas kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas ar sunaikinimas.

Duomenų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie duomenų valdytojo nustatytais tikslais ir priemonėmis informacinėje sistemoje tvarko duomenis šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Duomenų valdymas – priemonių, procedūrų ir metodų, skirtų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų gyvavimo ciklui valdyti, taikymas, vadovaujantis duomenų valdysenos reikalavimais.

Duomenų valdysena – informacinėse sistemose tvarkomų duomenų valdymo ir tvarkymo principų, standartų, tvarkos aprašų, organizacinių priemonių, gerosios praktikos metodų ir priemonių visuma, kuri leidžia užtikrinti šių duomenų saugumą, patikimumą, vientisumą, konfidencialumą ir sudaro galimybę susieti įvairiose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis pagal temines kategorijas ir juos vienareikšmiškai interpretuoti.

Duomenų valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tikslus, tvarką ir priemones.

Informacinė sistema – programinės įrangos visuma valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės veiklos procesams skaitmenizuoti, duomenims tvarkyti ir (ar) administracinėms ar viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu.

Informacinės sistemos akreditavimas – procedūra, kuria patvirtinama, kad informacinė sistema yra sukurta, atnaujinta ar pertvarkyta pagal nustatytus valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir duomenų valdymo bei tvarkymo principus, atitinka jai keliamus funkcinius, kokybinius ir saugumo reikalavimus, leidžia pasiekti numatytus skaitmenizavimo tikslus, yra tinkamai dokumentuota ir turi visas reikiamas technines ir organizacines priemones, reikalingas informacinės sistemos naudojimui užtikrinti.

Informacinės sistemos gyvavimo ciklas – informacinės sistemos būsenos pokyčių nuo jos įsteigimo iki veiklos užbaigimo visuma.

Informacinės sistemos tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka jo vardu užtikrina informacinės sistemos veikimą.

Informacinės sistemos valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė, kurie nustato informacinės sistemos veikimo tikslus ir priemones.

Informacinių sistemų sąveika (toliau – sąveika) – informacinių sistemų veikimas užtikrinant duomenų mainus.

Informacinių sistemų integracinė sąsaja (toliau – integracinė sąsaja) – technologinis sprendinys, užtikrinantis duomenų teikimą, gavimą ir (ar) mainus tarp dviejų ar daugiau skirtingų informacinių sistemų.

Informacinių technologijų infrastruktūra (toliau – IT infrastruktūra) – serveriai ir (ar) kita informacinių technologijų ir ryšių įranga duomenims tvarkyti.

Informacinių technologijų paslauga (toliau – IT paslauga) – juridinio asmens arba jo administracijos padalinio veikla, apimanti jo veiklos srities ir techninių žinių taikymą, valdant informacinių technologijų priemones, jas tvarkant ir ugdant jų naudojimo įgūdžius, kad būtų galima kurti, valdyti ir tvarkyti duomenis, optimizuoti ir vykdyti veiklos procesus taikant informacinių technologijų priemones.

Informacinių technologijų paslaugų katalogas (toliau – IT paslaugų katalogas) – informacinių technologijų paslaugų teikėjo teikiamų informacinių technologijų paslaugų sąrašas, kuriame pateikiami šių informacinių technologijų paslaugų aprašai.

Informacinių technologijų paslaugų teikėjas (toliau – IT paslaugų teikėjas) – juridinis asmuo ar jo administracijos padalinys, kurie teikia informacinių technologijų paslaugas ir užtikrina tinkamą informacinių technologijų priemonių veikimą ir valdymą pagal šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nustatytus parametrus.

Informacinių technologijų paslaugų valdymas (toliau – IT paslaugų valdymas) – veikla, kurią valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kitas viešojo administravimo subjektas, viešoji įstaiga ar valstybės valdoma įmonė atlieka siekdami projektuoti, kurti, naudoti, teikti ir valdyti savo veiklai užtikrinti reikalingas informacinių technologijų paslaugas.

Informacinių technologijų platforma (toliau – IT platforma) – programinių ir techninių priemonių, kurios gali būti naudojamos kaip pagrindas kitoms programinėms priemonėms kurti, procesams automatizuoti ar duomenims analizuoti, transformuoti, tvarkyti, rinkinys.

Informacinių technologijų priemonės (toliau – IT priemonės) – informacinių technologijų infrastruktūra, sisteminė ir taikomoji programinė įranga, užtikrinančios informacinių sistemų veikimą.

Klasifikatorius – duomenims grupuoti tvarkant juos informacinės sistemos priemonėmis skirtas susistemintas duomenų ar jų grupių (klasių) sąrašas, kurį sudaro šių duomenų ar jų grupių (klasių) pavadinimai, pagal tam tikrą struktūrą sudaryti kodai ir požymių aprašymai.

Metaduomenys – aprašomoji informacija, kuri padeda suprasti duomenų ar jų rinkinių išdėstymo struktūrą, logiką, semantiką, tarpusavio ryšius, taip pat surasti, teisingai interpretuoti ir naudoti pateikiamus duomenis ar jų rinkinius.

Organizacinė informacinių technologijų architektūra (toliau – IT architektūra) – loginiais ryšiais susietų procesų, taisyklių ir metodų visuma, apimanti organizacinės struktūros, veiklos procesų, duomenų, taikomųjų programų ir informacinių technologijų infrastruktūros tarpusavio ryšius. Organizacinė informacinių technologijų architektūra apima organizacinės struktūros ir veiklos procesų architektūrą, duomenų architektūrą, taikomųjų programų architektūrą ir informacinių technologijų infrastruktūros architektūrą.

Prieiga prie duomenų – galimybė pasinaudoti informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis ir (ar) atlikti duomenų tvarkymo veiksmus pagal specialius techninius, teisinius ar organizacinius reikalavimus, kai nebūtinas duomenų perdavimas ar atsisiuntimas.

Registras – informacinėje sistemoje tvarkomas registruojamą objektą ar objektus apibūdinantis duomenų rinkinys ar rinkiniai, kuriems nustatomos specialios registravimo sąlygos.

Registro informacinė sistema – informacinė sistema registro objektui ar objektams registruoti.

Registro informacinės sistemos objektas (toliau – objektas) – asmuo, veikla, daiktas, daikto buvimo vieta, daiktinė teisė, teisės suvaržymas, juridinis faktas, sandoris, dokumentas, teritorija, gamtos išteklius, kultūros vertybė, intelektinė nuosavybė, komunikacijų priemonė ir (ar) kitas objektas, kurių duomenys registruojami registro informacinėje sistemoje.

Registro informacinės sistemos objekto registravimas – objekto įregistravimas registro informacinėje sistemoje, išregistravimas iš jos ar objekto duomenų pakeitimas joje, apimantys šiuos veiksmus: objektui įregistruoti, išregistruoti ar jo duomenims pakeisti pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų įvertinimą, sprendimo įregistruoti, išregistruoti objektą ar pakeisti jo duomenis priėmimą, duomenų įrašymą į informacinę sistemą, jų pakeitimą ar išbraukimą iš jos, identifikavimo kodo suteikimą, duomenų papildymą registravimo ir kitų informacinių sistemų perduotais duomenimis, duomenų perkėlimą į informacinės sistemos archyvą, šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dokumento, kuriuo patvirtinamas objekto įregistravimo, išregistravimo ar duomenų pakeitimo faktas, išdavimą.

Sisteminė programinė įranga – programinė įranga, skirta kompiuterinės įrangos komponentų kontrolei, valdymui ir sąveikai ar taikomosios programinės įrangos veikimui užtikrinti.

Skaitmeninimas – veiklos duomenų, įskaitant informaciją, dokumentus ir (ar) jų kopijas bei garso ir (ar) vaizdo įrašus, perkėlimas į elektroninę erdvę, siekiant juos tvarkyti naudojant informacines sistemas, informacinių technologijų platformas ir informacinių technologijų priemones.

Skaitmenizavimas – veiklos procesų perkėlimas į elektroninę erdvę, siekiant juos optimizuoti ir automatizuoti.

Taikomoji programinė įranga – programinė įranga, skirta tam tikros srities valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kito viešojo administravimo subjekto, viešosios įstaigos ar valstybės valdomos įmonės užduotims vykdyti.

Valstybės informaciniai ištekliai – duomenys, informacinės sistemos, informacinių technologijų platformos ir informacinių technologijų priemonės, naudojami valstybės reikmėms.

Valstybės informacinių išteklių valdymas – tarpusavyje susijusių valdymo principų, standartų, organizacinių priemonių, gerosios praktikos metodų ir procesų visuma, skirta valstybės informacinių išteklių sąveikumui, tinkamai veiklai ir visam informacinės sistemos ir jos veikimui užtikrinti naudojamų informacinių technologijų priemonių gyvavimo ciklui valdyti.

Valstybinis duomenų centras – biudžetinės įstaigos arba valstybės valdomos įmonės, kuri yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Šiame įstatyme sąvoka „informacinė sistema“ vartojama, kai atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos visoms šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms informacinių sistemų rūšims.

Šiame įstatyme sąvoka „registras“ vartojama, kai atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos visoms šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytoms registrų rūšims.

Šiame įstatyme sąvoka „duomenų centras“ vartojama, kai atitinkamos įstatymo nuostatos taikomos ir valstybiniams, ir privatiems duomenų centrams, esantiems ir Lietuvos Respublikoje, ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėse narėse.

Šiame įstatyme apibrėžiamos sąvokos suprantamos kitaip negu sąvokos, apibrėžiamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas).

Taikant šį įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – institucijos), kiti viešojo administravimo subjektai, viešosios įstaigos ir valstybės valdomos įmonės, kurie yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės informacinius išteklius sudarančių duomenų (toliau – duomenys) ir valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų (toliau – informacinės sistemos) valdytojai ir (ar) tvarkytojai, toliau šiame įstatyme kartu vadinami subjektais.

Valstybės informacinius išteklius sudarantys asmens duomenys yra valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymo reikalavimus (toliau kartu – asmens duomenų apsaugos reikalavimai).