LegalizeLietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-12-24
Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-2368
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.“
Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme.“
Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavęs ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir krašto apsaugos sistemoje tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos karo veterano vardas piliečiui suteikiamas krašto apsaugos ministro sprendimu.“
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 21 ir 22 punktais:
„21) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų parengtus metinius veiklos planus;
22) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus kuopoms;“.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 41 punktą ir jį išdėstyti taip:
„41) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato vykdant užduotis dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;“.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22) tvirtina Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus; suteikia Lietuvos kariuomenės veterano vardą. Lietuvos kariuomenės veterano vardo netenkama teismo sprendimu;“.
3 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai;“.
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.“
6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.“
Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“
Pakeisti 20 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Kariūnų, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų, kurie pakartotinai studijuoja pagal tos pačios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis arba pakartotinai studijuoja pagal žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamose priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygų apraše ir kariūno tarnybos sutartyje. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnams mokamų stipendijų rūšys, jų skaičius ir dydžiai, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatomi Akademijos statute. Kariūnams Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygos nustatomos Akademijos statute. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 20 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Akademija Akademijos statute nustatyta tvarka gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.“
Pakeisti 20 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kiekvienais metais iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases.“
Pakeisti 20 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai, esant poreikiui, iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.“
7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Kai dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais nustatytas poilsis negali būti suteiktas, profesinės karo tarnybos kariui, užtikrinant minimalų poilsio laiką, už nesuteiktas poilsio dienas išmokama kompensacija, kuri apskaičiuojama proporcingai kariui nustatyto to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti kompensaciją, tarnybinio atlyginimo dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui.“
Pakeisti 21 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.“
8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą
Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
9 straipsnis. 322 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„322 straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas
Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, Europos Parlamento nariu, savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios.
Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.
Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.
Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.“
10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Papildyti 35 straipsnio 4 dalį 7 punktu:
„7) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys išleidžiamas į atsargą.“
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.“
11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) narystę politinėje organizacijoje;“.
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) aktyvų karių dalyvavimą politinių organizacijų organizuojamuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė organizacija;“.
Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartis, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.“
Pakeisti 36 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo, paramediko ar psichologo, turinčio medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, pareigas, esant poreikiui, gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Papildyti 36 straipsnį 121 dalimi:
„121. Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į nurodytą sąrašą įrašytas užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.“
12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.