Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 30-2, 30-5, 31 straipsnių pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 4, 25, 28, 30, 302, 305, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. liepos 18 d. Nr. XIV-2961
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Papildyti 2 straipsnį 381 dalimi:
„381. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal šį Įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
Pakeisti 2 straipsnio 391 dalį ir ją išdėstyti taip:
„391. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šiame įstatyme.“
Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.“
Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:
„41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.“
Pakeisti 2 straipsnio 583 dalį ir ją išdėstyti taip:
„583. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – komunalinių atliekų tvarkymo regione naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“
Pakeisti 2 straipsnio 584 dalį ir ją išdėstyti taip:
„584. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.“
Pakeisti 2 straipsnio 585 dalį ir ją išdėstyti taip:
„585. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomas komunalinių atliekų tvarkymas, kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas šiame Įstatyme nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Savivaldybės, pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką einamaisiais kalendoriniais metais įrodžiusios, kad praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendino šiame Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose savivaldybėms nustatytus kokybinius reikalavimus, susijusius su rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimu, plėtra, naudojimu ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu, taip pat įvykdė Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduotis, einamaisiais kalendoriniais metais gali naudoti kaip kurą energijai gaminti po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusias pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias atliekas.“
3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pateikti savivaldybei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžio apskaičiavimą;“.
6 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 302 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:
1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar įmoką, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar įmoka tampa didesne našta;
2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar įmokos dydis neviršytų to dydžio, kuris yra būtinas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reiškia, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar įmoka turi būti proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar įmoką tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos turi padengti būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būti vieša.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.
Nustatant rinkliavos ar įmokos dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais.
Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar įmokos skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos tvirtinama komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą. Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.
Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybės ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nenustačius naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė nustatyta regioninė kaina. Tarybos nustatyta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu nustatytos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.
Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo nustatyta galiojanti regioninė kaina.
Tarybos nustatytos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.