Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas

Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20, 21 ir 231 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnio ir 1231 straipsnio 8 dalyje numatytas veikas ir netaikoma Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta ekonominė sankcija už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu šis asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu šis asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, arba jeigu šis asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (toliau – vienkartinė įmoka), išskyrus atvejus, kai šis asmuo neįvykdė bent vieno iš šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 4–7 dalyse nurodytų veiksmų.

Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti nereikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20, 21 ir 231 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnio ir 1231 straipsnio 8 dalyje numatytas veikas, jeigu šis asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu šis asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką, arba jeigu šis asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, išskyrus atvejus, kai šis asmuo neįvykdė bent vieno iš šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 4–7 dalyse nurodytų veiksmų.

Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20, 21 ir 231 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnio ir 1231 straipsnio 8 dalyje numatytas veikas ir netaikoma Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta ekonominė sankcija už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu šis asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.

Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti nereikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20, 21 ir 231 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 114 straipsnio ir 1231 straipsnio 8 dalyje numatytas veikas, jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, neturi mokėti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos negali būti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas), jeigu šis asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, neturi mokėti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos negali būti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas), jeigu šis asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui pateikė paraišką dėl savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo naudoti gręžinį arba jeigu šis asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, arba jeigu šis asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.

Asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą. Šis asmuo savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui teikia paraišką dėl savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius nepritaria gręžinio naudojimui šiais atvejais:

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam:

Gręžiniai Žemės gelmių registre registruojami Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atveju gręžinio registracijos Žemės gelmių registre dokumentai Lietuvos geologijos tarnybai turi būti pateikti per 6 mėnesius nuo savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimo naudoti gręžinį gavimo dienos.

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, gavęs savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą naudoti gręžinį, turi per 4 mėnesius nuo pritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti, jeigu nėra galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos.

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, gavęs savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus nepritarimą naudoti gręžinį, turi per 4 mėnesius nuo nepritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti.

Asmuo, savo noru nusprendęs likviduoti sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba savo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti.

Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančio arba savo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 2 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.

Viešasis geriamojo vandens tiekėjas, kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, raštu kreipiasi į savivaldybę dėl viešojo vandens tiekėjo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, gręžinio savininko duomenų įrašymo į Žemės gelmių registrą (toliau – kreipimasis) ir raštu informuoja Aplinkos apsaugos departamentą apie šį kreipimąsi. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavęs viešojo geriamojo vandens tiekėjo kreipimąsi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, teikia pareiškimą teismui dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo savivaldybės nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją. Savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teismo sprendimu perduotą savivaldybės nuosavybėn bešeimininkį gręžinį perduoda nuosavybės teise valdyti viešojo geriamojo vandens tiekėjui. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas per 18 mėnesių nuo kreipimosi į savivaldybę pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka privalo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.

Asmuo, kuris šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į savivaldybės merą arba jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių dėl pritarimo naudoti gręžinį ar šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą apie sprendimą įrašyti į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybės merą arba jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių ar Aplinkos apsaugos departamento informavimo dienos turi sumokėti vienkartinę įmoką.

Tais atvejais, kai pagal Žemės gelmių įstatymą privaloma gauti leidimą, vienkartinės įmokos dydis nustatomas pagal planuojamą išgauti požeminio vandens išteklių kiekį: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ar daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ar daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.

Tais atvejais, kai pagal Žemės gelmių įstatymą neprivaloma gauti leidimo, vienkartinės įmokos dydis – 15 eurų.