Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2019-06-06
Paskutinį kartą atnaujinta 2025-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 142
Pakeitimų istorija JSON API

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

DEVINTASIS SKIRSNIS

SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

38 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos

Nustatomos šios suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonos:

1) antžeminių suskystintų naftos dujų rezervuarų;

2) požeminių suskystintų naftos dujų rezervuarų;

3) suskystintų naftos dujų dujinimo įrenginių;

4) grupinių suskystintų naftos dujų balionų įrenginių;

5) suskystintų naftos dujų kolonėlių;

6) suskystintų naftos dujų balionų pildymo, siurblinės ir (ar) kompresorinės (dujų pildymo posto, dujų pildymo stoties) pastatų;

7) suskystintų naftos dujų balionų sandėlių;

8) suskystintų naftos dujų balionų sandėliavimo aikštelių ir (ar) konteinerių.

39 straipsnis. Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydis

1.

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zona – žemės juosta aplink suskystintų naftos dujų įrenginį ir (ar) jo įtaisus arba statinį, kuriame yra šie įrenginiai, ir oro erdvė virš šio įrenginio ir (ar) jo įtaisų arba statinio, kuriame yra šie įrenginiai.

2.

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.

40 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose

Suskystintų naftos dujų įrenginių apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su suskystintų naftos dujų įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas suskystintų naftos dujų įrenginių statybos ir remonto darbams vykdyti;

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

41 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos

Nustatomos šios vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos:

1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje;

2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje;

3) magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis;

4) vandens rezervuarų, skaidrintuvų;

5) vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų.

42 straipsnis. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1.

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

2.

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

3.

Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona –išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.

4.

Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.

5.

Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.

43 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose

1.

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai);

2) sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus;

3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles;

4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;

5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau kaip 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą;

7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją;

8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

2.

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną;

6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte;

8) uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas.

3.

Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263

44 straipsnis. Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos

Nustatomos šios elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos:

1) požeminių elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų;

2) kitų elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų;

3) kitų elektroninių ryšių infrastruktūros objektų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263

45 straipsnis. Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų dydis

1.

Požeminių elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – išilgai požeminių elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šių laidinių linijų, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

2.

Kitų elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – išilgai kitų elektroninių ryšių tinklų laidinių linijų esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo šių laidinių linijų, oro erdvė virš jos ir žemė po šia juosta.

3.

Kitų elektroninių ryšių infrastruktūros objektų apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink šiuos objektus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263

46 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose

1.

Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka negavus elektroninių ryšių infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas, chemines ir kitas medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros statybos darbams vykdyti;

3) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, kasybos, sprogdinimo darbus;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

6) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus;

7) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

8) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles.

2.

Elektroninių ryšių infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trikdys elektroninių ryšių tinklo ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų veikimą, pažeis elektroninių ryšių tinklo ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų saugumą, viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS PERDAVIMO TINKLŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

47 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos

Nustatomos šios šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos:

1) šilumos perdavimo tinklų dalių:

a)

antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų;

b)

požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų;

2) šilumos perdavimo tinklų technologinių priklausinių:

a)

šiluminių kamerų, sklendžių priežiūros statinių, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų;

b)

išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių.

48 straipsnis. Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydis

1.

Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo kanalo (arba vamzdyno, jeigu vamzdynas paklotas bekanaliu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta.

2.

Šiluminių kamerų, sklendžių priežiūros statinių, drenažo šulinių, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinių, grupinių šilumos punktų apsaugos zona – 5 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių ir (ar) statinių išorines ribas ir žemė po šia juosta.

3.

Išilgai požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų paklotų drenažo vamzdžių, telesignalizacijos kabelių bei jiems priklausančių įrenginių apsaugos zona –išilgai šių priklausinių esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo šių inžinerinių tinklų ir įrenginių išorinių ribų bei žemė po šia juosta.

49 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose

1.

Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose draudžiama:

1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti šilumos perdavimo tinklams ar jų dalims, atliekas;

2) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie šilumos perdavimo tinklų;

3) 2 metrų atstumu į abi puses nuo tinklo kanalo (vamzdyno, drenažo) išorinių ribų sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Likusioje šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje sodinant ir (ar) auginant želdinius, šiems darbams vykdyti turi būti gautas šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.

Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar energetikos ministro nustatyta tvarka negavus šių šilumos perdavimo tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2) keisti žemės paviršiaus altitudes (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

3) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais, vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

4) vykdyti žemės darbus ar požeminius darbus didesniame kaip 0,3 metro gylyje;

5) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, lauko teatrus, pramogų zonas ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius, degalines, pavojingų medžiagų talpyklas, saugyklas ir sąvartynus, motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas, stovėjimo ir saugojimo aikšteles;

6) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas šilumos perdavimo tinklų ir jų technologinių priklausinių statybos ir remonto darbams;

7) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;

8) tiesti kitus inžinerinius tinklus.

3.

Šilumos perdavimo tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis šilumos perdavimo tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

IV SKYRIUS

SANITARINĖS APSAUGOS IR AERODROMO TRIUKŠMO APSAUGINĖS ZONOS, NUOLATINIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ APSAUGINĖS ZONOS

PIRMASIS SKIRSNIS

SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

50 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos

Atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, nustatomos šios sanitarinės apsaugos zonos:

1) gamybinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus ir vėjo elektrines;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1245, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14929

2) komunalinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

3) branduolinės energetikos objektų;

4) pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

51 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo pagrindai

1.

Sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.

2.

Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra šioje dalyje nurodyti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.

3.

Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi šiuo kriterijumi – ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1777, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27591

Nr. XIV-2323, 2023-12-12, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25082

4.

Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Taikant šią išimtį, sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2323, 2023-12-12, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25082

5.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, šiame įstatyme nurodytas ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis gali būti sumažintas arba padidintas laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

6.

Jeigu objektai išdėstyti kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė ar kiti) ir tarp jų nėra objektų, kuriuos draudžiama statyti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinės apsaugos zona.

52 straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonų dydis

1.

Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gamybinės veiklos rūšims atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 2 priede.

2.

Komunaliniai objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodyti šio įstatymo 3 priede.

3.

Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonų dydis dėl galimo neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nustatomas ir tikslinamas pagal gyventojų gaunamas ar prognozuojamas apšvitos dozes, kurios įvertinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu.

4.

Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šio įstatymo 4 priede.

53 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos sanitarinės apsaugos zonose

1.

Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą šių sanitarinės apsaugos zonų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą atvejį, draudžiama:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1777, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27591

1) statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, laisvės atėmimo vietų įstaigos pastatus);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1229, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15595

2) įrengti šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;

3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šios dalies 1 punkte nurodytą paskirtį;

4) planuoti teritorijas rekreacijai ir šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.

11.

Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1777, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27591

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2323, 2023-12-12, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25082

2.

Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;

2) auginti augalus ir gyvulius ar kitus gyvūnus maisto produktų, farmacijos produktų, kūno priežiūros ir kosmetikos priemonių gamybai;

3) rinkti ir naudoti miškų, vandens telkinių gėrybes pramoniniu būdu komerciniais tikslais;

4) gaminti ir sandėliuoti sprogiąsias medžiagas;

5) gaminti ir sandėliuoti ginklus ir šaudmenis, išskyrus ginklų ir šaudmenų, skirtų krašto apsaugai, valstybės sienos apsaugai bei branduolinės energetikos objektų fizinei saugai užtikrinti, laikymą;

6) gaminti ir bandyti skraidančius aparatus;

7) branduolinės energetikos objekto riboto patekimo zonos (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) dalyje, esančioje 50 metrų atstumu nuo branduolinės energetikos objekto, kuriame branduolinė energija naudojama elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai, kuriame yra saugomas panaudotas branduolinis kuras ir (ar) kuriame yra labai radioaktyvios atliekos – statyti, rekonstruoti statinius, įrengti įrenginius, keisti statinių paskirtį, sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus.

3.

Branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje galima kita įstatymų leidžiama veikla, nesusijusi su branduolinės energetikos objektų statyba, eksploatavimu, eksploatavimo nutraukimu ar uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra, tik gavus energetikos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatyta tvarka visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų (kaip apibrėžta Branduolinės energijos įstatyme) ir Radiacinės saugos centro pritarimus numatomai veiklai.

4.

Radiacinės saugos centras nepritaria šio straipsnio 3 dalyje nurodytai numatomai veiklai, jeigu, pateikus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atliktą šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje veikloje dalyvaujančių gyventojų apšvitos dozių vertinimą, nustatoma, kad jų gaunamos apšvitos dozės gali viršyti sveikatos apsaugos ministro gyventojams nustatytas apribotąsias dozes; licencijos turėtojas – jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla sutrikdys branduolinės energetikos objektų veiklą, trukdys užtikrinti branduolinės, radiacinės, fizinės saugos ir avarinės parengties reikalavimus ir (ar) vykdyti branduolinės energetikos objektų statybos ir griovimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo darbus. Licencijos turėtojas pritaria šio straipsnio 3 dalyje nurodytai numatomai veiklai tik gavęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos sutikimą. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija sutinka dėl licencijos turėtojo pritarimo tik įsitikinusi, kad bus užtikrintas branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos bei avarinės parengties reikalavimų įgyvendinimas, o tais atvejais, kai šiems reikalavimams įgyvendinti būtinos kompensavimo priemonės, – kad šios priemonės įdiegtos.

ANTRASIS SKIRSNIS

AERODROMO TRIUKŠMO APSAUGINĖS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

54 straipsnis. Aerodromo triukšmo apsauginė zona

Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma aerodromams su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis kaip 1 200 metrų, atsižvelgus į modeliavimo būdu Aviacijos įstatyme nurodyta tvarka parengtą perspektyvinį triukšmo žemėlapį.

55 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje

1.

Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama:

1) statyti gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo paskirties pastatus;

2) įrengti šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;

3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šios dalies 1 punkte nurodytas paskirtis;

4) planuoti teritorijas rekreacijai šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik aerodromo valdytojo reikmėms ir (ar) su oro uosto veikla susijusiai veiklai vykdyti.

2.

Aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus.

TREČIASIS SKIRSNIS

NUOLATINIŲ JUODLIGĖS ŽIDINIŲ APSAUGINĖS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

56 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsauginė zona

Nuolatinio juodligės židinio apsauginė zona nustatoma nuolatiniam juodligės židiniui.

57 straipsnis. Nuolatinio juodligės židinio apsauginės zonos dydis

Nuolatinio juodligės židinio apsauginę zoną sudaro 3 metrų pločio žemės juosta aplink nuolatinį juodligės židinį žymintį ženklą nuo išorinės juodligės židinio ribos.

58 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nuolatinio juodligės židinio apsauginėje zonoje

Nuolatinio juodligės židinio apsauginėje zonoje draudžiama bet kokia ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

V SKYRIUS

SAUGOMOS TERITORIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ TERITORIJOS, JŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

59 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos:

1) kultūros paveldo objektų, nepaskelbtų saugomais, teritorijose;

2) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose ir vietovėse pagal šių objektų ir vietovių apsaugos tikslus, nurodytus teisės akte, kuriuo jie yra paskelbti saugomais;

3) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonose;

4) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose.

60 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir (ar) jų apsaugos zonose

1.

Kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre.

2.

Moksliniam pažinimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse – vykdyti darbus, nesusijusius su jų priežiūra ir konservavimu;

3) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje – atlikti bet kokius vandens lygį keičiančius darbus arba veiksmus, galinčius sukelti grunto deformaciją sausumoje ar po vandeniu, vandens bangavimą;

4) saugomo archeologinio objekto teritorijoje – plėtoti žemdirbystę ar miškų ūkį, išskyrus savaime užaugančių medžių ir krūmų šalinimą;

5) saugomo objekto, kuriam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas rezervinis režimas, teritorijoje – atlikti ardomuosius tyrimus, tvarkybos darbus, vykdyti ūkinę veiklą;

6) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar) daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka;

7) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti archeologinius radinius. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, leidimas, išduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

3.

Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose:

a)

statyti statinius, kurie dėl savo aukščio, apimties ar išraiškos būdo arba formos nustelbtų nekilnojamąsias kultūros vertybes arba trukdytų jas apžvelgti;

b)

naikinti ar kitaip žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar) daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka;

3) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse – vykdyti darbus, nesusijusius su jų priežiūra ir konservavimu;

4) neištirtose saugomo objekto teritorijos, vietovės dalyse – atidengti autentiškas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, leidimas, išduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.

4.

Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje ir vietovėje – formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose:

a)

statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius;

b)

įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius kultūros paveldo statinių išorėje.

5.

Viešajai pagarbai saugomų kultūros paveldo objektų teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama:

1) saugomo objekto teritorijoje – naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre;

2) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir jų apsaugos zonose – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijos ir jų apsaugos zonos riboženklius ir kitus statinius ir (ar) daiktus, skirtus vertingosioms savybėms pažymėti ar parodančius, kad teritorija yra saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Šie statiniai ir (ar) daiktai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka.

6.

Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

61 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų teritorijose

1.

Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti gamtos paveldo objektus ar jų vertės požymius;

2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

3) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;

4) statyti ir (ar) įrengti užtvankas;

5) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

6) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;

7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

2.

Gamtos paveldo objektų teritorijoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

3.

Už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

TREČIASIS SKIRSNIS

GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

62 straipsnis. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos ir pozonių dydžiai

Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiant gamtos paveldo objektų schemas gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos, šio objekto fizinės ir (ar) vizualinės (regimosios) apsaugos pozonių ribos nustatomos aplink gamtos paveldo objekto teritoriją ne mažesniu atstumu kaip:

1) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra kalvos, gūbriai, daubos, ozai, kopos, griovos, raguvos, smegduobės ir kitos reljefo formos, atstumą matuojant teigiamų reljefo formų atveju nuo papėdės, neigiamų – nuo šlaito viršutinės briaunos;

2) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra atodangos, skardžiai, olos, uolos, atstumą matuojant nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos;

3) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra akmenys, atstumą matuojant nuo akmens kraštų statmenų projekcijų į žemės paviršių;

4) 25 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra šaltiniai, ežerėliai, kriokliai, atstumą matuojant nuo vandens telkinio ribos;

5) 5 metrai, kai gamtos paveldo objektai yra medžiai, atstumą matuojant nuo medžio lajos projekcijos į žemės paviršių.

63 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose

1.

Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama:

1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka;

2) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;

3) statyti ir (ar) įrengti užtvankas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai;

4) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;

5) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

2.

Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos vizualinės (regimosios) apsaugos pozonyje draudžiama statyti statinius ir įveisti želdinius, trukdančius apžvelgti gamtos paveldo objektus.

3.

Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus darbus.

4.

Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIUOSE REZERVATUOSE (REZERVATUOSE-MUZIEJUOSE) TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

64 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose)

1.

Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2.

Kultūriniuose rezervatuose (rezervatuose-muziejuose) draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus toliau šioje dalyje nurodytą veiklą, Statybos įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka gavus už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakingos institucijos pritarimą šiai veiklai:

1) mokslinio tyrimo ir muziejinį darbą;

2) pažeistų kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą;

3) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų atkūrimą, remontą, tyrinėjimą, restauravimą ir konservavimą;

4) kultūrinio kraštovaizdžio teritorinių kompleksų bei objektų pritaikymą lankymui ir eksponavimui;

5) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų tiesimą ir (ar) demontavimą;

6) kitą veiklą, atitinkančią rezervato steigimo tikslus ir nepažeidžiančią rezervate saugomų vertybių.

3.

Už kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio rezervato (rezervato-muziejaus) teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.

PENKTASIS SKIRSNIS

GAMTINIUOSE REZERVATUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

65 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose rezervatuose

1.

Gamtiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

2.

Gamtiniuose rezervatuose draudžiama ūkinė ir (ar) kitokia veikla, išskyrus:

1) natūralių gamtinių procesų eigos tyrimus ir stebėjimus;

2) žmonių paieškos ir gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos ir (ar) krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę, priešgaisrinę apsaugą;

3) epizootijų atvejais – sanitarinių priemonių vykdymą;

4) statinių ir (ar) įrenginių, kurių reikia rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir (ar) išardymą, inžinerinių tinklų demontavimą;

5) pažeisto gamtinio kraštovaizdžio, ekosistemų bei objektų, natūralių buveinių ir saugomų rūšių atkūrimą ir palaikymą, invazinių rūšių naikinimą;

6) kitų priemonių, atitinkančių rezervato steigimo tikslus, įgyvendinimą.

3.

Šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už gamtinio rezervato apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

66 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose

1.

Valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama:

1) įrengti naujus karjerus;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

3) kirsti mišką pagrindinio naudojimo plynuoju kirtimu 300 metrų atstumu aplink rezervatą;

4) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

5) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų;

6) keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą, kuriam šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka turi pritarti už gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija.

2.

Valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;

4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą natūralaus hidrologinio režimo atkūrimą.

3.

Už gamtinio rezervato buferinės zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame rezervate saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KULTŪRINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

67 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūriniuose draustiniuose

1.

Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ir (ar) žaloti nekilnojamąsias kultūros vertybes;

2) naikinti, keisti, žaloti reljefo formas;

3) įrengti naujus karjerus ir šachtas, naujus naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos gręžinius;

4) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, aukštybinius pastatus, naujus aerodromus;

5) statyti vėjo elektrines;

6) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ir tranzitines susisiekimo komunikacijas;

7) įrengti atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, miestų, miestelių ir pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginius.

2.

Kultūriniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūrinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, įrengti, pertvarkyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba ar įrengimas draudžiami pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, kurių tiesimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį;

5) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

6) statyti ir (ar) įrengti užtvankas.

3.

Už kultūrinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) pažeis kultūrinio draustinio teritorijoje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes ir jų autentiškumą.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

GAMTINIUOSE IR KOMPLEKSINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

68 straipsnis. Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai

Šiame skirsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus devintajame–dvidešimt antrajame skirsniuose.

69 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose

1.

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ar žaloti reljefo formas;

2) pradėti durpių kasybą, įrengti naujus angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimo ir naudojimo gręžinius, karjerus, naudingųjų iškasenų šachtas, vykdyti tiesioginius naudingųjų iškasenų geologinius tyrimus;

3) rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius, riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip vieno kubinio decimetro natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

4) reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir ežerus, natūralų nuotėkį, išskyrus atvejus, kai gavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimą atliekami šie darbai:

a)

vykdomi gerą vandens telkinio būklę užtikrinantys darbai ir darbai, skirti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos priemonėms įgyvendinti;

b)

atkuriama erozijos nuardyta kranto linija ir (ar) taikomos kitos priešerozinės kranto apsaugos priemonės, renatūralizuojamos ištiesintų upių vagos;

c)

atkuriamas natūralus hidrologinis režimas;

d)

užtikrinama nepakitusi valstybės sienos padėtis;

e)

vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f)

vykdomi šios dalies 13 punkto b papunktyje nurodyti darbai;

5) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

6) sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus į kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti;

7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;

8) naudoti saugomų rūšių individus neturint leidimo ar juos tyčia naikinti arba trikdyti tokiomis formomis, kurios gali sutrukdyti užtikrinti saugomų rūšių palankią apsaugos būklę, neturint leidimo draustinyje introdukuoti arba į jį perkelti čia natūraliai negyvenusias rūšis;

9) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, atliekų surinkimo ir saugojimo aikšteles;

10) tiesti antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus, išskyrus tinklus, tiesiamus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus arba tiesiamus esamų kelių trasose ir kitus tos pačios rūšies tinklus inžinerinių tinklų trasose;

11) statyti ir (ar) įrengti aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines, išskyrus šios dalies 13 punkto a papunktyje nurodytą atvejį;

12) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, išskyrus kaimo turizmo sodybas, kurios privalo turėti taršos leidimus tik dėl to, kad planuoja per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 5 kubinius metrus buitinių nuotekų. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

13) vykdyti šiame punkte nurodytą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, jeigu, atlikus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kai numatomai ūkinei veiklai neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą), nėra priimto sprendimo, kad planuojama veikla nepakenks draustinio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (visais atvejais sprendimas turi būti priimtas gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir planuojamos įgyvendinti veiklos techninių, technologinių, vietos ir kitų sprendinių analizės pagrindu):

a)

sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų statyti iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę;

b)

keisti upių ir ežerų krantus, gylį, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens lygį (neįrengiant užtvankų) įgyvendinant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų prevencines priemones, vykdant tvarkomosios paveldosaugos bei tvarkomosios statybos darbus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, gerinant laivybos vidaus vandens keliuose sąlygas. Šios veiklos negali sutrukdyti pasiekti gerą šių vandens telkinių būklę;

c)

įveisti miško plotus, nenumatytus savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemose, didesnius kaip vieno hektaro ploto sodus ar plantacinius želdinius;

d)

atlikti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus;

14) neteko galios nuo 2022-07-08;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1245, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14929

15) įrengti išorinę reklamą:

a)

miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su tuose miestuose, miesteliuose ir (ar) sodybose vykdoma veikla;

b)

kaimuose ir viensėdžiuose, išskyrus atvejus, kai reklama susijusi su gamtos ir kultūros vertybėmis, lankomais objektais. Šiems darbams vykdyti turi būti gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

16) įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

17) įrengti stacionarius medžioklės įrenginius;

18) laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a)

prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b)

mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

c)

turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d)

kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e)

teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

f)

nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

19) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis:

a)

statomi statiniai, susiję su draustinio steigimo tikslais;

b)

statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas;

c)

statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;

d)

atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

e)

statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą;

f)

statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose;

g)

atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;

20) statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos:

a)

statyti pastatus, išskyrus šios dalies 19 punkto d, e ir g papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;

b)

didinti esamų pastatų tūrius, išskyrus atvejus, kai sodybose pastatai rekonstruojami Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis arba kai draustinio tvarkymo plane numatyta galimybė padidinti pastatų tūrius;

21) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a)

auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą (toliau – saugomos augalų bendrijos);

b)

yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės;

22) neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

a)

auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;

b)

yra pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės;

23) priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas;

24) įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;

25) įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas draustinio tvarkymo plane arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

26) važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai:

a)

jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;

b)

vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;

c)

jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams;

27) kurti laužus ne tam skirtose vietose;

28) keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus;

29) valstybiniuose draustiniuose ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nurodytus atvejus.

2.

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį;

3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;

4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;

5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 12 punktuose, 15 punkto b papunktyje ir 25 punkte nurodytus darbus.

3.

Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

GEOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

70 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geologiniuose draustiniuose

1.

Geologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) griauti, kasinėti, užpilti atodangas, karstines įgriuvas ir smegduobes, išskyrus atvejus, kai šie reiškiniai kelia pavojų statiniams, įrenginiams ar žmonių gyvybei ir kai tokiems darbams yra gautas už geologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas;

2) naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius;

3) tiesti tranzitinius požeminius inžinerinius tinklus.

2.

Už geologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai ar projektui, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos geologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

GEOMORFOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

71 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos geomorfologiniuose draustiniuose

Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) keisti natūralias vandenskyrų ribas;

2) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių, ir statesniuose šlaituose, taip pat kalvų viršūnėse, išskyrus:

a)

atliekant ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus;

b)

kai saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyta eksponuoti reljefo formas ir (ar) gamtos ar kultūros paveldo objektus;

3) sodinti želdinių masyvus, jeigu tai suvienodina reljefą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

HIDROGRAFINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

72 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos hidrografiniuose draustiniuose

1.

Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama vykdyti pakrančių želdinių ir aplinkos pertvarkymo darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už hidrografinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai.

2.

Už hidrografinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos hidrografiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PEDOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

73 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pedologiniuose draustiniuose

Pedologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, išskyrus atvejus, kai atkuriamas ar įveisiamas miškas, atliekami archeologiniai tyrimai;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

3) neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus, atlikti kitus ūkinius darbus, kurie gali suardyti dirvožemio dangą, išskyrus atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

74 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose draustiniuose

Botaniniuose draustiniuose draudžiama:

1) miško laukymėse ir aikštėse sodinti medžius, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

3) sakinti mišką;

4) neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus;

5) vykdyti plynus kirtimus pelkėse, išskyrus atvejus, kai vykdomi ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatyti gamtotvarkos darbai;

6) vandens telkiniuose žvejoti traukiamaisiais tinklais;

7) įrengti šėryklas ir viliojimo vietas kanopiniams žvėrims.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

75 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos zoologiniuose draustiniuose

1.

Zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) keisti vandens telkinių terminį ir cheminį režimą, kalkinti žemę;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas augalų apsaugos produktų panaudojimas invaziniams augalams naikinti, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

2.

Atskirų rūšių zoologiniuose draustiniuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos papildomai nustatytos šio skyriaus penkioliktajame, šešioliktajame ir septynioliktajame skirsniuose.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

ICHTIOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

76 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ichtiologiniuose draustiniuose

Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) važiuoti per brastas;

2) vykdyti verslinę žvejybą;

3) keisti vandens telkinių dugną, natūralias buveines, jeigu tai pablogintų draustinyje saugomų rūšių būklę.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

ORNITOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

77 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ornitologiniuose draustiniuose

1.

Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) tiesti antžemines elektroninių ryšių tinklų laidines linijas, elektros tinklų oro linijas ir oro kabelių linijas, statyti vėjo elektrines, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-643, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24263

3) skraidyti orlaiviais su varikliu (varikliais) žemesniame kaip vieno kilometro aukštyje, išskyrus:

a)

ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo, žmonių paieškos ir gelbėjimo, nusikalstamų veikų užkardymo ir jas padariusių asmenų nustatymo bei sulaikymo ir karinės jėgos naudojimo taikos metu atvejais;

b)

nustatyto užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais atvejais;

c)

aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatytų masinio miško kenkėjų išplitimo židinių naikinimo atvejais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

4) medžioti paukščius, o kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai varninių paukščių ar kitų žalingų gyvūnų gausą reguliuoti numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

5) žvejoti nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d.;

6) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a)

atliekami žemės ūkio, miškų ūkio darbai, aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintuose įveisimo planuose numatyti vandens telkinių įžuvinimo darbai;

b)

vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c)

vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d)

vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, valstybinė saugomų teritorijų kontrolė;

e)

lankomi ir (ar) eksploatuojami šiuose draustiniuose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f)

nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu dėl draustinio geografinės padėties ir (ar) saugomų gyvūnų rūšių ypatybių paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų;

7) sakinti mišką, neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus:

a)

miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus;

b)

sanitarinius miško kirtimus atvejais, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;

c)

kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

2.

Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už ornitologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už ornitologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos ornitologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

TERIOLOGINIUOSE, HERPETOLOGINIUOSE IR ENTOMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

78 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose

1.

Teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) įrengti automobilių stovėjimo aikšteles;

3) lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai:

a)

atliekami žemės ar miškų ūkio darbai;

b)

vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c)

vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d)

vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;

e)

lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f)

nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų;

4) vykdyti entomologiniuose draustiniuose sanitarinius miško kirtimus, išskyrus atvejus, kai jie privalomi pagal aplinkos ministro patvirtintas Miško sanitarinės apsaugos taisykles;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

5) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims;

6) įrengti viliojimo vietas kanopiniams žvėrims šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka negavus už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b, c papunkčiuose ir 6 punkte nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už teriologinio, herpetologinio ar entomologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos teriologiniame, herpetologiniame ar entomologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

BOTANINIUOSE-ZOOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

79 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose

1.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) apsodinti mišku miško laukymes ir aikštes;

2) naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

3) vykdyti verslinę žvejybą;

4) įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka negavus už botaninio-zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už botaninio-zoologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už botaninio-zoologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

GENETINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

80 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos genetiniuose draustiniuose

Genetiniuose draustiniuose draudžiama:

1) naikinti ir žaloti augalus rūšių, kurių genetinei vertei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, ar augalus rūšių, kurios medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvų apsaugos ir gerinimo funkcijas;

2) sodinti mišką, kur jis iki tol neaugo;

3) atkurti medyną miško dauginamąja medžiaga, išauginta ne iš tame pačiame draustinyje surinktų sėklų;

4) kirsti sveikus medžius ir krūmus, jeigu jie nekenkia augalams rūšių, kurių genetinei vertei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis;

5) kirsti miške tikslines augalų rūšis pridengiančius medžius, pridengiantį pomiškį ir traką, kai be jų priedangos tikslinės augalų rūšys neišsilaiko;

6) ardyti miško paklotę, natūralią dirvožemio dangą, žolinę dangą, išskyrus atvejus, kai skatinamas augalų rūšių, kurių genetinei įvairovei palaikyti ir išsaugoti įsteigtas draustinis, žėlimas ir atkuriamas miškas ar atliekami archeologiniai tyrimai;

7) tiesti naujus kelius, užtvindyti, tręšti ir naudoti cheminius preparatus, išskyrus tuos, kurie naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais;

8) miške įrengti proskynas ir valksmus, jeigu tai nenumatyta miško kirtimus reglamentuojančiuose teisės aktuose;

9) įrengti šėryklas ir viliojimo vietas kanopiniams žvėrims.

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

TELMOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

81 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos telmologiniuose draustiniuose

1.

Telmologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus, išskyrus jų naudojimą dirbamojoje žemėje, urbanizuotose teritorijose, taip pat augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintuose invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ir atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas arba užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais;

2) vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus pelkėse ir jų apypelkiuose 100 metrų atstumu nuo pelkės ribos, taip pat pelkių mineralinio grunto salose;

3) neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus:

a)

miško atkūrimo ir (ar) įveisimo darbus;

b)

sanitarinius miško kirtimus atvejais, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatomas masinis miško kenkėjų išplitimas;

c)

atvejus, kai atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2990, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12612

4) lankytis nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d., išskyrus atvejus, kai:

a)

atliekami žemės ūkio ar miškų ūkio darbai;

b)

vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

c)

vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

d)

vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, valstybinė saugomų teritorijų kontrolė;

e)

lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;

f)

nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytą veiklą vykdyti draudžiama, aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už telmologinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo šiai veiklai. Už telmologinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos telmologiniame draustinyje saugomas gamtos vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

TALASOLOGINIUOSE DRAUSTINIUOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS

82 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos talasologiniuose draustiniuose

Talasologiniuose draustiniuose draudžiama:

1) statyti statinius, išskyrus hidrotechnikos statinius, būtinus saugiai laivybai užtikrinti, krantodaros procesams stabilizuoti;

2) tvarkyti jūros dugną, transformuoti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bei natūralias buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų šių buveinių būklę;

3) išleisti nuotekas;

4) medžioti vandens ir pelkių paukščius;

5) statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;

6) vilkti inkarus, grandines, atlikti kitus jūros dugną ardančius veiksmus;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).