Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 6-2, 8, 10-1, 10-3, 10-4, 19, 20, 22, 22-1, 24, 27-1, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 28-2 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 10-2 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 282 STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI IR 9, 10, 102 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2022 m. gruodžio 20 d. Nr. XIV-1714

Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“.

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų atestacijos komisija.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo tvirtinamą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijos nustatymo metodiką. Konkrečias notaro veiklos teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves ir (ar) adresus turto paveldėjimo atvejais priskiria Notarų rūmai pagal Notarų rūmų prezidiumo patvirtintą tvarką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Poreikį, susijusį su notarų skaičiumi ir jų veiklos teritorija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos.“

4 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už vykdant notaro profesinę veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų mokamos įmokos. Šios įmokos neįskaičiuojamos į šio įstatymo 67 straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.“

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Informacijos apie notarinius veiksmus viešas skelbimas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai savo interneto svetainėse skelbia:

1) notarų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą ir informaciją apie notarinių veiksmų atlikimo privalomumą;

2) informaciją apie tai, kokie notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu būdu;

3) notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžius (įkainius) ir informaciją apie atvejus, kuriais notarų atlyginimo dydžiai gali būti mažinami arba nuo notarų atlyginimo mokėjimo atleidžiama;

4) notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką.

Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo interneto svetainėje skelbia:

1) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekamų notarinių veiksmų sąrašą;

2) konsulinio mokesčio už konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus dydžius ir informaciją apie atvejus, kuriais konsulinis mokestis neimamas;

3) informaciją apie tai, kad seniūnai notarinius veiksmus atlieka neatlygintinai;

4) konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliktų notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką.“

6 straipsnis. 9 ir 10 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 9 ir 10 straipsnius.

7 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

Notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).

Iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

Drausmės bylos notarams, kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.

Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.

Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“

9 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą.

Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.

Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų.“

10 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas

Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Notarų garbės teismas gali skirti kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą.

Notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.

Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.

Notarų garbės teismas notaro, kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui, kandidatui į notarus (asesoriui) nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“

11 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

„Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą. Šio atlyginimo dydį (įkainius) ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo tvirtinamą notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl mediacijos ir aukcionų organizavimo bei vykdymo paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“

„Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus.“

„Notarų atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre.“

12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notaras dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnyje nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras, jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti notaro pareigų.

Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas atlikti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali atlikti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo atlikti savo pareigų.

Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis atlikti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar pavaduojančio notaro, Notarų rūmų prezidentas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio atlikti notaro pareigų notaro biuro veiklą.

Notaro atstovo skyrimas įforminamas Notarų rūmų prezidento sprendimu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas, arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienų metų terminui.

Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų.

Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Notarų rūmų prezidento iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.

Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Notarų rūmų prezidento sprendimu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Notarų rūmų prezidento sprendime nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.

Už fiziniams ar juridiniams asmenims notaro atstovo padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.

Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jeigu pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti šio įstatymo 202 ir 203 straipsniuose nurodytų paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.

Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“

14 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 221 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose ir antrojoje dalyje nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai. Šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi ne ilgiau kaip penkeriems metams.“