LegalizeLietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-12-01 iki 2024-12-31
Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18825
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO
ĮSTATYMAS
2016 m. birželio 21 d. Nr. XII-2470
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje;
2) Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
3) asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – trečiųjų šalių piliečiai), turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems suteiktas perkeliamojo asmens statusas, ir asmenims, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Nr. XIV-1287, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15436
4) darbdaviams, registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, ir darbdaviams fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Šio įstatymo nuostatos dėl:
1) konsultavimo dėl sezoninio darbo paslaugų teikimo taikomos ir trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų;
2) tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos:
trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus atvykstančius į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų;
prieglobsčio prašytojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 20 dalyje, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį;
3) laisvų darbo vietų registravimo, informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos ir darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Atsakomybė už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą taikoma visiems asmenims, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.
Skaidriai dirbantis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis pagal darbo sutartį dirbantis arba savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo, turintis to įstatymo nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (jei jį turėti privaloma), o jei tokiam asmeniui šis kodas negali būti suformuojamas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei juos turėti privaloma).
Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Užimtumo forma – asmens veiklos, kurią vykdydamas asmuo yra laikomas užimtu, būdas.
Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
II SKYRIUS
UŽIMTUMO FORMOS IR JŲ SISTEMA
3 straipsnis. Užimtas asmuo
Asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla:
1) dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) yra savarankiškai dirbantis asmuo;
3) užsiima neatlygintinio užimtumo veikla.
Asmenų užimtumo pagal kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo formų ypatumus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, nustato specialūs įstatymai ir kiti teisės aktai.
4 straipsnis. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu
Asmuo yra laikomas dirbančiu, jeigu jis dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Darbo sutarties sąvoką, darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra šie:
1) valstybės tarnybos santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir atitinkami tarnybos statutai;
2) profesinės karo tarnybos santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
3) dėl valstybės politikų darbo susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato specialūs įstatymai, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos nario pareigos atliekamos neatlygintinai;
4) dėl valstybės pareigūnų darbo susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato specialūs įstatymai;
5) dėl teisėjų darbo susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir kiti įstatymai;
6) diplomatinės tarnybos santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas ir kiti įstatymai;
7) dėl kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių darbo susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
8) dėl asmenų, deleguotų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas ir kiti įstatymai;
9) Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2901, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13509
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
10) darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka;
11) darbas, dirbamas asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose.
5 straipsnis. Savarankiškai dirbantys asmenys
Savarankiškai dirbantis asmuo yra fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:
1) individualia veikla;
2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;
3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Individuali veikla
Individuali veikla yra ši savarankiška fizinio asmens veikla:
1) savarankiška kūryba, kuri yra susijusi su savarankiška kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimu ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perdavimu arba jų suteikimu;
2) veikla pagal laisvąją profesiją, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys fiziniai asmenys verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę, apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio, įmonių bankroto administratoriaus, įmonių restruktūrizavimo administratoriaus ir panašią veiklą;
3) savarankiška sporto veikla, kuri yra susijusi su tam tikros fizinės ar protinės veiklos, grindžiamos tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamos tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma, atlikimu, rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla, išskyrus sporto veiklą pagal darbo sutartį dėl sportinės veiklos;
4) savarankiška atlikėjo veikla, kuri yra susijusi su atlikėjo rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Atlikėjais nelaikomi fiziniai asmenys, dalyvaujantys kuriant kūrinį arba rengiantis viešam pasirodymui, tačiau nedalyvaujantys kūrinį atliekant viešai ar viešai pasirodant;
5) savarankiška trenerio veikla, kai treneris nėra sudaręs darbo sutarties dėl trenerio darbo su organizacija, kuri vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas;
6) mokslinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, kuri nepriskiriama veiklai pagal laisvąją profesiją;
7) kita savarankiška komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
8) žemės ūkio veikla.
Asmuo užsiima individualia veikla mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje
Asmuo pagal šį įstatymą yra laikomas užimtu, jeigu jis yra įsteigęs šios teisinės formos juridinį asmenį arba yra jo dalyvis ar dalyvauja kitos organizacinės struktūros veikloje arba vykdo šią veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje:
1) yra individualios įmonės savininkas;
2) yra mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys;
3) yra partneris pagal jungtinės veiklos sutartį, išskyrus ūkininko ar žemės ūkio valdos partnerį;
4) yra juridinio asmens valdymo organo narys ir už šią savo veiklą gauna atlygį;
5) yra kooperatinės bendrovės narys, kuris vykdo ūkines operacijas su kooperatine bendrove;
6) yra šeimynos dalyvis;
7) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus turi teisę į juridinio asmens pelno dalį.
8 straipsnis. Individuali žemės ūkio veikla
Individuali žemės ūkio veikla – tai veikla, kurią vykdo fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapęs ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
9 straipsnis. Neatlygintinis asmenų užimtumas
Užimtu yra laikomas asmuo, kuris vykdo šią neatlygintiną veiklą:
1) stažuojasi, sudaręs stažuotės sutartį;
2) atlieka visuomenei naudingą veiklą;
3) atlieka darbą kaip darbo terapijos priemonę;
4) vykdo savanorišką veiklą;
5) atlieka praktiką, sudaręs savanoriškos praktikos sutartį;
6) atlieka praktiką, sudaręs profesinės veiklos praktikos sutartį;
7) užsiima profesine veikla profesinės adaptacijos laikotarpiu;
8) atlieka viešuosius darbus jam skyrus tokią administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;
9) atlieka viešuosius darbus jam skyrus tokią bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Savanoriška praktika
Asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis (toliau – įmonė), kuriose atliekama savanoriška praktika.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-811, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27389
Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
Įmonė, likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki numatytos asmens savanoriškos praktikos atlikimo pradžios ir per 3 darbo dienas po savanoriškos praktikos atlikimo pabaigos, informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinį skyrių, vykdantį šiame straipsnyje nustatytų savanoriškos praktikos sutartims keliamų reikalavimų laikymosi kontrolę, apie asmens savanoriškos praktikos pradžią ir pabaigą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra valstybės lėšomis draudžiami sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Asmuo tuo pačiu metu gali atlikti savanorišką praktiką ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą.
Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis.
Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras to asmens sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus.
Asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Savanoriška praktika yra neatlygintina.
Savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
III SKYRIUS
UŽIMTUMO RĖMIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO IR STEBĖSENOS SISTEMA
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
11 straipsnis. Užimtumo rėmimo sistemos tikslas ir uždaviniai
Užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.
Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai yra šie:
1) derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą;
2) didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes.
Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinami ir darbo rinkos paslaugos teikiamos vadovaujantis moterų ir vyrų lygių galimybių bei nediskriminavimo principais.
12 straipsnis. Darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės
Darbo rinkos paslaugos yra šios:
1) laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas;
2) informavimas;
3) konsultavimas;
4) įsidarbinimo galimybių vertinimas;
5) tarpininkavimas įdarbinant;
6) individualios užimtumo veiklos planavimas;
7) įdarbinimas su pagalba.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:
1) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;
2) užimtumo didinimo programos.;
3) atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
4) išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
13 straipsnis. Užimtumo rėmimo politiką formuojantys, jos įgyvendinimą organizuojantys, koordinuojantys ir kontroliuojantys bei ją įgyvendinantys subjektai
Užimtumo rėmimo politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina:
1) Užimtumo tarnyba, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos;
3) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką formuoja konsultuodamosi su socialiniais partneriais. Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Užimtumo taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios valstybės institucijos ir ją įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizę, organizuodamos mokslinius tyrimus ir šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) teikia Lietuvos Respublikos Seimui užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų projektus;
2) tvirtina valstybės užimtumo didinimo programas ir priima nutarimus, būtinus užimtumo rėmimui užtikrinti;
3) koordinuoja ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su užimtumo rėmimu.
15 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų ministerijų kompetencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo;
2) koordinuoja, analizuoja ir kontroliuoja užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos užimtumo strategiją;
3) organizuoja ir finansuoja užimtumo rėmimo priemonių ir darbo rinkos paslaugų įgyvendinimą;
4) nustato darbo rinkos paslaugų teikimo, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, darbo rinkos stebėsenos sąlygas ir tvarką;
5) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas užimtumo rėmimo funkcijas.
Kitos ministerijos šio įstatymo nustatytas darbo rinkos paslaugas teikia ir užimtumo rėmimo sistemos tikslą, uždavinius ir užimtumo rėmimo priemones pagal savo kompetenciją įgyvendina vykdydamos įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestos valdymo srities funkcijas bei veiklą, susijusią su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimu.
16 straipsnis. Užimtumo tarnybos, kitų institucijų ir įstaigų kompetencija
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyba turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
Užimtumo tarnyba:
1) teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;
2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;
3) vykdo šalies ir atskirų jos regionų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;
4) kartu su savivaldybių institucijomis ir regionų plėtros tarybomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti atsižvelgiant į regiono specifiką;
5) Neteko galios nuo 2023-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
9) registruoja grupės darbuotojų atleidimo atvejus;
10) atsižvelgdama į Vyriausybės patvirtintus regioninės politikos prioritetus ir regionų plėtros tarybų patvirtintus regionų plėtros planus, rengia ir, suderinusi su regionų plėtros tarybomis, tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;
11) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas.
Prie Užimtumo tarnybos veikia iš valstybės institucijų ir darbdavių atstovų sudaroma dvišalė kolegiali institucija – Užimtumo taryba. Užimtumo taryba svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Užimtumo tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Kitos valstybės institucijos prisideda prie šiame įstatyme nustatyto užimtumo rėmimo sistemos tikslo ir uždavinių bei užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais su užimtumu susijusiais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
17 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija
Savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytas užimtumo rėmimo priemones bei rengia ir įgyvendina šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytas užimtumo didinimo programas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
18 straipsnis. Socialiniai partneriai
Socialiniai partneriai, įgyvendindami užimtumo rėmimo politiką, savo interesams atstovauja dalyvaudami Lietuvos Respublikos trišalės tarybos ir trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų veikloje.
Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų svarsto ir teikia pasiūlymus dėl įstaigų prioritetinių veiklos krypčių nustatymo, užimtumo didinimo programų rengimo tikslingumo, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, veiklos efektyvumo didinimo.
Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) gali būti nuolatinės arba sudaromos atskiriems užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo klausimams spręsti.
Trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
19 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų, kitų organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai
Nevyriausybinių organizacijų, kitų organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai, atstovaujantys darbo ieškančių asmenų grupių interesams, gali dalyvauti patariamojo balso teise trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų ir teikti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus darbo ieškančių asmenų užimtumo klausimams spręsti.
TREČIASIS SKIRSNIS
SUBJEKTAI, KURIEMS TAIKOMOS DARBO RINKOS PASLAUGOS
IR UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONĖS
20 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės
Šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos teikiamos šiems asmenims:
1) nedirbantiems asmenims;
2) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
3) savarankiškai dirbantiems asmenims;
4) darbdaviams.
Šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:
1) bedarbiams;
2) užimtiems asmenims.
Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose, 41 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 481 straipsnyje, skiriama ir mokama atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams. Už įdarbintą asmenį, atitinkantį šio įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, darbdaviui mokama šio įstatymo 482 straipsnyje nurodyta išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio.
Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, taikoma paramos judumui priemonė ir užimtumo didinimo programos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
21 straipsnis. Nedirbantys asmenys
Nedirbantis asmuo yra asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra bedarbis;
2) užsiima tik neatlygintinio užimtumo veikla;
3) nėra užimtas asmuo;
22 straipsnis. Bedarbiai, kiti darbo ieškantys asmenys ir darbo rinkai besirengiantys asmenys
Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:
1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1304, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15631
3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;
5) nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
7) nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.
Asmuo, kuris užsiima neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą.
Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento.
Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų arba kurio bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba nedirbantis asmuo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurį Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) besimokančio asmens;
4) asmens, praradusio bedarbio statusą;
5) darbo rinkai besirengiančio asmens.
Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu, jeigu asmens prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Nedirbančiam asmeniui, kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas nesuteikiamas.
TAR pastaba. 22 straipsnio 5 dalies nuostata dėl registracijos Užimtumo tarnyboje tęsimo asmens prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos, taikoma asmenims, kuriems bedarbio statusas dėl Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių buvo panaikintas po 2022-07-01.
Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose, ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas suteikiamas nedirbančiam asmeniui (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nedirbantį asmenį), kurio įsidarbinimą riboja bent viena iš šių aplinkybių:
1) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti;
2) turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį;
3) apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigos (įstaigų), mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;
4) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;
5) turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.
Užimtumo tarnybai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažinus nedirbantį asmenį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu, jeigu asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, bedarbio statusas panaikinamas ir asmeniui suteikiamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas statusas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama.
Darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas ir atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo rinkai besirengiantis asmuo yra pasirengęs šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta tvarka ieškoti darbo ar vykdyti savarankišką veiklą;
2) iš dalies ar visiškai pašalintos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos įsidarbinimą ribojančios aplinkybės arba jos išnykusios;
3) darbo rinkai besirengiantis asmuo nedalyvauja teikiant siūlomas paslaugas ir (ar) taikant užimtumo didinimo programas ir (ar) pateikia prašymą suteikti jam bedarbio statusą.
Jeigu Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka darbo rinkai besirengiančiam asmeniui suteikia bedarbio statusą, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas, o registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas sustabdomas esant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms aplinkybėms jų buvimo laikotarpiu, kuriam pasibaigus, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir jam suteikiamas bedarbio statusas.
Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas panaikinamas ir registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama, atsiradus bent vienai šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 ir 9–14 punktuose nurodytai aplinkybei, mutatis mutandis taikomai darbo rinkai besirengiančiam asmeniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
23 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų grupės
Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Darbo ieškančių asmenų priskyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms darbo ieškančių asmenų grupėms kriterijus, taip pat užimtumo rėmimo priemonių siūlymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
24 straipsnis. Bedarbio statuso sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo pagrindai
Bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai:
1) bedarbis dalyvauja paramos mokymuisi arba įdarbinimo subsidijuojant priemonėse;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
2) atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
3) bedarbis atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba bedarbis, kuris yra karys savanoris, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, ar rezervo karys, pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kai už tarnybos dienas jam mokamas atlyginimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Nr. XIV-2741, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11579
4) bedarbis dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir socializacijos projektuose ar programose.
Asmenims, kurių bedarbio statusas sustabdytas, neteikiamos įsidarbinimo galimybių vertinimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos.
Bedarbio statusas atkuriamas išnykus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms.
Bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių:
1) atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigęs juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
2) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar tampa žemės ūkio valdos partneriu, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712
Nr. XIV-1304, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15631
3) bedarbis sukanka senatvės pensijos amžių;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
4) bedarbis pradeda mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 12 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 21 dalyje nurodyto tinkamo darbo;
TAR pastaba. 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatos dėl bedarbio statuso panaikinimo taikomos bedarbiams, kuriems bent viena iš 24 straipsnio 4 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių (siūlomo tinkamo darbo atsisakymas, atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarkos pažeidimas ar bedarbio nelegaliai gautos ar gaunamos pajamos ir (ar) nelegalus darbas, neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu) nustatoma po 2022-07-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
7) bedarbis be svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savarankiškai neieško darbo ir nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos ar (ir) antrą kartą per 6 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką pažeidimo dienos pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką;
TAR pastaba. 24 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos dėl bedarbio statuso panaikinimo taikomos bedarbiams, kuriems bent viena iš 24 straipsnio 4 dalies 5, 7 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių (siūlomo tinkamo darbo atsisakymas, atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarkos pažeidimas ar bedarbio nelegaliai gautos ar gaunamos pajamos ir (ar) nelegalus darbas, neteisėta veikla, susijusi su pajamų gavimu) nustatoma po 2022-07-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
8) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonė taikoma neterminuotai, arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
9) Užimtumo tarnyba iš šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša bent vienai iš šio įstatymo 55 straipsnio nurodytų institucijų apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, arba apie tai, kad bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
10) pasibaigia bedarbio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas;
11) įsiteisėja teismo sprendimas, nutartis arba teismo nuosprendis, kuriuo bedarbiui paskiriama bausmė, administracinė nuobauda arba jam pritaikomos poveikio, procesinės prievartos ar priverčiamosios medicinos priemonės, dėl kurių pobūdžio jis negali dirbti ir (ar) Užimtumo tarnyboje tęsti darbo paieškos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
12) bedarbis deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai bedarbis turi būti Užimtumo tarnybos žinioje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
13) gaunamas bedarbio prašymas nutraukti jo registraciją Užimtumo tarnyboje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
14) bedarbis miršta;
15) Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįsta bedarbį darbo rinkai besirengiančiu asmeniu.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) liga, sužalojimas, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų);
2) Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
3) užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla;
4) neteko galios nuo 2022-07-01.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas;
2) artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis;
3) vaiko iki 14 metų liga, šeimos narių priežiūra ar slaugymas;
4) pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo;
5) šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priežastys.
Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytoms aplinkybėms, nurodytos šio straipsnio 5, 6 dalyse ir 8 dalies 2 punkte.
Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) liga, sužalojimas, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų);
2) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytų pareigų vykdymas;
3) darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami.
Asmuo apie priimtus individualius administracinius aktus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo individualių administracinių aktų priėmimo žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), elektroniniu būdu (elektroniniu paštu ar naudojantis elektroninėmis paslaugomis) ar raštu (išsiuntus paštu ar per pasiuntinį).
25 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
Darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi:
1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;
5) bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbantys asmenys;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
7) 16–24 metų bedarbiai;
8) pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;
9) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
11) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
12) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
13) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DARBO RINKOS PASLAUGOS
26 straipsnis. Laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimo paslaugos
Ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai.
Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria juos atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
27 straipsnis. Informavimo paslaugos
Informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams – susirasti tinkamų darbuotojų.
Informavimo paslaugas sudaro:
1) informavimas apie užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas;
2) profesinis informavimas.
Informuojant apie darbo rinkos paslaugų teikimą ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą:
1) darbo ieškantys asmenys yra supažindinami su darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis bei dalyvavimo jose sąlygomis;
2) darbdaviams yra teikiama informacija apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Teikiant profesinio informavimo paslaugą, darbo ieškantys asmenys informuojami apie laisvas darbo vietas, darbo paiešką, profesinį mokymą, studijas, kvalifikacijų paklausą ir jų poreikių prognozes, profesijos pasirinkimą, keliamus reikalavimus.
28 straipsnis. Konsultavimo paslaugos
Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo keitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius.
Konsultavimo paslaugas siekiant užimtumo sudaro:
1) profesinis konsultavimas ir profesinės karjeros planavimas;
2) konsultavimas dėl pasirengimo dirbti;
3) psichologinis konsultavimas;
4) konsultavimas dėl verslo kūrimo.
Teikiant profesinio konsultavimo ir profesinės karjeros planavimo paslaugą, skirtą darbo ieškančio asmens profesiniam apsisprendimui, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes renkantis tam tikrą profesiją, persikvalifikuojant ar keičiant darbą, suteikiama karjeros valdymo kompetencijų, motyvuojama mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse.
Teikiant konsultavimo dėl pasirengimo dirbti paslaugą, asmenims suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių priimti informacija pagrįstus sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, būtinus įsidarbinimą ribojančioms aplinkybėms pašalinti, atkurti darbo įpročius ir (ar) įgyti darbo paieškos įgūdžių, ugdomas asmenų pasirengimas darbo rinkai.
Teikiant psichologinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims spręsti emocines, asmenybės ir bendravimo problemas, sudarančias kliūtis jų užimtumui.
Teikiant konsultavimo dėl verslo kūrimo paslaugą, padedama asmenims apsispręsti dėl galimybės pradėti kurti savo verslą, suteikiama žinių, padedančių priimti pagrįstą sprendimą dėl verslo kūrimo, dalyvaujant šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytoje priemonėje, suteikiama verslo plano rengimo, verslo administravimo, išlaikymo bei plėtros žinių.
Užimtumo tarnyba, teikdama konsultavimo paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos, organizuojant konsultacinius užsiėmimus individualiai arba grupėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, pasirengimą darbo rinkai ir kitas šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
30 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų.
9 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas);
2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su darbo ieškančio asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) kelionė nuo darbo ieškančio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 procentų darbo skelbime nurodytos mėnesinės algos, skaičiuojant pagal atstumą nuo asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį;
4) darbo skelbime siūloma mėnesinė alga yra ne mažesnė už tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, ir pirmus 3 mėnesius sudaro ne mažiau kaip 80 procentų, o ketvirtą–devintą mėnesį – 60 procentų darbo ieškančio asmens 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį, turėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių darbo ieškančio asmens draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis proporcingai dirbtam laikui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Jeigu prasidėjo dešimtas mėnuo nuo asmens registracijos Užimtumo tarnyboje dienos arba jeigu tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dieną asmuo Užimtumo tarnyboje buvo registruotas kaip bedarbis daugiau kaip 9 mėnesius per 18 mėnesių laikotarpį iki tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, tinkamu darbu laikomas darbas, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus požymius.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tinkamas darbuotojas yra asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti).
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas darbo ieškantiems asmenims nemokamai teikia:
1) Užimtumo tarnyba;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas;
3) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jo filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuriems tokia teisė suteikta pagal tos valstybės narės teisės aktus;
4) Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir verčiasi šia veikla.
Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Užimtumo tarnybai jos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie savo statusą ir veiklą, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos
Bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi:
1) bedarbio (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka;
2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų, paramos judumui priemonės įgyvendinimo.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
Asmenims, Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytais statusais, jų prašymu, pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
PENKTASIS SKIRSNIS
DARBO RINKOS STEBĖSENA
32 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaita, padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas
Užimtumo tarnyba, atlikdama šalies ir atskirų jos regionų darbo rinkos stebėseną, vykdo darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, rengia padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas bei darbo rinkos prognozes ir jas skelbia viešai.
Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant į:
1) statistinius duomenis apie Užimtumo tarnyboje registruotus ir į apskaitą įtrauktus darbo ieškančius asmenis, laisvas darbo vietas ir jų kitimo tendencijas;
2) darbdavių apklausų darbo jėgos poreikiui nustatyti rezultatus;
3) šalies ūkio būklę ir vystymosi prognozes;
4) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;
5) kvalifikacijų ir kvalifikuotų specialistų poreikio prognozę;
6) Valstybės duomenų agentūros renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
7) mokslinių tyrimų rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
33 straipsnis. Darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimas
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimą.
Darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
34 straipsnis. Darbo rinkos stebėsenos rezultatų naudojimas
Darbo rinkos stebėsenos rezultatai naudojami:
1) užimtumo rėmimo, švietimo ir profesinio mokymo, ekonominei, socialinei ir regioninei politikai formuoti ir įgyvendinti;
2) lėšų, reikalingų darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti, poreikiui nustatyti;
3) užimtumo rėmimo projektams rengti ir Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšoms panaudoti;
4) užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų veiklai vertinti.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONĖS
35 straipsnis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra šios:
1) parama mokymuisi;
2) parama judumui;
3) remiamasis įdarbinimas;
4) parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti.
Užimtumo tarnyba konkrečias aktyvios darbo rinkos politikos priemones parenka ir asmenį siunčia dalyvauti tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma pradedama skaičiuoti nuo pirmos jų taikymo per 3 metų laikotarpį dienos ir ji negali viršyti 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės asmeniui taikomos neterminuotai, jų finansavimo suma neįskaičiuojama į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo paskutinės kompleksinio šių priemonių taikymo dienos.
Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:
1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) kurie neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;
4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
6) kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga.
Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi darbdaviams, teikiantiems paraiškas gauti šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui.
Darbdaviai, įgyvendinantys šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas priemones, šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytiems asmenims apskaičiuotą darbo užmokestį moka atlikdami mokėjimo pavedimą.
Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės taikomos įgyvendinant šias aktyvios darbo rinkos politikos priemones:
1) profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, jeigu įgyvendinant šias priemones sudaroma trišalė sutartis dėl užimtų asmenų;
2) įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį;
3) remiamojo įdarbinimo;
4) paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2651, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09689
Straipsnio pakeitimai:
TAR pastaba. 35 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos šios aplinkybės – darbdaviui nepaskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56, 57, 58 ar 592 straipsnyje nurodytą pažeidimą, darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus – taikomos darbdaviams, kurie pateikė paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį po 2023 m. sausio 1 d.
Nr. XIV-1390, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-25, i. k. 2022-16117
36 straipsnis. Parama mokymuisi
Paramos mokymuisi priemonės yra šios:
1) profesinis mokymas;
2) įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį;
3) stažuotė;
4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas;
5) neformalusis suaugusiųjų švietimas;
6) aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas.
Paramą mokymuisi reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas.
Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1106, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11864
37 straipsnis. Profesinis mokymas
Užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų, ir bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį užimtas asmuo pasiliks dirbti, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Jeigu bedarbiai ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas arba jeigu bedarbiai nori pradėti dirbti, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens.
Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Profesinio mokymo teikėjas bedarbių priėmimą mokytis vykdo ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už įvykdytą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos, valandos).
Profesinis mokymas pagal kvalifikaciją suteikiančias programas, kurios nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų;
2) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
3) darbdavių lėšų;
4) kitų šaltinių.
Bedarbiams ar užimtiems asmenims bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 2,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Šis apribojimas netaikomas šio straipsnio 13 dalies 2–5 punktuose numatytoms išlaidoms bedarbiui, o užimtam asmeniui iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų išlaidų finansuojamos tik profesinio mokymo paslaugų išlaidos. Užimtam asmeniui, kuris profesinio mokymosi metu buvo atleistas iš darbo, profesinio mokymosi laikotarpiu papildomai mokama šio straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyta mokymo stipendija ir kompensuojamos šio straipsnio 13 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos išlaidos. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką nustato, dokumentų tipines formas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu ir kuri mažinama proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, mokymo stipendija bedarbiui mokama 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už lankytą profesinio mokymosi valandą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bedarbiui mokama 0,4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ir karantiną arba profesinio mokymo teikėjas atnaujina dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytą veiklą, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną lankytą valandą arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2084, 2023-06-22, paskelbta TAR 2023-06-27, i. k. 2023-12872
Kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidų apmokėjimo bedarbiams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 35 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą. Kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinio mokymo vietą ir atgal apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio profesinį mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą.
Kai bedarbis, dalyvaujantis profesiniame mokyme (išskyrus įdarbinimą pagal pameistrystės darbo sutartį), suderinęs su profesinio mokymo teikėju darbo ir mokymosi laiką, pradeda šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užimtumo formų veiklą, mokymosi laikotarpiu finansuojamos tik jo mokymo paslaugos.
Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal šio straipsnio nuostatas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ir ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po vienų metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai:
1) dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją;
2) asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo;
3) neturi teisės mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, prieš tai neįgijęs kompetencijos pagal kitą formaliojo profesinio mokymo programos modulį.
Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:
1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius arba 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas;
2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius arba 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas, mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui;
3) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius arba 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas per 60 darbo dienų;
4) užimtas asmuo, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse nustatyto įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius arba 6 mėnesius vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje trišalėje sutartyje nustatyto įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – per 60 darbo dienų visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, o jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – visas jos patirtas šio straipsnio 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas išlaidas, mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui.
Užimtumo tarnybai jos patirtų šio straipsnio 13 dalyje nurodytų išlaidų neturi atlyginti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse nustatytų įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją.
Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:
1) profesinio mokymo paslaugų;
2) mokymo stipendijos mokėjimo;
3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;
4) apgyvendinimo;
5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų.
Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos su profesiniu mokymu susijusios išlaidos, kurių šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino Užimtumo tarnybai, išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 13 dalyje nurodytų išlaidų, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o jeigu užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – visų jos patirtų šio straipsnio 13 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdytas bedarbio profesinis mokymas;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).